Lietuvoje

2021.07.07 15:12

Punktų, dėl kurių nesusitarė, neįtraukė: partijų susitarime dėl švietimo nėra mokyklų tinklo pertvarkos, jungtinių klasių klausimo

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.07.07 15:12

Nacionalinio susitarimo dėl švietimo darbo grupė sukirto rankomis dėl jame surašytų įsipareigojimų partijoms. Tiesa, tai dar ne pabaiga. Susitarimą dėl švietimo iki rugpjūčio vidurio aptarinės pačios partijos, o pasirašyti jį tikimasi rugsėjį. Galbūt netgi simboliškąją Rugsėjo 1-ąją.

Parlamentinės partijos diskutuos iki rugpjūčio 16 d.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė labai besitikinti, kad susitarimas bus priimtas.

Pasak jos, darbo grupės dalyviai, kurie buvo deleguoti parlamentinių partijų, įdėjo labai daug darbo ir širdies. Anot premjerės, susitarimo projekte yra labai konkrečių dalykų ir būtų labai gerai, kad jį patvirtintų partijų vadovai, o vėliau ir Seimas.

„Turbūt dabar didžiausia rizika bus, kad kokia nors politinė bendruomenė neįvertins savo deleguoto atstovo labai didelio darbo ir nuspręs dėl kokių nors priežasčių nepasirašyti šio susitarimo“, – sakė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad dėl visko susitarti neįmanoma. „Galima susitarti dėl riboto sąrašo tam tikrų dalykų. Manau, tuos dalykus atrinkti pavyko. Labai džiaugiuosi, kad nors buvo visokių pabruzdėjimų ir lyg patraškėjimų, niekas iš darbo grupės iš susitarimo nepasitraukė. Ar dabar bus politinių lyderių parašai, negaliu pasakyti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė spėjo, kad dabar daug kas priklausys nuo to, kaip darbo grupės dalyviams pavyks įtikinti politines bendruomenes, kad verta suraityti parašą.

Mokyklų petvarką paliko Vyriausybei

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad būtų labai simboliška, kad susitarimas partijų vadovų būtų pasirašytas rugsėjo 1 dieną, o tada pateiktas tvirtinimui Seimo rudens sesijos pradžioje.

„Susitarimas nėra visa apimantis ir visas švietimo problemas sprendžiantis dokumentas ar išsami strategija. Jame užfiksuoti dalykai, kurie yra svarbūs reikalingiems pokyčiams švietime įgyvendinti, kurių tęstinumas, nepriklausomai nuo Vyriausybių pokyčių, yra svarbus ir dėl kurių sutaria visos parlamentinės partijos.

Ne dėl visų klausimų sutarėme, kai kuriuos klausimus teko palikti paraštėse. Taip pat siekėme, kad susitarime nesikartotų jau kituose teisės aktuose užfiksuoti įsipareigojimai“, – aiškino J. Šiugždinienė.

Pasak jos, darbo metu kilo ir aštrių diskusijų, tačiau visada vyravo tarpusavio pagarba ir, nepaisant skirtingų matymų, mūšių Seimo salėje ar diskusijų viešoje erdvėje, darbo grupė dirbo labai konstruktyviai ir susitelkusi į tikslą pasiekti susitarimą.

Ministrė sakė, kad asmeniškai jai svarbus sutarimas, kad baigusių aukštąjį mokslą ir įsidarbinusių pagal kvalifikacijos lygį procentas turėtų didėti. Tam būtina koreguoti studijų finansavimo modelį, kuris turi geriau atliepti visuomenės ir rinkos poreikius, įgyvendinti studijų kokybės finansinio skatinimo sistemą, suvienodinti stojimo reikalavimus valstybės finansuojamiems ir nefinansuojamiems studentams.

Sutarta, kad yra svarbu imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti darželius, bei sukurti bendrą ir visiems vaikams (kaimo, miesto, tautinių bendrijų bei mažumų) prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą.

Pasak ministrės, susitarimo projekte bendrojo ugdymo ar aukštojo mokslo institucijų pertvarką nekalbama. „Diskusijose buvo nuspręsta, kad tai Vyriausybės sprendimas“, – pabrėžė ministrė.

Praėjusios Vyriausybės inicijuotame susitarimo projekte buvo siūloma ilginti pradinės mokyklos trukmę nuo ketverių iki šešerių metų. Dabartinės darbo grupė tokio punkto neįrašė į susitarimo tekstą.

Kaip sakė J. Šiugždinienė, tarp sėkmės rodiklių numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudaro 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tokį užmojį turėjo ir ankstesnė valdžią.



Susitarimo projekte nėra ir punkto dėl jungtinių klasių panaikinimo. „Bet mano pozicija šiuo klausimu aiški – mokyklose neturi likti jungtinių 5-8 klasių“, – sakė ministrė.

Taip pat projekte numatyta nuo 2024 metų taikyti vienodus minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, nepriklausomai nuo studijų finansavimo formos.

Pasak J. Šiugždinienės, sutarta, kad nuo 26 iki 35 proc. turi didėti vidurinio ugdymo programą baigusių asmenų, įgijusių profesinio mokymo kvalifikaciją, procentas. Pasiūlyta ne mažiau kaip pusę profesinio mokymo programų organizuoti praktine forma (pameistrystė, mokymasis darbo vietoje, praktinis mokymas ir t.t.), stiprinant profesinio mokymo kokybę ir patrauklumą. Be to, iki 2024 metų visiems mokiniams būtų teikiamas ugdymas karjerai, profesinis informavimas ir konsultavimas, kas padėtų sudominti mokinius rinktis patrauklią profesiją, nebūtinai bet kokia kaina studijuoti aukštojoje mokykloje.

„Pasiūlėme įsipareigojimą, kuriuo būtų sukurta ir įdiegta mokymosi visą gyvenimą tikslinės finansinės paramos sistema, kuri suteiktų galimybę didelei visuomenės daliai gauti paramą mokymui(si) ir ją panaudoti profesinėms ir bendrosioms kompetencijoms įgyti“, – sakė ministrė.

Darbo grupėje dirbo Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Eugenijus Jovaiša, Raimondas Lopata, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Beata Petkevič, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Artūras Žukauskas, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė, prezidentūros atstovai. Darbo grupės darbą moderavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Partijoje gludins socialinį aspektą

Šiam projektui pagyrimų nepašykštėjo ir opozicija.

„Tai apčiuopiamas susitarimo projektas su finansais ir apčiuopiamais tikslais. Džiaugiuosi, kad į kiekvieno grupės mnario nuomonę buvo įsiklausyta. Susitarime atsigulė tik tie punktai, kuriems niekam neprieštaravo. Vyko konstruktyvi, pagarbi diskusija“, – sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Dabar projektas keliauja į partijas ir ten bus derinamas iki rugpjūčio vidurio. I. Kačinskaitė-Urbonienė sakė, kad jos atstovaujama partija galvos, kaip papildyti socialinį aspektą susitarimo projekte, mat to, anot jos, kiek stinga parengtame dokumente.

„Žiūriu pozityviai, manau, kad grįžus prie galutinio svarstymo pavyks sutarti ir rugsėjo mėnesį galėsime galvoti apie galutinį pasirašymą“, – kalbėjo parlamentarė.

Pasak jos, darbo grupė iečių nelaužė tardamasi.

„Tų aspektų, dėl kurių negalėjome susitarti, tiesiog netraukėme. Tai buvo geras metodas, kaip atskirti tai, kas mums tinka visiems ir kas netinka“, – aiškino I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Ji pabrėžė, kad Darbo partijai buvo svarbūs lygių galimybių akcentai kalbant apie ikimokyklinukus, mokinius ir studentus.

„Turime įvertinti socialinius aspektus, ne tik amžių, akademinius pasiekimus, bet ir geografinės, socialinės padėties aspektus. Reikia, kad tie slenksčiai, kuriuos mes sukursime siekdami kokybės, būtų įveikiami visų socialinių grupių atstovių Lietuvoje, nesvarbu, kokioje gyvenvietėje, kokiame regione vaikas ar jaunuolis gyvena, mokytojas ar dėstytojas dirbtų“, – kalbėjo Seimo narė.

Švietimo ir mokslo komiteto narė yra kritikavusi siekį suvienodinti stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas tiems, kas pretenduoja į valstybės finansuojamas, ir tiems, kas į mokamas vietas.

„Mums iš esmės tenkina šis punktas, bet jis turi nesukelti didžiulių neigiamų pasekmių. Jei mes tai padarysime greitai ir nepasiūlę arternatyvių būdų siekti aukštojo mokslo, mes pasiūlysime jiems lėktuvo bilietą į užsienio šalis. Užsienio šalis mielai laukia motyvuotų studentų. Mes turime sukurti tokią sistemą, kuri sukurtų sąlygas sklandžiai ir palaipsniui pereiti prie šių barjerų sulyginimo. Tai detalės, kaip mes nueisime tą kelią, bet dėl paties tikslo mes sutariame“, – pabrėžė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Darbo partijos atstovė sakė, kad susitarimo projekte atsirado punktas dėl mokyklų vertinimo.

„Jei kalbame apie privačias mokyklas, kurios iš principo turėdamos valstybinio krepšelio dalį nėra vertinamos taip detaliai ir taip atsakingai, kaip tai daroma valstybinėse mokyklose, buvo noras ir lūkestis, kad būtų vienodai prižiūrimos mokyklos – tiek privačios, tiek valstybinės. Tai Lietuvos vaikai ir visur turi būti kokybė. Susitarime atsirado tarsi naujas vertinimas visų mokyklų. Tai tiesiog formuluočių klausimas. Nėra siekio papildomai audituoti mokyklas“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Ji siūlė partijoms savo nugludintas pozicijas išsakyti rugpjūčio 16-ąją ir rugsėjį jau pasirašyti susitarimą.

„Bet jei kam nors sužais politinės ambicijos, ko gero, planas neišsipildys. Bet kol kas viliuosi ir tikiu, kad dėl tokių svarbių sričių, kaip kad švietimas, mes turėsime jėgų, valios ir noro susitarti. Mes per daug laiko atidėliojome pokyčius“, – kalbėjo Seimo narė.

Gegužę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad Nacionalinis partijų susitarimas turėtų būti priimtas rudenį. „Jis planuojamas rudenį, rudens sesijoje. Kiek žinau, darbai, tarimasis vyksta. Partijos yra delegavusios į šią grupę savo atstovus, tame procese dalyvauja“, – tuomet kalbėjo Seimo pirmininkė.

Kovo mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.

Toks susitarimas galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti. Ministrė tuomet pabrėžė, kad labai svarbu, kad būtų sutarta dėl vienodo starto visiems vaikams galimybių, nepriklausomai nuo šeimų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos.

Kaip skelbia BNS, susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.

Dokumente be kita ko kalbama apie didesnį savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, siekius integruoti kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, stiprinti profesinį ugdymą, plėsti neformalų švietimo krepšelį skiriant jį darželinukams, galimybes tapti mokytojais kitų profesijų atstovams, taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiems ir kt.

Taip pat deramasi įtraukti konkrečius „sėkmės rodiklius“, pavyzdžiui, dėl vienam mokiniui ir studentui tenkančių lėšų didinimo – atitinkamai 2030-aisiais moksleiviui mokykloje ir profesinio mokymo įstaigose būtų sutarta pasiekti 24 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui, studentui – 37 procentus. Tai pat numatoma, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.

Susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.