LRT ieško sprendimų
Vaikas

Lietuvoje

2021.10.16 07:00

Trys Lietuvos regionų sėkmės istorijos: vaikai, gyvenantys šeimoje, ir antri metai be didelių globos institucijų

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.10.16 07:00

Vienos savivaldybės vis dar suka galvą, kaip tėvų globos neturintiems vaikams sukurti šeimos aplinką ir atsisakyti didelių institucinių globos namų, kitos – jau džiaugiasi pasiektais rezultatais. Štai Telšiuose ir Kelmėje per pusę metų nė vienas vaikas nepateko į instituciją, o Elektrėnai antrus metus gyvena be didelių institucinių globos namų.

2014 metais pradėta institucinės globos pertvarka. Buvo viliamasi, kad iki 2020 metų didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks, o sausio pirmą dieną įsigaliojo įstatymas, kad didelėse globos institucijose gali būti teikiama tik trumpalaikė globa – iki trijų mėnesių, o vaikai turi būti perkelti į bendruomeninius globos namus. Vis dėlto šiuo metu dar yra 789 vaikai, gyvenantys didelėse institucijose.

Kaip LRT.lt informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), šiuo metu Lietuvoje yra 6 416 globojamų vaikų. Iš jų 4 478 vaikai globojami fizinių asmenų šeimose, 296 – šeimynose, 174 – globos centruose (pas budinčius globotojus). 1 468 teikiama institucinė globa, 679 iš jų gyvena bendruomeniniuose globos namuose.

Daugelyje savivaldybių kokia nors forma dar veikia didžiosios institucijos – Lietuvoje tik 10 savivaldybių visiškai atsisakė didelių globos namų ir vaikus perkėlė į bendruomeninius namus.

Šiuo metu valstybės mokama vaiko laikinosios priežiūros išmoka siekia 240 eurų per mėnesį. Globos (rūpybos) išmoka, mokama vaikui, siekia 160 eurų per mėnesį, o jos tikslinis priedas, mokamas globojančiai šeimai, taip pat yra 160 eurų per mėnesį.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Gerieji pavyzdžiai

Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė teigia, kad Telšių ir Kelmės rajonų savivaldybės itin stipriai skatina nuolatinę globą šeimoje. Čia veikia ir finansinės paskatos, pavyzdžiui, Kelmėje šeimai, kuri globoja tris ar daugiau vaikų, mokamas daugiau nei pusantro tūkstančio eurų siekiantis atlygis.

„Šios savivaldybės per pusmetį nė vienam vaikui nenustatė globos institucijoje ar bendruomeniniuose globos namuose – visiems rado šeimas“, – LRT.lt komentuoja R. Ladauskienė.

Ji pažymi, kad didelių institucinių globos namų persitvarkymas į bendruomeninius namus yra be galo sveikintinas.

„Elektrėnų savivaldybė jau turbūt prieš metus visus vaikučius įkurdino butuose ir nuosavuose namuose, uždarė vaikų globos namus“, – sako globos centrų įveiklinimo projekto vadovė.

Taip pat skaitykite

Finansinės paskatos ir naujos iniciatyvos

Telšiuose jau kurį laiką nė vienas vaikas, praradęs tėvų globą, nepateko į instituciją – vaikai buvo apgyvendinti pas budinčius globotojus, vėliau – globėjų šeimose ar bendruomeniniuose globos namuose. Telšių rajono savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė sako, kad iš gerojo pavyzdžio įkvėpimo semiasi ir kitos savivaldybės.

„Nuo 2015 metų turime praktiką, tokią pasitelkė ir kitos savivaldybės. Mes finansuojame vaikų globą atskiru aprašu, skiriami pinigai globėjams motyvuoti, kad šeimose apgyvendintų tris vaikus ir vykdytų veiklą. Tai mums labai pasiteisino. Turime 17 šeimų, kurios vykdo globą šeimoje, vaikai ten gyvena kaip šeimos nariai“, – LRT.lt sako L. Bukauskienė.

Globėjų šeimos Telšių rajone motyvuojamos ir finansiškai – tris ar daugiau vaikų globojančioms šeimoms skiriamas daugiau nei pusantro tūkstančio eurų siekiantis atlygis ir keturis bazinės socialinės išmokos dydžius siekianti išmoka (160 eurų).

„Finansavimas yra pakankamai motyvuojantis, vienas iš šeimos narių gali nedirbti ir globoti vaikus. Tai buvo labai naujas dalykas Lietuvoje. (...) Buvome kaip pionieriai ir bridome į tą veiklą, o trečdalis savivaldybių sekė mūsų pavyzdžiu“, – patirtimi dalijasi L. Bukauskienė.

Ji pasakoja, kad globėjams buvo leista veikti kaip budintiems globotojams ir vaikus priimti laikinajai globai, tačiau gauta pastaba, kad tokios veiklos vykdyti negalima. Anot L. Bukauskienės, savivaldybė kreipsis į ministeriją ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kad būtų priimtas pakeitimas, kadangi praktikoje toks sumanymas pasiteisino.

„Jei globėjas globoja vieną ar du vaikus ir nedirba, yra atsidavęs tai veiklai, turi galimybę bet kuriuo paros metu priimti vaiką ar du vaikus, vykdyti funkcijas, gauna papildomų pajamų, atlieka papildomą darbą tuo metu. (...)

Vienu metu iš dviejų šeimų buvo paimta 11 vaikų. Natūralu, kad savivaldybė neparengusi tiek budinčių globotojų, kad per kelias dienas galėtų priimti tiek vaikų. Tada problemą išsprendėme taip, kad globėjai sutiko priimti kelis vaikus iš tų šeimų.

Globėjai sakė, kad tai yra labai gera praktika, efektyviai užtikrinome laikiną vaikų globą, globėjai gavo finansinį atlygį“, – tvirtina Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja.

Veikia šeimų namai, padeda specialistų komanda

Anot L. Bukauskienės, labai svarbi ir prevencija, kad vaikai galėtų gyventi savo šeimose. Viena iš prevencinių priemonių, veikiančių Telšių rajone, – laikinieji šeimos namai. Jei šeima susiduria su sunkumais, ji apgyvendinama laikinuose šeimos namuose, čia vykdomas intensyvus darbas ir teikiama pagalba.

Kaip sako L. Bukauskienė, šie namai leidžia užtikrinti, kad mažiau vaikų prarastų tėvų globą: iš čia šeima išeina tik tada, kai su psichologų bei socialinių darbuotojų pagalba išsprendžia kilusius iššūkius.

Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja taip pat pasakoja, kad vyksta bendradarbiavimas tiek su savivaldybės darbuotojais, tiek su seniūnais ir kitais specialistais, aktyviai veikia 16 vaikų dienos centrų.

„Vaikai turi kur po pamokų užsiimti, pavalgyti, vykdomas darbas su vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvais“, – pažymi L. Bukauskienė.

Vis dėlto savivaldybė susiduria ir su iššūkiais. Pavyzdžiui, globėjai ne visada išdrįsta pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, nes baiminasi visuomenės požiūrio.

„Jaučiamas kaimynų požiūris, negatyvumas, kad jei vaikas iš bendruomeninių globos namų rūko kažkur pasislėpęs, tai jis būtinai nusikaltėlis, o darbuotojai neatlieka savo funkcijų, tačiau jei tai daro vaikas iš šeimos, tai yra natūralu. Tas požiūris šiek tiek keičiasi, bet iš esmės vis tiek lieka. (...) Visuomenė yra gana nepakanti“, – komentuoja L. Bukauskienė.

Nė vieno vaiko institucijoje

Iš viso Elektrėnuose globojami 65 vaikai. 16 jų gyvena trijuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose, du vaikus budintys globotojai prižiūri šeimose, 47 vaikai gyvena šeimose, o 14 jų gyvena ne giminaičių šeimose. Didelėse institucijose negyvena nė vienas vaikas.

Tokius skaičius portalui LRT.lt pateikia Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė. Anot jos, Elektrėnai antrus metus gyvena be didelių institucinių globos namų. Čia veikia keturi bendruomeniniai globos namai, įrengti butuose.

V. Šimkūnienė pasakoja ir apie veikiančias finansines paskatas, padedančias vykdyti pertvarką, – nuo 2018 metų savivaldybė už kiekvieną globojamą vaiką prie valstybės skiriamų išmokų papildomai skiria po 300 eurų.

„Globos išmokos iš valstybės nėra didelės, o vaikui išlaikyti lėšų reikia nemažai. Juk žinome visus fiziologinius, psichologinius poreikius, o kai vaiką paima iš šeimos, būna ir kitų problemų, tikrai reikia specialistų pagalbos. Pavyko įtikinti politikus, ačiū jiems, kad patikėjo, kad reikia pinigus mokėti. Nuo to ir prasidėjo vaikų ėmimas iš globos namų“, – LRT.lt sako V. Šimkūnienė.

Iš pradžių Elektrėnuose įrengti vieni bendruomeniniai namai, tada, pamačius, kad tai yra efektyvu ir nekyla nesklandumų, buvo nuspręsta rengti ir kitus.

Socialinės paramos skyriaus vedėja svarsto, kad kitos savivaldybės bendruomeniniams namams ieško nuosavų namų ar didesnių teritorijų, todėl joms sunkiau įrengti tokius namus.

„Pamatėme, kad, kai vaikai gyvena butuose, jie patenka į tą pačią aplinką kaip ir jų draugai. Jų po nedaug gyvena, daugiausia po šešis ar septynis viename bute“, – argumentuoja V. Šimkūnienė.

Pasak jos, steigiant bendruomeninius globos namus ar perkeliant vaikus į šeimas svarbi ir informacijos sklaida, garantijos, kad bus teikiamos paslaugos, o šeima nebus nuskriausta finansiškai.

Daug prisidėjo aplinkos požiūris, suvokimas, kad mažose grupelėse vaikams yra saugiau ir ramiau: rečiau keičiasi darbuotojai, geriau vystosi vaiko asmenybė, jis patiria mažiau traumų, įgyja daugiau įgūdžių, savarankiškumo – vardija Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Kaip kylančius sunkumus ji įvardija darbuotojų paieškas – ne visi darbuotojai geba suprasti iššūkius, su kuriais vaikas susiduria, ne visiems pavyksta pakeisti požiūrį. Taip pat trūksta paslaugų, užimtumo.

„Dar turime kur tobulėti ir ko siekti, kad užaugtų daugiau laimingų vaikų. Norime, kad būtų kuo daugiau nuolatinių globėjų, kad nė vienas vaikas ir paauglys nepatektų į bendruomeninius globos namus, kad surastų šeimą“, – pabrėžia V. Šimkūnienė.

Didžioji sėkmė – globoti pasiryžusios šeimos

Kelmės rajone per pusę metų nė vienas vaikas nepateko į institucinę globą, daugiau vaikų persikelia pas globėjus. Pasak Kelmės rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Virginijos Čerkauskienės, šiuo metu 76 vaikai rajone gyvena 44 globėjų šeimose, 11 šių šeimų auga 39 vaikai.

Pas budintį globotoją laikinai globojamas vienas vaikas, trims vaikams teikiama laikino atokvėpio paslauga. Vaiko ir šeimos gerovės centre globojami šeši vaikai, čia gyvenančius du vaikus planuojama apgyvendinti globėjų šeimoje. Dar šeši vaikai gyvena bendruomeniniuose globos namuose.

„Susideda daug komponentų, bet didžioji mūsų rajono sėkmė yra būtent šios 11 šeimų, jos yra priėmusios daugiau kaip pusę globojamų vaikų. Jos stiprios, gražiai globoja, auklėja. Šie globėjai užaugina vienus vaikus ir į savo namus priima kitus. Jei ne šios šeimos, manome, visi 39 vaikai būtų augę globos institucijoje“, – LRT.lt pasakoja V. Čerkauskienė.

Specialistė pripažįsta, kad didelę reikšmę pokyčiams turėjo ir savivaldybės palaikymas. „Stengiamės padaryti viską, kad vaikai augtų šeimose“, – sako ji.

Globoti vaikus taip pat skatina finansinė paskata, šeimai mokamas atlygis, bendruomenės supratingumas, aiškina V. Čerkauskienė. Anot jos, steigiant bendruomeninius globos namus, nebuvo susidurta su bendruomenės pasipriešinimu, o kaip namų patalpos pritaikytas buvęs medicinos punktas. Šiuo metu savivaldybė ruošiasi įrengti antrus bendruomeninius globos namus.

„Tikimės, kad nebeturėsime nė vieno vaiko globos skyriuje“, – sako tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė.

Tačiau, pabrėžia ji, pastebimas mažesnis šeimų susidomėjimas globa – pagrindiniu iššūkiu tampa surasti šeimų, kurios priimtų globoti svetimus vaikus.

„Šiuo metu neturime nė vienos šeimos, kuri norėtų pabaigti mokymus ir pageidautų globoti svetimus vaikus, daugiau atsiranda giminaičių. (...) Šeimos į globą žiūri vis atsargiau ir nerimastingiau. Pasiryžimą globoti vaikus mažina ir neigiamas visuomenės požiūris“, – teigia V. Čerkauskienė.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt