Lietuvoje

2021.07.24 19:47

Visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai: tikėti ar netikėti?

dr. Rasa Indriliūnaitė, dr. Aurelija Stelmokienė, Dr. Apolonijus Žilys, Europos socialinio tyrimo projekto Lietuvoje mokslo darbuotojai, VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai2021.07.24 19:47

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kritikos dėl netinkamo visuomenės nuomonės tyrimų įgyvendinimo ir nekorektiško jų rezultatų skelbimo, ypač jei apklausoje tiriama tema yra jautri ar vertinama kontroversiškai (pvz., apklausa apie Stambulo konvenciją ar apklausa dėl „Šeimos gynimo maršo“). Taigi, kyla klausimas, kada galima pasitikėti visuomenės nuomonės tyrimų, kurių užsakovais tampa ne tik valstybinės institucijos, bet ir privačios organizacijos, rezultatais.

Tyrėjai metodologai ragina atkreipti dėmesį į kelis įgyvendinto tyrimo aspektus: taikytą respondentų atranką, apklausoje užduotus klausimus bei tyrimo atlikimo būdą. Toliau šie aspektai bus išsamiau aptarti iliustruojant Europos socialinio tyrimo, kuris pripažintas kokybiškiausiu socialiniu tyrimu Europoje, pavyzdžiu.

Europos socialinis tyrimas (toliau EST) yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Lietuvoje iki 2020 m. buvo atliktos jau 6 tyrimo bangos, o šiuo metu įgyvendinama 10–oji banga.

Pradėkime nuo respondentų atrankos. Jei man pačiam neteko dalyvauti apklausose ir pareikšti nuomonę, ar tikrai skelbiami rezultatai atspindi Lietuvos gyventojų nuomonę? Toks klausimas, tikėtina, sukirba galvoje, kai išgirstame dar vienos apklausos rezultatus ir jais remiantis pateikiamas įžvalgas, daromas prognozes ar priimamus sprendimus. Vis dėlto, prieš atmetant informaciją kaip nepatikimą, svarbu atkreipti dėmesį į konkrečios apklausos pristatymą.

Jei tyrimo apraše įvardijama, kad tai yra reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, tai toks tyrimas, priklausomai nuo to, kas buvo apklaustas, yra patikimas. Tokioje apklausoje buvo naudojamas vadinamasis tikimybinis atrankos būdas apsibrėžtai žmonių grupei tirti. Toks atrankos metodas užtikrina, kad visi tiriamos grupės nariai turi tikimybę būti įtraukti į tyrimo imtį ir kiekvieno respondento patekimo į apklausą tikimybė gali būti apskaičiuojama bei žinoma. Tik tikimybinės atrankos būdu apklaustųjų atsakymai į klausimus, su tam tikra nedidele tyrimo rezultatų paklaida, atspindi bendros populiacijos nuomonę.

Pavyzdžiui, EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos. Kiekvienoje tyrimo bangoje Lietuvoje būdavo apklausiama daugiau nei 1600 respondentų.

Naujausioje 10–oje bangoje naudojama daugiapakopė adresų atranka: miestų (iki 4 tūkst. gyventojų) teritorijose atrenkami adresai ir apklausiami respondentai iš atrinkto namų ūkio. Iš likusios Lietuvos teritorijos pirmiausia atrenkamos rinkiminės apylinkės, iš kurių vėliau atrenkami adresai ir, galiausiai, konkretūs respondentai iš atrinkto namų ūkio. Respondentų atrankai namų ūkyje apklausos metu naudojama asmens, paskutinio šventusio gimtadienį namų ūkyje, taisyklė. 10–oje EST bangoje atrinkta ir numatyta aplankyti daugiau nei 5 tūkst. adresų. Tyrimas jau įsibėgėja, tad nenustebkite, jei būsite pakviesti sudalyvauti EST apklausoje ir pareikšti savo nuomonę.

Taigi, tyrime aprašyta sąlyga – „reprezentatyvi tam tikros žmonių grupės apklausa“ – yra svarbi norint pateikti apibendrinančias apklausos išvadas. Šios sąlygos įgyvendinimas iš dalies priklauso ir nuo kiekvieno pakviestojo į tyrimą sutikimo dalyvauti jame.

Apklausos kokybei ir, žinoma, patikimumui itin svarbūs ir joje pateikiami klausimai: jų aiškumas, tikslumas, kiekis ir pan. Kitaip tariant, čia galioja posakis: „kaip paklausi, taip ir gausi“, todėl klausimo formuluotė privalo būti preciziškai apgalvota ir pagrįsta.

Klausimynams paprastai keliami patikimumo ir validumo reikalavimai, t.y. svarbu, kad pasirinkti klausimai leistų ne tik tiksliai įvertinti visuomenės nuomonę, bet ir atskleistų būtent tuos nuomonės aspektus, kurie įvardyti tyrimo tiksle. Svarbu, kad pateikiami klausimai būtų suprantami visiems respondentams, nepriklausomai nuo jų turimo išsilavinimo ar patirties.

EST klausimyną sudaro nuolatiniai nuo pirmosios bangos pasikartojantys klausimai (pvz., apie socialinį pasitikėjimą, politiką, subjektyvią gerovę) ir kintantys aktualių tematikų klausimai (pvz., teisingumas ir sąžiningumas, požiūris į klimato kaitą, socialiniai kontaktai darbe ir šeimoje pasinaudojant informacinėmis technologijomis).

Teikdami kintančių klausimų pasiūlymus, pripažinti skirtingų šalių mokslininkai rengia išsamius dokumentus, kuriuose pirmiausia įvardija konkrečių klausimų svarbą, aktualumą, teorinį jų pagrindą, tarpusavio ryšius, o vėliau detalizuoja klausimų ir atsakymų formuluotes. Parengti klausimai pereina testavimo fazę (įgyvendinamos kiekybinės apklausos ir/ ar kognityviniai interviu), o vėliau ir pilotinių tyrimų etapą skirtingose šalyse. Taigi, apklausos klausimyno parengimo procedūra turi labai aiškius žingsnius su aukštais reikalavimais jų atlikimui (pavyzdinė schema). Tik kokybiškai parengtas apklausos instrumentas leidžia surinkti patikimus duomenis.

Galiausiai, mūsų įsivaizdavimą apie apklausų rezultatų patikimumą lemia ir pačios apklausos įgyvendinimo ypatumai, kaip ji buvo atlikta – telefonu, pildant internetu ar gyvo interviu metu; ar apklausa vyko sklandžiai, profesionaliai. EST apklausa Lietuvoje įgyvendinama tiesioginio interviu būdu, o 9–oje bangoje pirmąsyk gyvai apklausiant respondentą buvo pasitelktas elektroninis klausimynas, pildant atsakymus planšetiniu kompiuteriu ar kitu įrenginiu. Šis metodas taikomas ir 10–oje bangoje. Jis palengvina apklausos procesą respondentui ir apklausėjui, sumažina tam tikrų klaidų pildant apklausą riziką.

Tyrimą atliekantys apklausėjai dalyvauja specialiuose mokymuose, kurių metu supažindinami su griežtomis EST interviu atlikimo taisyklėmis, vėliau įgyvendinama jų darbo kokybės kontrolė. Kiekvienas apklausos įgyvendinimo žingsnis kruopščiai suplanuojamas, o vėliau stebimas ir vertinamas progresas.

Nors apklausų pildymas internetu vis labiau populiarėja, EST neatsisako „gyvo“ interviu kaip pagrindinio apklausos įgyvendinimo būdo. Tokiu apklausos būdu galima pasiekti didesnį respondentų atsakomumą apklausoje, o apklausėjai gali pasinaudoti papildomomis priemonėmis (pvz., kortelėmis) paaiškindami sudėtingesnius klausimus. Be to, neseniai pasibaigusio karantino kontekste gyvas kontaktas dalyviams priimtinesnis nei informacinės technologijos, nuo kurių visi jau pavargę.

Taigi, kai kitą kartą teks išgirsti ar perskaityti apie visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus, atkreipkite dėmesį į paprastai straipsnio pabaigoje pateikiamą informaciją apie apklausą (t.y. taikytą respondentų atranką, pateiktus klausimus ir atlikimo būdą) ir tada spręskite, ar pristatytais rezultatais galima tikėti. Tuo tarpu, EST yra ne tik kokybiškas ir griežtas metodologines taisykles taikantis tyrimas, bet ir atviras visuomenei tyrimas. Apklausos duomenys yra prieinami bet kuriam EST puslapio vartotojui, kuriuo kviečiame tapti ir Jus. Jums tereikia jame užsiregistruoti, o puslapyje rasite visą informaciją, kaip galite parsisiųsti duomenis, ar net juos analizuoti bei palyginti įvairias Lietuvos ar kitų Europos šalių gyventojų nuomones. Jeigu Jus labiau domina ne patys duomenys, bet trumpos tyrimo rezultatų apžvalgos aktualiomis temomis, galite aplankyti Lietuvos EST profilį Facebook platformoje – https://www.facebook.com/ESTLietuvoje.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.