Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad prezidentūra dalyvauja diskusijose dėl ruošiamo Partnerystės įstatymo – patarėjai buvo susitikę su Laisvės partijos ir Bažnyčios atstovais. Tačiau LGBT žmonės stebisi, kodėl apie partnerystę diskutuojama ne su tais, kuriuos įstatymas lies, o su Bažnyčia. Pasak sociologės Mildos Ališauskienės, šiuo metu prezidento santykis su Bažnyčia neturi precedento.
„Mano patarėjai buvo susitikę tiek su Laisvės partijos atstovais, tiek ir su Bažnyčios atstovais, norėdami išgirsti nuomones, norėdami išgirsti realią situaciją, pajausti realią temperatūrą.
Aš visada pasisakiau už tai, kad teisinio bendro gyvenimo sureguliavimo aspektas lieka svarbus ir mes turime šiuo klausimu toliau dirbti, bet turime tai daryti laikydamiesi Konstitucijos. Šie susitikimai nebuvo baigtiniai, juos tęsime ir gali būti, kad tai bus gera prielaida sugrįžti prie šio klausimo jau vėlesniame etape ir rasti bendrą sutarimą, kurio šiandien visuomenėje nėra“, – komentavo prezidentas.
Precedento neturintis prezidento santykis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, socialinių mokslų daktarė Milda Ališauskienė LRT.lt sako, kad, nors pagal Konstituciją religijos ir valstybės santykiuose taikomas religinio pliuralizmo principas, po sutarčių su Šventuoju Sostu pastaruosius du dešimtmečius matomos akivaizdžios vienos religinės bendruomenės favoritizavimo tendencijos.
M. Ališauskienė išskiria ir G. Nausėdos santykį su Bažnyčia: „Sakyčiau, precedento neturinčiu galima įvardinti dabartinį prezidento santykį su Katalikų Bažnyčios Vyskupų konferencija, įvykusį suartėjimą, nuolatinį Katalikų Bažnyčios pabrėžimą“.
Profesorės teigimu, tokio santykio nematėme anksčiau prezidento poste esant Algirdui Mykolui Brazauskui, Valdui Adamkui ar Daliai Grybauskaitei.
„Galėjome matyti, kad vyksta susitikimai, bendravimas, bet vis tiek ankstesnių prezidentų darbotvarkėje santykis su valstybės institucijomis akivaizdžiai buvo prioritetas, o šio prezidento darbotvarkėje matosi poslinkis link Bažnyčios“, – LRT.lt komentuoja M. Ališauskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Katalikų Bažnyčios bendruomenė yra įvairi – ir bendruomenės viduje matome išsiskyrusias nuomones Partnerystės įstatymo bei Stambulo konvencijos klausimais. Pasak M. Ališauskienės, prezidentas labiau palaiko vienos dalies Katalikų Bažnyčios bendruomenę.
„Prezidentui yra artima pozicija dviejų vyskupų, kurie į Lietuvos Katalikų Bažnyčią atsineša tokios amerikietiškos evangelinės krikščionybės sampratą, kuri šiaip jau yra pakankamai įtampoje, kai kada net konfliktuose su Šventojo Sosto politika, ypač, kas liečia socialinę politiką, visuomenės pažeidžiamas grupes“, – teigia socialinių mokslų daktarė.
M. Ališauskienė kalba, kad prezidentas, atrodo, renkasi vieną iš Katalikų Bažnyčios viduje esančių pozicijų. Pašnekovė svarsto, kad nesimato, jog vyktų prezidento dialogas su kitomis Katalikų Bažnyčios bendruomenėje esančiomis grupėmis ar kitomis religinėmis bendruomenėmis ir, žinoma, žmonėmis, kuriuos Partnerystės įstatymas veiktų.
Santykį veikia istorinės aplinkybės
Kalbėdama apie valstybės ir Bažnyčios santykius, socialinių mokslų daktarė pažymi, kad Konstitucijoje valstybė ir Bažnyčia matomos kaip atskiros institucijos, neatliekančios viena kitos funkcijų, bet bendradarbiaujančios.
M. Ališauskienė priduria, kad Konstitucija kalba ne apie vieną Bažnyčią, o apie tradicines religijas ir religinio pliuralizmo principą. Tačiau paprastai dialogas mezgamas būtent su Katalikų Bažnyčia, o ne kitomis religinėmis bendruomenėmis.
Anot VDU profesorės, valstybės santykis su Katalikų Bažnyčia yra nulemtas istorinių aplinkybių – politinių režimų akivaizdoje Bažnyčia buvo visuomenės pusėje ir taip sukūrė savo simbolinį kapitalą bei sulaukė palaikymo iš visuomenės, didelio pritarimo.
„Bažnyčia tiek sovietinio režimo laikotarpiu, tiek atkuriant Lietuvos valstybę 19 a. pabaigoje tapo nacionalinio atgimimo vėliavnešė. Taip ji susikrovė rimtą simbolinį kapitalą ir visuomenėje turi palaikymą. Tačiau visą laiką Bažnyčios vaidmuo tam tikrų visuomenės grupių buvo ir kvestionuojamas.
Tarpukariu matėme laisvamanių pasisakymus, kairiųjų grupių pasisakymus kritikuojant Bažnyčios vaidmenį. Tarpukariu Bažnyčia buvo tiek suartėjusi su valstybe, kad visi dvasininkai buvo darbinami, gaudavo atlyginimus, socialinį draudimą – buvo artimas susisaistymas. (...) Tarpukariu santykis buvo toks, kad Bažnyčia praktiškai atliko valstybinės religijos vaidmenį“, – tvirtina M. Ališauskienė.
Sovietinis laikotarpis jau atneša kitą santykį, aiškina ji, šiuo metu Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, buvo įvykdyta sekuliarizacija, o Bažnyčios vaidmuo viešojoje erdvėje buvo dirbtinai sumažintas.
Atkūrus nepriklausomybę, Bažnyčia pradėjo ieškoti savo vietos visuomenėje, o žmonės gręžėsi į tarpukario Lietuvą, kai Katalikų Bažnyčia praktiškai buvo kaip valstybinė religija.
„Iki šiol dalis žmonių galvoja, kad taip ir turėtų būti. Jie turi romantizuotą tarpukario Lietuvos įvaizdį, mato Bažnyčios, kaip valstybinės religijos, vaidmenį“, – argumentuoja M. Ališauskienė.
Su LGBT bendruomene nesikalbama
Kalbėdamas su portalu LRT.lt, žurnalistas, LGBT bendruomenės aktyvistas Jonas Valaitis sako, kad apie Partnerystės įstatymą diskutuojama su visais, kam jis nėra aktualus, o su pačia LGBT bendruomene nesikalbama.
„Aš visiškai nesuprantu, kodėl su Bažnyčia iš viso reikia kažkokius įstatymus derinti. Bažnyčia tapo įstatymų derinimo institucija, kad su ja kažką deriname? (...) Neteko girdėti, kad prezidentas apie tai kalbėtų su pačia LGBT bendruomene, neteko girdėti, kad susitiktų su nors viena tos pačios lyties asmenų pora, kad pabandytų išsiaiškinti, kodėl toks įstatymas yra reikalingas. (...)
Man labai patiko vienas draugės komentaras, kad tegu suderina dar su Valstybės saugumo departamentu įstatymą, ar nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui“, – LRT.lt komentuoja J. Valaitis.
Portalas LRT.lt primena, kad kritikos dėl to, jog nevysto dialogo su LGBT bendruomene, G. Nausėda yra sulaukęs ir anksčiau. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vyko LGBT bendruomenę palaikančių žmonių akcija, kurios metu raginta prezidentą solidarizuotis ir įsisegti vaivorykštės spalvų ženklelį. Tada prezidentas ar jo atstovai su akcijos dalyviais nesusitiko.
Šių metų liepą po susitikimo su prezidento patarėjais Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius patarėjams perdavė kvietimą G. Nausėdai susitikti su LGBT bendruomenės poromis.
Šį kartą LRT.lt prezidento atstovas sako, kad G. Nausėdos minėti susitikimai nėra baigtinis sąrašas, o prezidentas ir jo patarėjai yra atviri diskusijoms, kompromisų paieškoms su įvairių bendruomenių atstovais.
Stebisi, kodėl diskutuojama su Bažnyčia
J. Valaitis svarsto, kad prezidento elgesys yra populistinis, kai siekiama atstovauti tradicinių vertybių šalininkams.
„Kuo jiems yra aktualus šis įstatymas, man asmeniškai nėra suprantama, kodėl jie nori jį suderinti su Bažnyčia. Bažnyčia jau ilgą laiką buvo stabdis šios valstybės egzistencijoje, niekada Bažnyčios nemačiau kaip varomosios jėgos“, – sako J. Valaitis.
Pasak jo, Bažnyčia bando stabdyti progresyvumą ir nuneigti LGBT žmonių egzistavimą bei primesti savo valią ir tikintiems, ir netikintiems.
„Aš gerbiu katalikus, tikinčius žmones, bet, visų pirma, jie patys pasirenka tikėti ar netikėti, aš pasirenku netikėti. Kai kažkokia institucija, kurios tikėjimo ir ideologijos aš visiškai nepripažįstu, bet jiems ir neaiškinu, kaip gyventi ir kuo tikėti, pradeda man aiškinti, ką aš turiu daryti ir kaip gyventi... Kyla klausimas, kodėl jie mane nori įtraukti į šį užburtą ratą“, – piktinasi aktyvistas.
J. Valaičio manymu, tai, kad prezidentūra su Bažnyčia diskutuoja apie partnerystę, yra „prezidentūros parodija“. Partnerystė nėra klausimas, susijęs su religija – tai klausimas, susijęs su civiline teise, pažymi pašnekovas.
Jis primena ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, kad yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu – grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
„Kai kurie žmonės nesirenka sudaryti santuokos, kokia ji bebūtų – bažnytinė ar civilinė – dėl kokių nors priežasčių gyvena be santuokos. Partnerystė ir jiems būtų išeitis. Bažnyčios žodis man čia yra paskutinėje vietoje“, – teigia J. Valaitis.
Prezidentūra: paminėti susitikimai nėra baigtinis pokalbių sąrašas
Komentaro LRT.lt taip pat kreipėsi į prezidentūrą ir teiravosi, ar prezidentas arba jo patarėjai buvo susitikę ir su LGBT bendruomenės žmonėmis, kitų religinių bendruomenių atstovais.
Kaip komentare sako prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, prezidentas trečiadienį „paminėjo tai, ką yra viešai išsakęs jau ne kartą, kad, Seimui siekiant sprendimų dėl vienos lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimo, labai svarbu, jog šie sprendimai remtųsi kuo platesniu visuomenės sutarimu“.
„Siekiant šio kuo platesnio sutarimo visuomenėje, prezidentas ir jo patarėjai yra atviri diskusijoms, kompromisų paieškoms su įvairių bendruomenių atstovais. Vakar prezidento paminėti jau įvykę susitikimai toli gražu nėra baigtinis tokių pokalbių su įvairiomis bendruomenėmis sąrašas“, – LRT.lt komentuoja R. Jasiulionis.
