Pastarosiomis dienomis Lietuvoje vėl pastebimas susirgimų koronavirusu skaičiaus augimas, tačiau kas sukėlė infekcijos šuolį, pasak duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, dar neaišku. Ekspertas nieko gero neprognozuoja ir teigia – ligoninės ir vėl greitai gali būti užpildytos COVID-19 užsikrėtusiais žmonėmis.
Duomenų mokslininkas V. Zemlys-Balevičius sako, jog ketvirtoji koronaviruso banga jau prasidėjo.
„Žiūrint į duomenis, šios dienos savaitinis augimas yra 100 proc. – tai reiškia, kad skaičiai padvigubėjo per savaitę. Pavyzdžiui, Klaipėdoje skaičiai net patrigubėjo. Vilniuje augimas šiek tiek mažesnis – 30 proc. Tačiau su kiekviena diena mes gauname vis daugiau informacijos, kad augimas prasidėjo“, – teigia V. Zemlys-Balevičius.
Pasak mokslininko, svarbiausia išsiaiškinti, kokios didėjančių susirgimų skaičiaus priežastys, tačiau kol kas informacijos apie tai, anot jo, nėra.
„Pirminis spėjimo variantas yra delta atmaina. Jei šios atmainos paplitimas šiuo metu būtų 90 proc., tai būtų galima sakyti, kad dabartinis atvejų augimas yra būtent dėl delta atmainos. Vis dėlto, įrodymų mes neturime, tad be neatsakyto priežastinio klausimo labai sunku kažką komentuoti“, – naujienų portalui LRT.lt teigia V. Zemlys-Balevičius.
Kritikos strėlės skrieja SAM
Mokslininkas negaili aštrios kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Anot jo, labai svarbu nustatyti, kas platiną virusą – ar tie, kurie pasiskiepijo, ar neskiepyti žmonės. Vis dėlto, ši informacija, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, nepateikiama.
„SAM atvejų augimas ištiko taip pat kaip kelininkus sniegas – netikėtai, – situaciją ironiškai komentuoja V. Zemlys-Balevičius. – Eilinį kartą atsiremiame į komunikacijos bei duomenų analizės spragas. SAM jokios proaktyvios analizės nedaro arba apie tai nekomunikuoja. Ši savaitė buvo puiki proga visiems priminti, kaip veikia SAM – nieko nėra daroma arba mes viešai apie tai nežinome ir galime tik spėlioti“, – ministeriją kritikuoja mokslininkas.
Apie ribojimus V. Zemlys-Balevičius kalba atsargiai. Anot jo, kol nežinoma, kas sukėlė atvejų šuolį, tol negalima daryti nepagrįstų spendimų.
„Jei mes griežtiname ten, kur nereikia, tai jokio efekto nebus. Pavyzdžiui, Nyderlanduose paaiškėjo, jog atvejų skaičius padidėjo dėl atsidariusių naktinių klubų. Ar mes žinome, dėl ko Lietuvoje situacija blogėja? Ne, tad eilinį kartą apribojimai bus daromi spėliojant, nes duomenų nėra“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Prognozuoja niūrų rudenį
Prakalbus apie tai, ko būtų galima laukti ateityje, mokslininkas gerų prognozių neteikia.
„Turime apie mėnesį, kol pradės pildytis ligoninės. Faktas, kad susirgimai bus neišvengiami tarp nepasiskiepijusių asmenų, o pasiskiepyti gali visi. Žinoma, skiepas 100 proc. neapsaugo, tačiau sąmoningai mąstant ir priimant tinkamus sprendimus, riziką nesunkiai įmanoma užgniaužti iki nulio“, – teigia V. Zemlys-Balevičius.
Naujienų portalas LRT.lt dėl komentaro apie prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje taip pat kreipėsi ir į SAM. Sulaukus atsakymų, straipsnis bus papildytas.
Penktadienį situacija gali keistis
Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad augant užsikrėtimų skaičiui būtina skiepytis. Anot jo, nors užsikrėtimų daugėja, mirčių skaičius neturėtų būti toks didelis kaip anksčiau.
Tiesa, akivaizdu viena – naujų COVID-19 atvejų skaičius šalyje vėl auga, tikėtina, kad jau penktadienį mūsų šalis nebebus vadinamojoje žaliojoje zonoje.
„Lietuvoje mes turime maždaug 45 proc. pasiskiepijusių asmenų dviem dozėmis. Galime tikėti, kad atvejų skaičius augs, matome jau dabar augimą, ir sakykime, dar šiandien Lietuva yra toje „žaliojoje“ zonoje, bet greičiausiai tai yra paskutinė diena, rytoj jau atsibusime „geltonojoje“, – LRT RADIJUI sakė mokslininkas.
Tiesa, M. Stankūnas pabrėžia, kad atvejų skaičius tikėtina pradės augti, bet mirčių žymaus augimo išvengti dėl pasiskiepijusių asmenų skaičiaus, yra tikimybė išvengti.
„Greičiausiai mes matysime atvejų augimą, bet tikėtina, kad to mirčių skaičiaus ir to didelio apkrovimo ligoninėse, nebus. Tačiau, čia viskas labai daug pastatyta ant vakcinacijos kortos“, – sako M. Stankūnas.
Ministras ragina neatidėti skiepų iki rudens
Ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar kartą paragino gyventojus skiepytis ir nelaukti rudens, nes tuomet gali būti per vėlu. Anot A. Dulkio, jeigu šalyje vėl įsigalios karantinas, tikėtina, kad daugiau laisvių turės pasiskiepiję žmonės.
„Kalbant apie vakcinaciją dabar pagrindinės žmonių mintys yra apie tai, ką mes dar galime padaryti, kad žmones įtikintume. Konkrečiai kalbant apie Palangą, mes suprantame argumentą, kai sakoma: aš čia atvykau pailsėti, aš nenoriu dabar vakcinuotis, nes man po to bus temperatūra ir t.t. Girdint šiuos argumentus mes turime kitą pasiūlymą – neužmirškite šitos vietos prieš išvažiuojant iš Palangos“, – dėstė A. Dulkys.
Jis taip pat ragino neatidėlioti skiepų iki rudens, nes tuomet sergamumas gali išaugti ir situacija pasikeis, o pilnam imunitetui įgyti, skiepijantis dauguma šiuo metu naudojamų vakcinų, reikia laiko.
„Dabar yra pats tas. Rudeniui tik taip ir pasiruošite. Jau nekalbu apie žiemą“, – pabrėžė A. Dulkys.
Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad stebint augančius užsikrėtimų COVID-19 skaičius svarstomi galimi scenarijai, kurių gali tekti imtis.
„Žiūrime į tai, kaip į visumą, nes už to stovi ir šalies ekonomika. Pagrindinis skirtumas yra tai, kad dabar mes nebegalime naudoti to paties matymo, koks buvo ankstesnių pandeminių bangų. Viena pandemijos banga buvo, kai nebuvo nei patirties, nei žinojimo, nei vakcinų, nei testų – nieko. Kitą bangą pasitikome be vakcinų, bet jau turėdami testavimą.
Taip pat skaitykite
Dabar mes turime vakcinas, testavimą. Reiškia čia turi veikti kitoks komplektas. Pagrindis dabar dalykas, dėl kurio dabar turėtume sekti ne tiek atvejų skaičiaus didėjimą, kiek žiūrėti, kokias tie atvejai sukelia pasekmes. Tai reiškia, koks yra hospitalizacijos mastas, kokio sunkumo yra ligoniai, kaip pildosi sveikatos apsaugos sistema, ar pajėgia su tuo gyventi“, – vardijo A. Dulkys.
Ministras akcentavo, kad COVID-19 gali tapti nuolatinių mūsų gyvenimo palydovu, tad reikia išmokti gyventi kitaip.
Neabejojama, kad jeigu rudenį prireiks karantino, jis bus kitoks, nei ankstesnieji. Daugiau laisvių žadama tiems, kurie bus pasiskiepiję.
Panašiai kalba ir Visuomenės sveikatos centro specialistai. Jų teigimu, skiepytis patartina gerokai anksčiau, nei pradeda augti susirgimų pikas, kadangi susiformuoti imunitetui reikia bent pusantro mėnesio.
Visuomenės sveikatos centro atstovės teigimu, kas dieną užsikrėtusiųjų daugėja pirmiausia dėl to, kad žmonės vangiai skiepijasi. Specialistė sako, kad tą reikia daryti jau dabar, nes kol susidaro imunitetas praeina pusantro mėnesio. O Europoje plintant delta atmainai, skaičių mažėjimo tikėtis nebeverta.
„Deltos atmainos nustatyta tiktai 32 atvejai , 29 yra patvirtinti ir keletas atvejų yra dar įtariami. Tai procentais kiek jis paplitęs Lietuvoje neturime tokios statistikos, tačiau Europos ligų prevencijos kontrolės centro duomenimis, delta atmaina visoje Europoje tarp visų cirkuliuojančių SARS virusų užims apie 90 proc. rugpjūčio pabaigoje“, – sako Visuomenės sveikatos centro atstovė Rasa Liausėdienė.
LRT.lt primena, kad per trečiadienį patvirtinti 102 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus.
Statistikos departamentas informuoja, jog 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 24,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 0,9 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst. 488 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 678.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4404 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 8980 mirčių.
Per praėjusią parą pirmą skiepo nuo koronaviruso dozę gavo 4250, antrą – 4444 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 289 tūkst. 176 žmonės, abiem – 1 mln. 93 tūkst. 537.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,6 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,2 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,7 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,3 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 59,3 proc., 45–54 metų grupėje – 53,1 proc., 35–44 metų grupėje – 51,5 proc., 25–34 metų grupėje – 44,5 proc., 16–24 metų grupėje – 42,7 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 10,4 procento.
