Lietuvoje

2021.09.16 19:30

Nausėda apie partnerystę: velnias slypi detalėse

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.09.16 19:30

Jei partnerystė tampa tolygi šeimai, klausimas, kam tada reikia šeimą kurti santuokos pagrindu, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Kalbėdamas apie Partnerystės įstatymą, G. Nausėda teigia, kad „velnias slepiasi detalėse“. Jo manymu, tai, kas buvo pateikta Partnerystės įstatymo redakcijoje, „praktiškai sutapatina partnerystę su šeima“.

Lietuvos socialinių inovacijų klasteris, VšĮ „Ramintoja“ ir Laisvos visuomenės institutas organizavo diskusiją „Demokratija ir Vakarų civilizacijos vertybės“.

Grėsmė gyventi alternatyvioje realybėje

Prezidentas G. Nausėda per diskusiją pažymėjo, kad labai svarbu rasti sutarimą, nes demokratijoje žmogus turi teisę daryti įtaką visuomenės gyvenimui ir tarp rinkimų.

„Tikriausiai niekas, pradedant prezidentu ir baigiant Seimo nariais, nenorėtų, kad prie jo institucijos rikiuotųsi protestuotojai, o jei dar kartais peržengiamos tam tikros raudonosios linijos, rodytų plakatus su jų atvaizdu kartuvėse. Tai nėra malonus dalykas.

Diskusija „Demokratija ir Vakarų civilizacijos vertybės“

Nepaisant to, manau, vienintelis kelias į visuomenės sutarimą yra per diskusiją. Nėra kito būdo, kaip pasiekti visuomenės sutarimą. Arba, jei mes manome, kad visuomenės sutarimą galima pasiekti užgniaužiant tuos, kurie galvoja kitaip, tai mes einame ne į visuomenės sutarimą, o tiesiu keliu ir labai greitai į Rytus“, – tvirtino G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo: kad ir kaip būtų sudėtinga, turime grįžti prie diskusijos kultūros. Jis taip pat sakė pastebintis norą ir tam tikros dalies politikų paskatas susikurti komfortišką užnugarį.

„Nesvarbu, ar kalbėtume apie feisbuko draugus, ar kalbėtume apie partijų suvažiavimus, kur visi nori pasakyti gerą žodį vienam ar kitam politikui, niekada nemato problemų, visada mato tik gerus sprendimus. Tai labai gražus, komfortiškas kevalas, kuriame gali gyventi tam tikrą laiką. Bet didžiausias pavojus, kad, gyvendamas tokiame kevale, pradėsi gyventi alternatyvioje realybėje, tavo sprendimai bus skirti alternatyviai realybei, o ne tikrovei“, – svarstė G. Nausėda.

Pasak prezidento, nors kartais diskusija prasideda labai sudėtingai ir atrodo, kad bus pasmerkta žlugti, žmonėms svarbu išgirsti argumentus ir suprasti, jog sprendimus priimi žinodamas situaciją.

„Galiausiai po tų diskusijų suprasdavau viena: tie žmonės, kurie mąsto kitaip, iš esmės net ir neturėjo lūkesčio tave persivilioti į savo stovyklą arba įtikinti savo argumentais. Viskas, ko jie toje diskusijoje norėjo, – suprasti, kad tu darai sprendimus, turėdamas labai aiškius argumentus, ir išsakai jiems tuos argumentus. Jiems svarbu žinoti, kad tu supranti, ką darai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Grušas: be vertybių einame į prarają

Kaip diskusijoje sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, šiuo metu itin svarbu išlaikyti tarpusavio santykį: „Bažnyčia jau du tūkstančius metų eina su ta pačia žinia ir ji nesikeičia, nežiūrint, ar Bažnyčia turi daugumą, ar yra persekiojama. (...)

Ar Dešimt Dievo įsakymų, ar didysis įsakymas mylėti savo artimą nėra dirbtiniai mechanizmai, tai yra atspindys to, ko mums reikia ir kaip reikia gyventi, kad būtume sėkmingi ne tik šiame pasaulyje, savo santykiuose, bet ir [kelyje] į amžinybę.“

Anot jo, tarpusavio santykio praradimas, asmeninių galių siekimas individualumu, gobšumu ir melu tiek asmenį, tiek bendruomenę veda „į prarają“.

„Bažnyčia ateina su žinia, kad be vertybių mes einame į prarają. Reikia atrasti kelią, kaip prezidentas sako, diskursą, diskusiją, kad ji būtų pastatyta ant artimo meilės ir kad būtų priimami visi: ir kitaip mąstantys, ir kitaip atrodantys – ar tai rasė, lytis, ar lytinė orientacija, – kad būtų esminė pagarba vienų kitiems. Tai labai dažnai prarandama mūsų viešajame diskurse“, – pabrėžė G. Grušas.

Nausėda: gal per idėjų bendrystę einame prie visuomenės santarvės

Atkreipus dėmesį, kad šiuo metu ir visuomenėje vyksta įvairių diskusijų, Vilniaus universiteto profesorius dr. Alvydas Jokubaitis teigė, kad tai, jog pradėjo „filosofuoti Lietuvos gatvės“, greičiausiai reiškia, kad Lietuvos žmonėms pradėjo kilti klausimų ir yra daug neaiškumų.

„Nebeaišku, kas yra šeima, nebeaišku, kas yra vyras, nebeaišku, kas yra moteris, nebeaišku, kas yra demokratija. Kai pagrindiniai dalykai tampa nebeaiškūs, tada ir gatvė pradeda filosofuoti. Nemanau, kad gatvė gali pasiekti gilią filosofiją. Gatvės filosofavimas yra truputį kitoks“, – svarstė A. Jokubaitis.

Prezidentas G. Nausėda pridūrė, kad žmonės gatvėse filosofuoja ir dėl visuomenėje rezonuojančių temų – migracijos, pandemijos valdymo klausimų ar Partnerystės įstatymo.

„Tos temos nėra trivialios, taip lengvai atsakomos. (...) Migracija – viena vertus, universalios žmogaus teisės, kita vertus, valstybės nacionalinis saugumas. Pandemijos valdymas – viena vertus, noras pasiekti kolektyvinį imunitetą, tam tikrą visuomenės sveikatos saugumo laipsnį, kita vertus, demokratija, individo pasirinkimas skiepytis ar nesiskiepyti.

Partnerystės įstatymas – ilgus metus, kol šis įstatymas arba gulėjo stalčiuose, arba nebuvo poreikio jį kelti į politinę darbotvarkę, šios diskusijos nevyko. Šiandien jos yra inspiruotos tam tikrų sprendimų, iniciatyvų. Kadangi tai yra labai didelę visuomenės dalį įelektrinančios temos, šiandien apie tai kalba visi“, – įsitikinęs prezidentas.

Vis dėlto, G. Nausėdos teigimu, „labai gerai, kad filosofai tampa populiarūs“, kadangi viešojoje erdvėje turime tam tikrą polifoniją ir nuomonių įvairovę.

„Tada žmogus, kuris ieško atsakymų į tuos sunkiai atsakomus klausimus, gali ieškoti šalininkų. Gal taip per bendrystę, per idėjų bendrystę mes pamažu einame prie visuomenės santarvės. Gal tai šiandien skamba naiviai, pasakysite – kokia čia visuomenės santarvė, jei mes aikštėse mušamės? Bet galbūt per šią intelektinę diskusiją ir per galimybę išreikšti save šioje diskusijoje mes einame teisingu keliu? Retorinis klausimas“, – svarstė G. Nausėda.

Prezidentas teigė įžvelgiantis siekių Bažnyčią paversti viena „influencerių formų“, o Europa atsisako vieno pagrindinių savo tapatybės ženklų: „Nors, atrodo, jau kam kam, bet Bažnyčiai, tikėjimui nereikia nieko įrodinėti.“

Prezidentas apie partnerystę: velnias slepiasi detalėse

Diskusijos dalyviai aptarė ir šeimos sampratą bei svarbą visuomenėje. Pasak G. Nausėdos, jei kas nors klaustų, ar šeima yra svarbi, būtų galima kelti klausimą ir dėl Konstitucijos.

„Gal ir Konstitucija nėra labai svarbi, galime ją paversti kokiu nors komerciniu dokumentu, kuriame vienas iš straipsnių būtų aiškinamas žvaigždute pačioje teksto apačioje, kad, pavyzdžiui, ne, ne, šeima yra nebūtinai vyro ir moters santuoka, tai dar yra tas, tas, trečias, ketvirtas, penktas. Bet Konstitucija yra tas dokumentas, kuris turi būti be išnašų su žvaigždutėmis. (...)

Jei visuomenė mano, kad situacija yra pasikeitusi nuo to laiko, kai priėmėme Konstituciją, jei mano, kad kai kurios nuostatos neatitinka realijų, turi būti sąžininga savo atžvilgiu ir pakeisti Konstituciją. Mano manymu, Lietuvos Respublikos Konstitucija yra puikus dokumentas, atitinkantis realijas“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda griežtas ir dėl šeimos sampratos, taip pat sukritikavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, kad yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

„Aš, kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, neturiu kito pasirinkimo kaip besti pirštu į 38-ą straipsnį ir klausti kitų, ar aš teisingai suprantu jo turinį. Man sako: „Ne, ne, jūs ne visiškai suprantate šitą turinį, nes yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuris praplečia šeimos sąvoką.“

Tada aš sakau: „O kokią prasmę turi santuokos institucija?“ Jei partnerystė tampa tolygi šeimai, klausimas – kam reikia šeimą kurti santuokos pagrindu, jei iš esmės turinys yra toks pats kaip partnerystės?“ – klausimus kėlė prezidentas.

Kaip sakė G. Nausėda, „velnias slepiasi detalėse“. Jo manymu, tai, kas buvo pateikta Partnerystės įstatymo redakcijoje, „praktiškai sutapatina partnerystę su šeima“.

„Štai kodėl aš manau, kad nesąžininga Konstitucijos atžvilgiu mėginti tai išspręsti tokiu aplinkiniu keliu“, – pridūrė prezidentas.

Jokubaitis apie LGBT poras: nevadinkite šeima

Šeima yra prigimtinis institutas, kuris ateina prieš valstybę, įsitikinęs G. Grušas. Jo teigimu, šeima yra mūsų ateities pamatas, įsipareigojimas ir vaikų auklėjimo užtikrinimas, ateities formavimas. Vis dėlto, pridūrė G. Grušas, ir šeimose ne viskas tobula.

„Bet ir mes patys nesame tobuli, mūsų politikai, visuomenė nėra tobula. (...) Yra labai daug žaizdų – skyrybos, vaikai palikti, – bet tos žaizdos nenubraukia šeimos instituto svarbos“, – akcentavo Vilniaus arkivyskupas.

A. Jokubaitis pabrėžė katalikų šeimos sampratą visuomenėje. Anot jo, katalikai nereikalauja įteisinti jų šeimos sampratos, nes supranta, kad visi žmonės „negalės priimti šios šeimos“.

„O dabar LGBT bendruomenė, mane jie stebina, suprantu, kad turi būti užtikrintos jų teisės lygiai kaip ir visų. Bet jie tam tikrą gyvenimo formą, kurią dabar kuria, kurios ieško, nori būtinai įtvirtinti padedant valstybei. Ar čia klausimas, kuo jie nori vadintis?

Du tūkstančius metų katalikai puoselėjo šią gyvenimo formą su įvairiomis sėkmėmis ir nesėkmėmis, net į konstitucijas buvo ją įrašę, o dabar kažkas pradeda konkuruojančią formą įtvirtinti padedant valstybei. Katalikai šiuo aspektu yra didesni liberalai nei tie, kurie save vadina liberalais. Būkite visuomenėje, puoselėkite, jei reikia, tas savo formas, bet nevadinkite šito dalyko šeima“, – apie šeimos sampratą nuomonę išdėstė A. Jokubaitis.

G. Nausėda antrino, kad katalikams savo santuoką svarbiausia sudaryti prieš Dievą, todėl „valstybės palaiminimo jiems kaip ir nebereikia“.

„LGBT bendruomenė gali sakyti: leiskite mums sudaryti savo santuokas savo socialiniame burbule ir mes gyvensime ramūs, niekur nesikišime. Bet juk tam mes ir turime vieną Konstituciją, vieną valstybę, pilietinę visuomenę, kurioje turime kokiu nors būdu susitarti dėl valstybinės šeimos sampratos“, – tvirtino G. Nausėda.

Tačiau prezidentas sakė suprantantis LGBT bendruomenės norą būti gerbiamiems, mylimiems ir pripažįstamiems, kad pirmiausia būtų gerbiama jų meilė vieno kitam.

„O tai jau yra edukacinio ir gana ilgo kelio rezultatas. Bet sutikime, kad visuomenė keičiasi, visuomenė įgyja daugiau tolerantiškumo ir, matydami kitokius žmones šalia savęs, manau, supras tą paprastą krikščionišką tiesą, kad Dievas myli visus“, – pažymėjo G. Nausėda.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt