Vyriausybė pristabdė Kauno savivaldybės siekį perimti mieste esančius, bet ne jam priklausančius 142 sklypus su miškais, nes du iš jų yra mažesni nei 0,1 ha. Tai, remiantis Miškų įstatymu, nelaikoma mišku. Kol Kauno valdžia ruošia argumentus, Aplinkos ministerija teigia, kad minimi sklypai kol kas yra miškai, bet jau nebebus siūloma jų perimti.
Vyriausybė pažymi, kad pirmą kartą norima perimti tiek daug sklypų
Balandžio pabaigoje LRT.lt rašė, kad Kauno miesto savivaldybė siekė perimti 142 skirtingo dydžio miškų ūkio paskirties sklypus, kurių bendras plotas – apie 362 ha. Miškai yra Kauno teritorijoje, bet nepriklauso miestui: patikėjimo teise jie yra Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) žinioje.
Taip pat skaitykite
Prieš dvi savaites Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės premjerės patarėjas pateikė pažymą, kurioje siūloma nutarimą dėl miškų perdavimo grąžinti savivaldybei patikslinti arba pateikti paaiškinimus. Kodėl? Kaip rašoma dalykinio vertinimo išvadoje, atsižvelgiant į tai, kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnį miškas yra ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, o nutarimo projekte yra sklypų, kurių plotas mažesnis negu 0,1 ha.
Tokių sklypų yra du: vienas – 0,05 ha dydžio – yra Vilties gatvėje, tarp gyvenamųjų namų ir Europos prospekto, kitas – 0,07 ha dydžio – yra Sietyno gatvėje, taip pat šalia privačių būstų.
„Tolesnis projekto svarstymas ir sprendimas priklausytų nuo to, kokiais argumentais ir teisiniais motyvais bus pagrįstas naujai teikiamas Vyriausybei svarstyti nutarimo projektas. Norime atkreipti dėmesį, kad toks skaičius – 142 – miškų ūkio paskirties sklypų Vyriausybei siūlomas pirmą kartą, nemaža dalis sklypų yra nedideli“, – rašoma LRT.lt perduotame Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus atsakyme.
Atsakyme priduriama, kad miškai, kaip ekosistema, turi būti tvarkomi ir saugomi, turi būti numatyti visi įmanomi apsaugos kriterijai ne tik teisės aktuose, bet ir savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose, siekiant miškus tvarkyti ir apsaugoti visuomenės poreikiams.
Mėgins argumentuoti, kad yra vientisa erdvė
Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko teigimu, iš projekte esančių 142 miškų ūkio paskirties žemės sklypų tik 2 sklypai traktuojami kaip mažesni nei 0,1 ha ploto.
„Tiesa, abiem atvejais nėra aišku, kodėl vientisas miško kvartalas buvo išskaidytas į du pavienius sklypus. Aptariamų žemės sklypų kadastrinius matavimus atliko tuometė valstybės įmonė – Valstybinis miškotvarkos institutas. Mūsų nuomone, mažas žemės sklypų plotas niekaip nedaro įtakos kokybiškai miškų apsaugai ir priežiūrai“, – LRT.lt komentavo D. Valiukas.
Jo teigimu, Vyriausybei planuojama argumentuoti, kad teritorijos greta miško turėtų būti traktuojamos kaip vientisa žalioji erdvė, o ne pavieniai sklypai.
D. Valiukas pridūrė, kad savivaldybė yra pasiryžusi bendromis jėgomis išsiaiškinti, ar yra racionalus pagrindas tokiam sklypų skaidymui. Kauno miesto savivaldybės atstovas taip pat pabrėžė, kad minimuose formaliai NŽT priklausančiuose miško sklypuose jau kuris laikas nebuvo vykdomi jokie miškotvarkos darbai, todėl reaguojant į gyventojų nusiskundimus – dėl teritorijų nepriežiūros, išvirtusių ar pavojingų medžių – siekiama perimti visas nutarimo projekte įvardytas teritorijas.
„Savivaldybės tikslas – kad tiek dideli, tiek maži miškai mieste būtų deramai apsaugoti ir prižiūrėti. Juose būtų nuolat užtikrinama būtinoji priežiūra: trakų valymai, jaunuolynų retinimas, sanitariniai kirtimai, medžių priežiūra, miško atsodinimas. Šie miškai yra rekreacinės paskirties, todėl privalome užtikrinti geriausias sąlygas tolesniam miškų gyvavimui ir saugumą čia besilankantiems ir poilsiaujantiems kauniečiams“, – minėjo D. Valiukas.
Mūsų nuomone, mažas žemės sklypų plotas niekaip nedaro įtakos kokybiškai miškų apsaugai ir priežiūrai.
D. Valiukas
Sklypai yra miškai, bet jų jau nebesiūlys perimti
Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Viktoras Karašauskis LRT.lt sakė, kad minimi du miškų ūkio sklypai Kaune šliejasi su miško masyvu, Miškų valstybės kadastre registruoti mišku ir Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams.
„Todėl, atlikus kadastrinius matavimus ir miško žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre, šiuos valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus buvo siūloma perduoti patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybei. Nors minėti žemės sklypai mažesni nei 0,1 ha, kol nepakeisti Miškų valstybės kadastro ir Nekilnojamojo turto kadastro registro duomenys, teritorija laikoma mišku“, – paaiškino V. Karašauskis.
Pasak jo, miškų perdavimo projektas patikslintas ir minimi du mažesni nei 0,1 ha sklypai yra išbraukti ir nebus siūlomi perduoti patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybei. V. Karašauskio teigimu, Aplinkos ministerija kreipsis į NŽT dėl šių žemės sklypų performavimo.
Kaip galėjo susidaryti mažesni miško sklypai, nei numatyta įstatyme? V. Karašauskis teigė, kad atliekant kadastrinius matavimus turi būti fiksuojamos naudmenos ir galėjo susidaryti situacijų, kai žemės sklypai buvo suformuoti faktiškai esančių miško naudmenų ribomis. Jis taip pat pažymėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus kilo daug konfliktinių situacijų, o tai turėjo įtakos darbų atlikimui.
„Todėl miškų kadastriniai matavimai buvo atliekami apeinant konfliktines teritorijas. Dėl konfliktinių situacijų tam tikros nedidelės miško masyvų dalys galėjo būti neįtrauktos formuojant žemės sklypus, o vėliau, išsprendus kilusius klausimus, suformuotos atskirais mažais sklypais ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre / kadastre, ir būtent todėl susidarė mažesni kaip 0,1 ha miško žemės sklypai“, – aiškino Aplinkos ministerijos atstovas.
Savivaldybė ir NŽT baksnojosi tarpusavyje
Perimti miškingus sklypus iš NŽT Kaunui pernai spalį, po Seimo rinkimų, raštu pasiūlė Aplinkos ministerija. Tada ministerijai dar vadovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Kęstutis Mažeika, o raštą pasirašė viceministrė Ligita Valalytė, kuri tada buvo ir dabar yra Kauno miesto tarybos narė.
Balandį Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė LRT.lt sukritikavo NŽT, kuri pagal galiojančius teisės aktus yra šių sklypų patikėtinė.
„Tačiau realiai pagal savo funkcijas nevykdo jokių ūkinių priemonių, taigi neatlieka jokių miškų tvarkymo darbų. Akivaizdu, kad NŽT, formaliai vykdanti pastarųjų miškų patikėtinio funkciją, neturi galimybių užtikrinti tinkamo šių miškų tvarkymo ar apsaugos, todėl Kauno miesto savivaldybė ir kreipėsi dėl šių miškų perėmimo savo žinion“, – teigė R. Savickienė.
Tačiau NŽT sakė, kad neprivalėjusi rūpintis ir tvarkyti jai patikėjimo teise priklausančių miško ūkio sklypų.
„Teisės aktai nesuteikia NŽT teisės ar pareigos tvarkyti miško žemę. Be to, NŽT iš valstybės biudžeto nėra skiriama lėšų miškų priežiūros ir tvarkymo darbams, kaip ir kelių ar saugomų teritorijų priežiūros ar tvarkymo darbams, ir kiekvienu atveju kiekviena institucija atlieka tik teisės aktuose jai priskirtas atlikti funkcijas“, – balandį LRT.lt komentavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.
