Lietuvoje

2021.06.28 21:30

Ekspertai sveikina karantino atšaukimą, tačiau nerimą kelia delta atmaina – nesiskiepijant gali vėl išaugti ligoninių apkrova

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.06.28 21:30

Karantinas baigėsi, tegyvuoja karantinas. Taip trumpai, matyt, galima nusakyti Vyriausybės sprendimą jo nebepratęsti, palydėtą labai aiškiu premjerės įspėjimu, kad šis režimas į gyvenimą grįš susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Kokioms – ministrų kabinetas turėtų nutarti po poros savaičių. O per tą laiką iš esmės daug kas liks, kaip ir buvę: sienų kontrolė, ūkinės veiklos ir paslaugų teikimo reguliavimas, privalomos kaukės uždarose patalpose – troleibuse, teatre, parduotuvėje ar poliklinikoje.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė ir Ekspertų tarybos narys profesorius Mindaugas Stankūnas.

– Pone Stankūnai, per šiuos 8 mėnesius, kol galiojo karantinas, buvo visko. Ministrų kabinetas ne kartą sukandęs dantis vykdė nepopuliarius, bet griežtus ekspertų nurodymus, o kartais ekspertai jau žiūrėjo, kaip ministrų kabinetas prisiima politinę atsakomybę. Ar dėl šio karantino buvo priimtas vieningas sprendimas?

M. Stankūnas: Iš tikrųjų taip, jeigu mes kalbame apie karantino pradžią, tai mes kito pasirinkimo tiesiog neturėjome, nes, jeigu pamenate, karantinas buvo įvestas gruodžio 16 dieną, kai Lietuva iš tikrųjų liepsnojo. Jeigu mes pabandytume pasižiūrėti, būtent gruodžio 18 dieną Lietuva buvo pasiekusi visų laikų rekordą pagal COVID-19 nustatytų atvejų skaičių, tai yra beveik 4 000 atvejų. Aš manau, kad tikrai nebuvo kito pasirinkimo dėl karantino įvedimo. Jis iš tikrųjų užtruko gerokai ilgiau, negu turėjo trukti. Mes, manau, su tuo visi sutinkame, bet yra labai paprastas paaiškinimas – jis tiesiog buvo įvestas per vėlai. Karantinas turėjo prasidėti gerokai anksčiau. Lapkričio mėnesį mes pradėjome kalbėti, ypač prezidento suburtoje Sveikatos ekspertų taryboje, kad tos priemonės, kurios įvestos, paprasčiausiai sumažino tempą, bet pandemijos kreivės nekeičia. Mes jau tada matėme, kad gali būti problemų, bet jų sprendimas užsitęsė ir karantinas atsirado kaip būtinybė, o sausio mėnesį Sveikatos ekspertų taryba irgi nustatė tokį laiką, kada karantinas galėtų būti atšauktas, tai yra kai mes pasiektume 200 atvejų per dieną. Vertindami pastarųjų dienų skaičius matome, kad atvejų yra gerokai mažiau ir tas karantino atšaukimas dabar yra tikrai sveikintinas, pamatuotas ir neturėtų sukelti rimtesnių problemų mūsų epideminėje situacijoje.

Vertindami pastarųjų dienų skaičius matome, kad atvejų yra gerokai mažiau ir tas karantino atšaukimas dabar yra tikrai sveikintinas, pamatuotas ir neturėtų sukelti rimtesnių problemų mūsų epideminėje situacijoje.

M. Stankūnas

Dienos tema. Stankūnas: karantinas buvo įvestas per vėlai (su vertimu į gestų k.)

– Ponia Ašokliene, dar tebegaliojant šiam karantinui Vyriausybės vadovė aiškiai pasakė, kad karantinas bus skelbiamas ir Vyriausybė netrukus apsispręs, kokiomis aplinkybėmis. Kokių aplinkybių sutapimas, kaip suformulavo Ingrida Šimonytė, būtų jūsų rekomendacija kaip pagrindas jį grąžinti?

L. Ašoklienė: Situacijai stebėti ir iki šiol buvo nustatyti tam tikri rodikliai: bendras sergamumo rodiklis, teigiamų testų dalis. Pagrindiniai dalykai, ką turbūt reikėtų vertinti, yra ligoninių apkrovimas, hospitalizacijos apimtys. Na, o apie tą sutapimą, kas labiausiai šiuo metu kelia nerimą, tai, be jokios abejonės, delta atmaina ir galimi sergamumo pokyčiai, į kuriuos tikrai reikėtų atsižvelgti. Su mūsų, sakykime, šiuo metu esančiomis vakcinavimo apimtimis arba visą ar dalinį imunitetą turinčių asmenų apimtimis rizika, kad delta atmaina gali išplisti ir kelti rimtų problemų, tikrai išlieka.

Su mūsų, sakykime, šiuo metu esančiomis vakcinavimo apimtimis arba visą ar dalinį imunitetą turinčių asmenų apimtimis rizika, kad delta atmaina gali išplisti ir kelti rimtų problemų, tikrai išlieka.

L. Ašoklienė

– Pone Stankūnai, ar, jūsų nuomone, būtina nuteikti visuomenę, kad į karantiną grįšime, ir ar tai neduoda peno netikrumui ir sąmokslų skleidėjams, sakantiems, kad viskas suplanuota 5 metams į priekį.

M. Stankūnas: Nemanau, kad tai duoda peno. Manau, vienas svarbiausių pandemijos valdymo sėkmės garantų yra atvira komunikacija su visuomene. Tai, sakykime, dabar labai pabrėžia mokslininkai, tyrinėjantys komunikaciją per pandemiją. Aš visą laiką sakau, kad valdžia turi komunikuoti žmonėms tai, ką žinome, ko nežinome, ką galvojame, ko negalvojame. Tad aš manau, jog tas premjerės pasakymas tikrai teisingas, kad žmonės suprastų, kokia yra situacija. Ar karantinas bus, ar jo nebus, iš tikrųjų labai priklauso nuo mūsų. Žiūrėdami į dabartinę situaciją Jungtinėje Karalystėje matome, kad kad būtent vakcinacija yra svarbiausias veiksnys. Ir iš tikrųjų, jeigu mes turėsime labai didelį pasiskiepijusių žmonių skaičių, tai karantino gal ir nebus arba jis gali būti labai nedidelis. Jeigu mes turėsime žemus vakcinacijos skaičius, karantinas tikrai gali būti. Tad aš manau, kad sprendimas tikrai nėra nulemtas. Mes nesame toje situacijoje, kokioje buvome rudenį, kai buvome tarsi aitvaras audroje, tai yra mus mėtė epideminė situacija tai į kairę, tai į dešinę. Dabar mes iš tikrųjų patys galime labai daug padaryti ir turime labai neblogų instrumentų, kaip valdyti atmainos plitimą. Bet vėlgi čia labai svarbus žmonių bendradarbiavimas. Aš noriu paprašyti: mes turime ramesnį laiką, bet prisiminkime, kad pandemija dar nėra nugalėta. Iš tikrųjų visiems reikia to susitelkimo. Džiaugiamės laimėjimais, bet iš tikrųjų kova toli gražu nėra visiškai laimėta.

– Jūsų minėtos Didžiosios Britanijos duomenys rodo, kad 96 proc. atvejų vakcina apsaugo abiem dozėmis vakcinuotus žmones nuo koronaviruso, aštuonis iš dešimties apsaugo ir nuo delta atmainos. Kai mes pavasarį, rudenį ėjome į karantiną, visi žinojome, kodėl, t. y. kad neperdegtų sveikatos apsaugos sistema ir apsaugotume silpniausius, nes tuo metu nebuvo vakcinų. Šiuo metu vakcinų yra, tačiau nemaža dalis atsisako skiepytis. Ar turėtų mokslu tikintys žmonės saugoti tuos, kurie priėmę sprendimą nesiskiepyti, nuo šito jų sprendimo?

M. Stankūnas: Čia, manau, holistinis klausimas, į kurį turėtume atsakyti iš įvairių pusių. Taip, gal atrodo, kad mes priėmėme sprendimą pasiskiepyti, o tas žmogus, kuris priėmė priešingą sprendimą, yra atsakingas. Bet reikia suprasti, kad realiai beveik 60 proc. žmonių nėra paskiepyti ir iš tikrųjų yra pažeidžiami būtent dėl delta atmainos. Mes kalbėkime irgi labai paprastai, ką rodo duomenys iš Jungtinės Karalystės, kad būtent ši atmaina pasižymi didesniu hospitalizacijų skaičiumi. Gali būti, kad tie, kurie nepasiskiepiję, sirgs, bus hospitalizuojami ir sveikatos sistema susidurs su didesne apkrova. Ką reiškia didesnė apkrova? Didesnė apkrova gali reikšti, kad turėsime įvairių kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutrikimų, sakykime, negalėsime gauti planinių ar kitų paslaugų, tai gali lemti kitų problemų atsiradimą.

Gali būti, kad tie, kurie nepasiskiepiję, sirgs, bus hospitalizuojami ir sveikatos sistema susidurs su didesne apkrova. Ką reiškia didesnė apkrova? Didesnė apkrova gali reikšti, kad turėsime įvairių kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutrikimų, sakykime, negalėsime gauti planinių ar kitų paslaugų, tai gali lemti kitų problemų atsiradimą.

M. Stankūnas

Taigi, vienareikšmiško atsakymo nėra. Aišku, kaip gerbiamoji epidemiologė minėjo, įvedant karantiną bus žiūrima į daugybę veiksnių ir dabar gal net per anksti kalbėti apie karantiną, nes mes realiai dar iš šito neišėjome, išeiname tik nuo ketvirtadienio. Manau, pasidžiaukime laiku be karantino. Lietuva artimoje perspektyvoje tikriausiai papuls į žaliąją zoną, tad tiesiog pasidžiaukime geromis naujienomis, kurių iš tikrųjų laukiame, o svarstymus, modeliavimus palikime ateičiai. Tai, manau, bus apsvarstyta iš įvairių pusių.

– Delta, kaip ir alfa atmaina, plinta labai sparčiai ir mokslininkų bendruomenė prognozuoja, kad jau antroje metų pusėje Lietuvoje ji taps dominuojanti. Jūs minėjote hospitalizacijos atvejus, kita vertus, ji pasižymi ir silpnesniais klinikiniais simptomais. Plinta sparčiai, nes žmogus nejaučia sergąs ir tai nesutrikdo jo socialinio gyvenimo. Ponia Ašokliene, ar tai reiškia, kad virusas mutuodamas silpsta, ar toks įsitikinimas yra klaidingas?

L. Ašoklienė: Nemanyčiau, kad virusas silpsta. Tai, kad pasireiškia lengvesni simptomai ir žmonės į juos mažiau kreipia dėmesio, užtikrina viruso plitimo greitį ir virusas kaip tik žymiai greičiau gali surasti tuos jautrius žmones, kurie nepersirgę arba nepasiskiepiję. O tarp jų ras ir tuos, kuriems virusas sukels sunkesnę ligos formą. Ką ir gerbiamasis profesorius minėjo, kalbame ir apie augantį hospitalizacijų skaičių, ir būtent delta atmaina yra linkusi sukelti tokias ligos formas, kad žmonės turės patekti į ligoninę.

Kitas dalykas, iš kitų šalių patirties matome, kad šia atmaina daugiau serga jauni žmonės, būtent tie, kurie neskiepyti, ir tarp jų atsiranda ir daugėja tų, kurie patenka į ligoninę, kuriems reikia sudėtingesnės medikų pagalbos.

– Pone Stankūnai, akivaizdu, kad skiepijimo tempai lėtėja. Ar galima pripažinti, kad organizuojant vakcinavimo procesą buvo padaryta klaidų?

M. Stankūnas: Nežinau, ar aš esu kompetentingas atsakyti, ar buvo padaryta klaidų. Aišku, viską galime padaryti geriau. Dabar žiūrėdamas atgal manau, kad iš išvardytų šių dienų žinių mes galbūt galėtume daryti kitus sprendimus. Bet tuo metu tiesiog buvo daroma tai, kas, kaip manoma, buvo geriausia, remiantis įvairia patirtimi, ir buvo ieškoma sprendimų. Manau, labai svarbų vaidmenį vaidina ir komunikacija, apie ką daug yra kalbama, kad viešojoje erdvėje sklando daug informacijos, kuri visiškai nepagrįsta mokslu, tai yra apie mirtis nuo vakcinų ir taip toliau. Iš tikrųjų tokius argumentus pastatyti prieš nevisiškai tikslią informaciją, kartais net klaidinančią informaciją yra sudėtinga. Žmonės priima sprendimus ne visai tokius, kokius reikėtų priimti.

– Ponia Ašokliene, ką šiandien darytumėme kitaip?

L. Ašoklienė: Antras karantinas, tas, kuris artėja prie pabaigos, galbūt galėjo būti paskelbtas anksčiau, o dėl vakcinacijos – mes tiesiog buvome situacijos įkaitai. Mes turėjome tiek vakcinų, kiek turėjome, ir turėjome apsispręsti, kam tos vakcinos pirmiausia atiteks. Taigi aš manyčiau, kad tas palaipsnis ėjimas prie masinės vakcinacijos buvo pasvertas ir apgalvotas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt