Lietuvoje

2021.07.26 21:56

Dulkys: nepasiskiepijusieji neturi mums trukdyti – nebegalime leisti sugriauti sveikatos apsaugos sistemos

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.07.26 21:56

Kai kurie medikai ir ekspertai skelbia apie ketvirtą koronaviruso bangą Lietuvoje, tačiau šalies gyventojai skiepijasi vangiai. Valdžia žada, kad nepasiskiepijusieji turės patys susimokėti už testus, o rudenį skiepijimas tam tikriems darbuotojams gali tapti privalomas. LRT laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.

– Ar jau fiksuojama ketvirtoji banga Lietuvoje?

– Pastarąsias dvi savaites aiškiai matome, kad dominuoja delta atmaina, kuri yra mažiausiai keturis kartus užkrečiamesnė, greitesnė, nei įprasta virusui. Didžiojoje dalyje savivaldybių pastarosiomis savaitėmis skaičiai dvigubėjo. Žinoma, skaičiai pradžioje buvo tokie nedideli, tai tas pats dvigubėjimas gal nesukuria vaizdo, kur link judame. Tačiau yra tikimybė, kad per artimiausias 3–4 savaites atvejų skaičių turėsime kur kas didesnį, ir, matyt, kur kas svarbiau, kad hospitalizacijos mastas [išaugo] ir COVID-19 ligoniai taip pat pradėjo pildyti ligonines.

Dienos tema. Dulkys apie griežtesnes priemones: nepasiskiepijusieji negali mums trukdyti vykdyti kontaktines veiklas

– Galimybių pasui reikalingo testo valstybė nekompensuos – tokia jūsų pirmadienį paskleista žinia. Teisingai suprantu, kad nepavykus įtikinti dalies visuomenės pasiskiepyti dabar bandoma įtikinti per kišenę?

– Jeigu atvirai, pagrindinės žinutė – tai trys tikslai, kurių negalime leisti pasiekti nepasiskiepijusiesiems: nepasiskiepijusieji negali mums sutrukdyti rudenį išeiti į kontaktinį mokymą, jie negali sutrukdyti teikti įprastas sveikatos sistemos paslaugas, kurios dabar sugrįžusios, ir apskritai nepasiskiepijusieji neturi mums trukdyti teikti visas kontaktines paslaugas. Matyt, visi mūsų tiek artimiausių dienų, tiek artimiausių savaičių ir, jei reikėtų, rudens sesijos veiksmai būtų nukreipti į tai, kad turėtume skatinti skiepijimąsi.

– Kada skiepų neigėjams jau gali tekti patuštinti pinigines ir susimokėti už testus?

– Manau, dabar dar negaliu pasakyti, bet tikiuosi, kad artimiausiame Vyriausybės posėdyje galėsiu įvardyti konkrečią datą, nuo kurios visų pirma galimybių pase liks tik galimybė daryti PGR testą, kuris yra kur kas saugesnis, o kitos testų rūšys bus panaikintos. Antras dalykas, tada jau turėsiu datą, nuo kurios galimybių pasui nebus galima testuotis nemokamai, tai žmonės turės daryti iš savo kišenės.

– Vyriausybė dar vienu bizūnu mojuoja tiems, kurie nepasiskiepiję: įspėjote, kad daliai profesijų žadama taikyti privalomą skiepijimą. Buvo paminėti medikai, slaugos darbuotojai, socialiniai darbuotojai. Kas galėtų būti kitos grupės?

– Visų pirma jau dabar turėjome nustatę grupę veiklų, kurioms privalomas sveikatos tikrinimas.
Žinutė yra tokia, kad artimu metu tarsimės su kitomis ministerijomis ir žiūrėsime, kokių veiklų dar būtų galima įtraukti. Labai didelė grupė veiklų pradėjo testuotis nuo šio pirmadienio. Tolesnis žingsnis – šiuo metu testavimas taip pat apmokamas valstybės, tačiau manome, kad rudens sesijoje laikas bus pakalbėti apie tai, kad ir šituo atveju tai galbūt turėtų dengti darbdavys arba pats darbuotojas. Turėtų ne bizūnas skatinti, mums turi rūpėti, kaip apsaugoti visus mokesčių mokėtojus: ir tuos, kurie skiepijosi, ir tuos, kurie nesiskiepijo, nes galbūt ne visi žino, kad tiesiog pakliuvimas su COVID-19 liga į ligoninę mums kainuoja apie 2 tūkst. eurų. Jeigu reikalinga deguonies terapija, tai jau kainuoja 7–8 tūkst. eurų, o jei esate reanimacijos pacientas, tai mums vidutiniškai kainuoja nuo 50 tūkst. eurų. Tai tikrai didžiulės sumos, linkiu kiekvienam pagalvoti, ką asmeniniame gyvenime galėtumėte nuveikti su tokia pinigų suma.

– Kokios kitos konkrečios grupės galėtų būti? Mokytojai?

– Matyt, svarstytume rudens sesijoje, kad tai turėtų būti specifinės sritys ir žmonės, kurie dirba sveikatos apsaugos sistemoje, socialinės globos namuose ir taip toliau.

– O švietimo atstovai? Oficialiai 73 proc. mokytojų ir švietimo darbuotojų pasiskiepijo, tačiau kai kuriose lenkiškose, rusiškose mokyklose skaičiai kur kas kuklesni.

– Dabar susiduriame su problema, kuri vadinasi, kaip apsaugoti visuomenės, o ne atskiro individo sveikatą. Tai reiškia diskusijas, kurios gali nuvesti tiek, kiek reikės, kad mes pasiektume tikslą. O tikslas, kaip sakiau, yra iš trijų dalių: nebegalime sau leisti nebeteikti kontaktinių paslaugų, nebeturėti kontaktinio mokymo ir negalime leisti sugriauti sveikatos apsaugos sistemos.

– Bet mokytojai susiję su kontaktiniu mokymu. Ar gali būti, kad arba už jų testus nebus mokama, arba bus reikalaujama pasiskiepyti visiems švietimo darbuotojams?

– Viskas priklausys nuo rezultatų ir tų tendencijų, kurias matysime. Pastarąsias 2–3 dienas yra tam tikrų pozityvių požymių: registracija pirmajam skiepui padvigubėjo – 10 tūkst. Jau nebėra taip blogai, bet tai tikrai nėra tai, ko mes siekiame.

– Galima spėti, kad dalis žmonių išsigando ir išgirdo valdžios siunčiamą žinią.

– Gal ne išsigando, o susiprato ir pergalvojo savo planus, gal nusprendė, kad jau šiandien nori prisidėti prie valstybės viešųjų gėrybių kūrimo ir nelauks kito rudens ar žiemos.

– Verslas skundžiasi, kad dalis darbuotojų atsisako skiepytis, taip pat nenori mokėti už testavimą – verčiau paliks darbo vietą, negu paklus reikalavimui arba rekomendacijai skiepytis.

– Apskritai sveikatos apsaugos sistemoje galima žmogui labai pigiai gydyti koją, pigiais vaistais išspręsti kažkokią labai trumpalaikę problemą, tačiau po to jis gali 20 metų turėti valstybės socialinę pašalpą ir taip toliau. Šiuo atveju turime analogišką situaciją: turime matyti, o kur link tai nuves visą verslą, visą šalies ekonomiką, jeigu sugrius sveikatos apsaugos sistema, jeigu švietimo sistema neruoš ateities žmonių. Kur nuves, apie kokį verslą mes tada kalbame?

– Šiuo metu Lietuvoje turime 910 tūkst. nepanaudotų vakcinų dozių. Ar sau atsakėte į klausimą, kodėl tiek daug? Kas atsitiko? Nesitikėjote, kad bus tiek skiepų priešininkų, o gal įtikinėjimo reklamos kampanija nepavyko?

– Priežasčių gali būti daug, bet tikrai nesmagu, kai skaitau užsienio spaudoje, kad du trečdaliai pasaulio valstybių ieško vakcinų, o Lietuvoje vakcinos ieško žmogaus.

– Kokios socialinės ir profesinės grupės jums dabar labiausiai kelia nerimą dėl nesiskiepijimo?

– Visos tos svarbiausios grupės, kurios teikia įvairias kontaktines paslaugas, nes jos yra ir viruso nešiotojos.

– Lietuvoje šiuo metu ligoninėse guli apie šimtas COVID-19 pacientų, 13-a jų – reanimacijoje. Sakėte, kad kai bus pasiekta trys šimtai, bus imamasi griežtinimo priemonių. Prognozuojama, kad šis skaičius gali būti pasiektas per kelias savaites, o tada jau bus kalbama apie naujus ribojimus. Kokie jie galėtų būti?

– Pradžia visą laiką yra ten, kur yra kažkokie kontakto dalykai, kur turime ką nors apsaugoti. Bet dar kartą noriu pabrėžti: jeigu bus kažkokių ribojimų, tai tikrai supraskime – dabar yra nepasiskiepijusiųjų pandemija ir spręsime būtent jų neprisidėjimo prie šalies viešųjų gėrybių kūrimo klausimą. Šiandien ryte buvo mažiau nei šimtas, bet faktas, kad judame link tų trijų šimtų, o pastebėta, kad ties šiuo skaičiumi pradeda strigti galimybė teigti kitas paslaugas.

– Galite pažadėti, kad pasiskiepiję asmenys galės gyventi daugiau mažiau normalų gyvenimą, kiek įmanoma pagal situaciją, lyginant su tais, kurie skiepų atsisako?

– Tikrai galiu pažadėti, kad visų mūsų bendras indėlis čia yra labai svarbus, ir man atrodo, kad to net nereikia žadėti. Kaip sakė Immanuelis Kantas, žvaigždėtas dangus virš mūsų ir moralė. Nežinau, kokių dar galima turėti argumentų, kada pateikti naujausi faktai rodo, kad iš dešimties 8–9 susirgusieji yra nepasiskiepiję, jeigu miršta, tai nepasiskiepiję. 8–9 žmonės iš dešimties – kokios dar informacijos reikia?

– Kada Sveikatos ministerija paviešins, kokiomis priemonėmis suvaldys pandemiją rudenį?

– Apie tai dabar ir kalbame: pagrindinis rodiklis yra trys šimtai COVID-19 lovų ir tada bus parengtos atitinkamos priemonės. Išskirtinai daug šnekame kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nes čia reikalingas kitoks priėjimas: nuo sergamumo priklausys, kokius testavimo metodus, rekomendacijas mes rinksimės.

– Ministre, prezidentas ne kartą jus kritikavo. Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis taip pat sako, kad esate doras, darbštus žmogus, tačiau nelabai savo vietoje, nes jums ši sistema svetima. Jūs pats iš ko spręsite, ar jums pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?

– Jeigu Lietuvoje ir doras, ir darbštus – nieko negali padaryti. Matyt, taip kalbantys žmonės tą sistemą geriau pažįsta negu aš. Iš tikrųjų ta sistema mane daug kuo nustebino, ir nemaloniai.

– Bet kokie bus rodikliai: suvaldyta pandemija, o galbūt ligoninių reforma, apie kurią kalbate?

– Sisteminiai pokyčiai – tikslas, dėl kurio pradėjo darbą šita naujoji Vyriausybė. Ji atėjo ne pandemijos tikslų siekti. Būtent nepasiskiepijusieji ir nepasiskiepijusiųjų pandemija kelia grėsmę ir mūsų reformai, o taip neturėtų būti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.