Lietuvoje

2021.09.18 19:54

Kazimieras daug laisvo laiko neturi – už milijoną pasistatė bažnyčią, o kas vakarą kyla į orą

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.09.18 19:54

„Visi žino, kad Kaziukas skrenda“, – sako 78-erių Kazimieras Masilionis, rodydamas į savo ultralengvojo lėktuvo sparną, kurį puošia užrašas „Rokoniai“. Tokių lėktuvų Kazimiero angare stūkso keturi, o kitoje kelio pusėje stovi ir jo paties statyta bažnyčia.

Radviliškio rajone, netoli Šeduvos, yra įsikūrę Rokoniai, kuriuose ir gyvena Kazimieras. Vos atvykus į kaimą aišku, kur jo namai – iš toli šviečia Kazimiero statyta bažnyčia ir raudoni jo lėktuvų angarų stogai.

O ir namą jis pasipuošė – ant sienos kabo lentelė, kad kadaise čia viešėjo prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene.

Kazimieras pasakoja, kad gimė netoli vietos, kur gyvena dabar, kaip sako, „ten, už griovio, yra mano gimtinė“. Anot vyro, visa jo mamos giminė yra iš tų pačių vietų, kuriose dabar yra Kazimiero valdos.

„Ir augome čia, ir grįžome į tėviškę“, – sako jis.

O grįžti reikėjo, nes kadaise jo šeima gyveno Kaune. Augino gėles ir veždavo į Rusiją parduoti.

„Po 40 tūkst. žiedų nuveždavome, tai taip nemažai susitaupėme. Vėliau pradėjau gaminti alų, man Vagnorius davė pirmą leidimą nepriklausomoje Lietuvoje. Gaminome penkias tonas alaus per savaitę – veždavome į vestuves, krikštynas statinėmis“, – pasakoja Kazimieras.

Pradėjo nuo 8,5 hektaro

Pašnekovas sako, kad tuomet, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę gyventojams pradėta grąžinti turėtas žemes, jis iškart atsiėmė mamai priklausiusius 8,5 hektaro ir juose įsikūrė.

„Dieną ardavau, naktį sėdavau. Ir visi sakė, kad durnas aš, kad krisiu, bet nekritau“, – juokiasi Kazimieras ir priduria, kad sunkiausius darbus dirbti teko kone 15 metų.

Tačiau jau dešimtmetį pašnekovas pats savo žemėmis nesirūpina. Dabar yra jas išnuomojęs, o turėti aštuoni hektarai išaugo šimtą kartų – dabar jis nuomoja 800 hektarų žemės, o iš nuomos kasmet gauna daugiau nei 200 tūkst. eurų pajamų.

Tad ir savo reikmėms, ir kitiems padėti, sako, užtenka.

Skraidyti mokėsi kartu su anūku

Šiuo metu Kazimierui 78-eri, tačiau skraidyti pradėjo ne taip ir seniai – prieš septynerius metus. Išmokti pilotuoti svajojo seniai, tačiau tik būdamas 71 metų ėmėsi svajonę įgyvendinti. Į pilotų mokyklą įstojo kartu su 28-erių anūku ir pasigyrė – mokslus baigė pora savaičių greičiau nei jis.

Skraidyti anksčiau Kazimierui nebuvo galimybių, tačiau išnuomojus žemes, pasirūpinus vaikais ir anūkais galimybių atsirado.

„Nusipirkau naują lėktuvą, įstojau į mokyklą, ją baigiau būdamas 71 metų ir dabar jau septynerius metus skraidau. Pastačiau pilotų namus, angarus lėktuvams. Dabar turiu keturis lėktuvus“, – pasakoja vyras.

Paklaustas, ar daug yra bendraminčių, kartu kylančių į orą, Kazimieras nedvejodamas atsako – visa Lietuva. Sau bei kitiems pilotams Kazimieras ir pastatė pilotų namus – dviejų aukštų erdvų pastatą, kurio pirmame aukšte įkurta pobūvių salė, o antrajame nakvoti gali 60 žmonių.

„Kiekvieną dieną, kai oras geras, ryte ir vakare skraidau. Aš esu daugiau praskraidęs nei kai kurie pilotai, kurie licencijas turi 20 metų. Jie dažniausiai važiuoja savaitgaliais į aerodromus paskraidyti, turi važiuoti šimtą ar du šimtus kilometrų, o aš išeinu į kiemą ir brūkšt – kol čia kalbame, jau būčiau pakilęs“, – su šypsena pasakoja Kazimieras.

Bažnyčia – už milijoną

Ne tik skraidymui pašnekovas skiria savo laiką. Kitoje kelio pusėje nuo kiemo stūkso bažnyčia, pastatyta paties lėšomis. Kazimieras neslepia – pastatyti bažnyčią jam kainavo milijoną eurų.

Paklaustas, kaip sumąstė, kad nori pasistatyti Dievo namus, juokdamasis atsakė: „Paprasčiausiai. Kaip jums kyla mintis pirkti automobilį, taip man kilo mintis pasistatyti bažnyčią.“

Pasakius, kad automobilį nusipirkti yra paprasčiau, Kazimieras nesutriko ir atrėžė – bažnyčią pastatyti yra garbingiau.

„Susitvarkėme dokumentus, gavome leidimus, nuvažiavau pas vyskupą. Vyskupas pasakė, kad vienas negali leisti man statyti bažnyčios, turi būti Vyskupų konferencija. Po Vyskupų konferencijos paskambino ir sako: „Kazimierai, pirmyn! Statyk!“ Galiu net parodyti nuosavybės dokumentus, kad bažnyčia mano“, – apie bažnyčios statybas pasakoja Kazimieras ir iš tikrųjų pašokęs nuo stalo paėmė ir parodė dokumentus, kuriuose parašyta, kad jis yra bažnyčios savininkas.

Bažnyčios statybos nebuvo greitos – prireikė aštuonerių metų. Darbai truko, nes, kaip sako pašnekovas, milijono iš karto nebuvo. O bažnyčios pamatus 2010-aisiais apžiūrėjo ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

„Kai buvo rinkimai 2000-aisiais, pastačiau jam metalinį kryžių kryžkelėje. Jis atvažiavo į Sidabravą ir seniūnas paaiškino, kad yra toks ūkininkas, kuris jo garbei pastatė kryžių. V. Adamkus sako: „Reikia važiuoti apžiūrėti.“ Ir atvažiavo. Vėliau atvažiavo lentos ant namo atidengti. Aš prieš tai jo paklausiau, ar galima ant namo lentą uždėti, nes mūsų kaime niekada nėra joks prezidentas buvęs. Jis pajuokavo: „Užpykčiau, jei neuždėtum.“ Ir atvažiavo jos atidengti“, – prisimena Kazimieras.

Pašnekovas pasakojo sulaukęs V. Adamkaus sveikinimų dėl sprendimo statyti bažnyčią ir linkėjimų, kad statybos vyktų sklandžiai.

Nusivedęs į bažnyčią Kazimieras rodo išskirtinius paveikslus ir rankų darbo medžio dirbinius, kurių vieni antikvariniai, kiti – padirbti specialiai jo bažnyčiai.

Kazimiero bažnyčią norėta įšventinti gerokai anksčiau, bet sutrukdė užklupusi pandemija. Vis dėlto dabar, kaip sako vyriškis, viskas paruošta – bažnyčia bus įšventinta rugsėjo 26 dieną, tad ir Mišios jau galės vykti.

„Vyskupas sakė, kad gal užteks keliems žmonėms susirinkus pašventinti, bet aš sakiau, kad ne, taip nenoriu. Dabar tikrai įvyks, alaus tam net 14 statinių paruošiau“, – juokiasi Kazimieras ir priduria, kad bažnyčia bus proginė, tad ir kunigą į ją atsiveš tik tada, kai prireiks.

Jis taip pat sakė į bažnyčios įšventinimą pakvietęs ir premjerę Ingridą Šimonytę, ir kadenciją baigusį prezidentą V. Adamkų. Tik ar jie atvyks, pokalbio metu dar nežinojo.

Padeda ir kitiems

78-erių Kazimieras sako, kad kai tik gali, ir kitiems padeda. Net ir mūsų susitikimo dieną jis su žmona į pokalbį parlėkė iš notarų biuro – ten tvarkė dokumentus, mat nupirko būstą jo neturinčiai šeimai.

„Parvažiavo iš užsienio jauna šeima ir neturi kur gyventi. Nupirkau jiems sodybą, dabar įleisim juos ten gyventi. Esame padovanoję daugiau nei 15 karvių, apie 30 automobilių. Mano ūkis nemažas, tai būdavo, kad jei žmogus sąžiningai išdirbo metus, jam premija – automobilis“, – pasakoja Kazimieras.

Vyras neslėpė, jei žmogui reikia pagalbos, jis niekada neatsisakys: „Viena moteris 18 metų vandenį po tris kilometrus nešdavo. O aš jai iškasiau šulinį. Ištinka žmogų problema ir iš karto ateina.“

Paklaustas, ar nebijo pavyduolių, Kazimieras rėžė: „Tegul pavydi, o man kas?“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt