Lietuvoje

2021.07.22 14:41

Po tragedijos birštoniečiai piktinasi miesto aplaidumu tvarkant medžius, įstaigos tikina – lūžo sveikas ir žaliuojantis augalas

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.07.22 14:41

Prieš keletą savaičių Birštone žuvo moteris, kai ant jos nukrito po liūties lūžusi medžio šaka. Kurorto gyventojų teigimu, miestas aplaidžiai žvelgia į lapuočių priežiūrą bei genėjimą. Nors iš tiesų skiriama mažiau lėšų Birštono tvarkymui, įstaigos tikina: jei medis akivaizdžiai kelia grėsmę, pjūklai pasitelkiami iškart.

Trijų įstaigų įkaitai?

Liepos pradžioje Birštone nutiko nelaimė: nuo smarkaus lietaus lūžo medis, krisdama jo didelė šaka pražudė moterį. Praėjus kiek daugiau nei savaitei LRT.lt pasiekė sunerimusių birštoniečių laiškas dėl medžių padėties šiame kurorte.

„Esame tapę tarytum įkaitais trijų įstaigų: Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, Birštono savivaldybės administracijos ir Birštono miesto tvarkymo tarnybos (BMTT). Parko direkcija riboja medžių genėjimą, savivaldybė neranda sprendimo dėl lėšų, o BMTT neturėdama lėšų neatlieka darbų“, – rašoma skaitytojų laiške.

Anot gyventojų, dalis medžių yra sausi, dalis šakų yra nudžiūvusios, kitų medžių šakos išlindusios net apie 2 metrus į gatves, dengia pėsčiųjų takus. Pasak jų, trejus metus buvo prašoma nugenėti medžių šakas.

„Mes bijome važiuoti kurorto gatvėmis ir eiti šaligatviais, net garsiuoju Birštono pėsčiųjų taku, o Vytauto parke pavojinga sėdėti ant suolelių, kurie purvini nuo lipčiaus po šakomis“, – pridūrė birštoniečiai.

Lūžęs medis buvo geros būklės, žaliuojantis

Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos LRT.lt atsiųstame atsakyme rašoma, kad gyventojų teiginiai, esą įstaiga riboja avarinės būklės medžių genėjimą, yra klaidingi ir nepagrįsti konkrečiais faktais. Be to, neseniai įvykusio incidento vietoje nebuvo pagrindo genėti medį.

„Liūties metu staiga ir netikėtai susiformavus galingai viesulo bangai, buvo nulaužta geros būklės žaliuojančio, tvirto ir sveiko medžio šaka, kurio šalinimui iki šiol nebuvo nei pagrindo, nei poreikio, nes panašios (ne avarinės) būklės medžių ne tik Birštone, bet ir kituose miestuose yra daugybė“, – komentavo direkcija.

Direkcija tikina, kad iki šiol nebuvo tokios situacijos, kad būtų nepritarusi želdynų ekspertų identifikuotos blogos ar avarinės būklės medžių tvarkymui.

Šalinimui iki šiol nebuvo nei pagrindo, nei poreikio, nes panašios (ne avarinės) būklės medžių ne tik Birštone, bet ir kituose miestuose yra daugybė.

Nemuno kilpų regioninio parko direkcija

„Šioje srityje saugomų teritorijų direkcijų nustatyta veiklos funkcija yra ne želdynų būklės, o želdynų naudojimo priežiūra, kad vertingi ir geros būklės želdiniai, kurie priskiriami saugotiniems, būtų tvarkomi nepažeidžiant Želdynų įstatymo, Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo tvarkos bei kitų teisės aktų nuostatų“, – teigė Nemuno kilpų regioninio parko direkcija.

Anot jos, pagal nustatytą tvarką želdynų, priskiriamų saugotiniems, kirtimui ar genėjimui yra privalomas leidimas, kurį išduoda savivaldybės administracija. Jei toks želdynas akivaizdžiai yra avarinės būklės ir kelia grėsmę, derinimas su atsakingomis institucijomis dėl leidimo išdavimo bei gamtosauginių terminų laikymasis nėra privalomas.

Stambūs medžiai yra vertingi

Nemuno kilpų regioninio parko direkcija taip pat pabrėžė, kad Vytauto parko išskirtinę estetinę, rekreacinę ir ekologinę vertę sukuria čia esantys įspūdingų formų vis dar žaliuojantys stambūs, brandūs medžiai.

„Tad norint išsaugoti šią Vytauto parko išskirtinę vertę reikėtų susitaikyti su tam tikrais potencialios grėsmės nekeliančiais nepatogumais. Parko medžiai pirmoje eilėje turėtų būti atsakingai genimi, gydomi, o šalinami tik kraštutiniu atveju, nes tokios vertės želdynų susiformavimui reikalingas ne vienas dešimtmetis“, – atsakyme nurodė direkcija.

Įstaigos teigimu, matoma, kad Birštono mieste yra vykdoma nuolatinė želdynų būklės stebėsena, esant poreikiui kviečiami želdynų būklės ekspertai ir atsiradus poreikiui organizuojami avarinių medžių tvarkymo darbai. Priduriama, kad medžių genėjimas turi būti vykdomas vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis taisyklėmis, atsižvelgiant į želdinių ekologinę, estetinę svarbą ir būklę bei keliamas grėsmes.

Mažėjančios sumos kurorto tvarkymui

Valentinas Vincas Revuckas, Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, kalbėdamas apie miesto lėšų skyrimą želdynų priežiūrai, LRT.lt sakė, kad BMTT nurodo, kiek pinigų tam reikėtų, o sumą tvirtina savivaldybės taryba. Pašnekovo teigimu, pinigų dažniau reikia daugiau nei galima skirti, tačiau medžiai nelieka neprižiūrimi.

„Medžių, kaip ir kiekviename mieste, yra įvairaus amžiaus ir šakotumo, tačiau jie yra nuolatos prižiūrimi, inventorizuojami, o keliantys pavojų – šalinami. Atsakinga už želdinius įstaiga bendradarbiauja su arboristais, kurie atlieka sudėtingesnių medžių tvarkymą“, – minėjo V. V. Revuckas.

Remiantis teisės aktų sistemoje esančiais Birštono savivaldybės biudžeto projektais, 2019 m. BMTT už kurorto tvarkymą buvo skirta 163 tūkst. eurų, 2020 m. suma buvo perpus mažesnė – 84 tūkst. Šiemet ši suma sumažėjo kone triskart – apie 28 tūkst. eurų. Pašnekovas sakė, kad metams įsibėgėjus Birštono savivaldybės taryba tikslina biudžetus ir, atsiradus nenumatytų išlaidų, papildo BMTT biudžetą.

Birštono savivaldybės atstovo teigimu, pinigų dažniau reikia daugiau, nei galima skirti, tačiau medžiai nelieka neprižiūrimi.

V. V. Revuckas pažymėjo, kad medžių genėjimas ir šalinimas yra ribojamas teisės aktais, kurie draudžia atlikti tokius darbus nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos. Be to, kurorto valdžioje yra želdinių priežiūros komisija, kuri sudaryta iš savivaldybės administracijos architektūros ir kraštotvarkos specialisto, BMTT specialisto ir Nemuno kilpų regioninio parko specialisto. Pastarasis taip pat dalyvauja želdynų apžiūroje ir priimamuose sprendimuose dėl jų būklės ir tolesnės tvarkybos. Visi sprendimai, V. V. Revucko teigimu, priimami bendru komisijos sprendimu.

„Mūsų žiniomis, šiuo metu komisija ruošia gyventojams ir miesto svečiams atmintinę, kaip saugiai elgtis siaučiant gamtos stichijai. Atmintinė bus publikuojama savivaldybės svetainėje ir lankomiausiose kurorto vietose. Nesuprantama situacija, kada visiškai sveiko, žalio medžio šaka nulūžo tuo metu, kai po ja buvo žmonės, nors bažnyčios šventoriuje, kuriame auga šis medis, panašaus amžiaus medžių yra žymiai daugiau“, – sakė pašnekovas.

Ginčai su gyventojais dėl medžio pjovimo

Algirdas Kederys, BMTT direktorius, LRT.lt sakė, kad gaunama lėšų miesto želdynams tvarkyti, tačiau norėtų, kad jų būtų skiriama daugiau. Jo teigimu, neįmanoma ir numatyti tikslaus pinigų poreikio, nes, pavyzdžiui, po smarkesnės audros ar škvalo reikia daugiau išleisti tvarkant nugriuvusius medžius.

„Birštone yra daug senų medžių. Turime didžiausią ginčą su gyventojais, kada reikia nupjauti medį. Prieš genėjimą pasitariame su dendrologe ir ji su arboristais tariasi, pasižiūri, kiek pajėgiame – pasitvarkome. Kur seni medžiai – ten yra pavojinga. Skaudu, bet žmonės nelabai paiso. Gauna pranešimą, kad bus audra, lenda po medžiais ir nutinka kartais nelaimė“, – pasakojo A. Kederys.

Jis pridūrė, kad kai kuriuos medžius, kurie dar gali gyvuoti, drauge su arboristais yra sutvirtinę specialiais trosais. A. Kederys taip pat minėjo, kad genėjimo ribojimai netrukdo prižiūrėti medžių: jeigu akivaizdu, kad šaka ar medis kelia pavojų – į tai nespjaunama, o tvarkomasi. Kalbėdamas apie mėnesio pradžioje nutikusią nelaimę, BMTT vadovas sakė, kad tokį incidentą sunku nuspėti.

„Kada sausa šaka krinta – gali pastebėti, o kada šlapia šaka su didele lapija, su dideliu vandens sluoksniu, įsigėrusi – tą numatyti sunku“, – tarė A. Kederys.

Audros garsai nustelbia šakos lūžimo garsą

BMTT Kraštovaizdžio architektė Audronė Audzevičiūtė-Daubarienė LRT.lt taip pat teigė, kad tarnyba tvarko visuomeninėse miesto teritorijose augančius medžius. Anot jos, lėšų poreikio šioje srityje neįmanoma numatyti, nes vieno škvalo padariniams likviduoti gali būti sunaudotos visų metų lėšos,

„Šiuo atveju yra atsižvelgiama ne į skirtą pinigų kiekį, o vadovaujamasi protingumo ir saugumo kriterijais – tokie darbai atliekami pagal poreikį. Medžiai Birštone yra tvarkomi reguliariai, jie ne tik genimi, bet ir perrišami/ tvirtinami specialiomis jungtimis. Šie darbai vykdomi, atsižvelgiant į įstatymais nustatytus terminus, apibrėžiančius, kada galima šalinti, genėti ar kitaip pertvarkyti medžius“, – pridūrė A. Audzevičiūtė-Daubarienė

Ji taip pat įspėjo žmones, kad gamtinėse teritorijose reikia laikytis saugumo reikalavimų ir audros metu jokiu būdu nesislėpti po dideliais medžiais ir ne vien dėl šakų, kurios gali lūžti nuo didelio vandens kiekio lapijoje, stipraus vėjo poveikio ir staigaus vandens balanso pokyčio medžio medienoje, bet ir dėl galimų žaibo išlydžių.

Taip pat, pasak pašnekovės, reikia žinoti, kad medžio vystymasis ilgalaikės sausros sąlygomis yra sunkiai nuspėjamas, nes perdžiūvusi mediena, liūties metu, staiga gavusi didelį kiekį vandens, gali visai netikėtai ir nenumatytai lūžti, kaip, matyt, nutiko ir minimu tragišku atveju.

„Esant tokiems ekstremaliems orams, medžio reakciją į aplinką yra labai sunku modeliuoti, nes užsitęsus sausroms ir aukštoms aplinkos temperatūroms, medžiai ne tik, kad meta lapus, jog sumažintų garinamą paviršių, bet ypatingais atvejais atmetinėja ir šakas, t.y. šakos, be jokios regimos priežasties, ima lūžti ir nuspėti tokios eigos neįmanoma ir tai neišsprendžiama tik genėjimu ar negenėjimu arba lėšų skyrimu ar neskyrimu– tai labai supaprastintas požiūris į dalyko esmę“, – komentavo A. Audzevičiūtė-Daubarienė.

Esant tokiems ekstremaliems orams, medžio reakciją į aplinką yra labai sunku modeliuoti.

A. Audzevičiūtė-Daubarienė

Ji taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad škvalo metu, žmonės, paprastai neišgirsta lūžtančių medžių ar jų šakų traškesio, nes tai užstelbia audros garsai.

„Todėl, neatsargiai po medžiu įsikūręs žmogus nepajunta grėsmės iki paskutinės akimirkos, kai jau nieko pakeisti nebeįmanoma“, – pridūrė kraštovaizdžio architektė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.