Lietuvoje

2021.06.17 12:33

Daukanto aikštėje protestų maršo dalyviai sulaukė Nausėdos patarėjo žodžių, žmonės siuntė „avansines“ padėkas prezidentui

atnaujinta 16.04
Šarūnas Nekrošius, Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt, BNS, ELTA2021.06.17 12:33

Kelias dienas prie Seimo protestuojantys „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai ir juos palaikantys asmenys ketvirtadienį prieš vidurdienį patraukė prie prezidentūros, ten išreiškė palaikymą ir „avansinę“ padėką šalies vadovui.

Aikštėje būryje žmonių pasirodė ir Gitano Nausėdos patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis, jis kreipėsi į susirinkusiuosius.

„Pirmiausia norisi jums padėkoti už aktyvumą, jūs parodėte, jog lietuviai yra aktyvi tauta, parodėte, jog savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti rodydami tai, girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate. Jūs netylite, jūs kalbate ir sakote“, – tokius žodžius žmonėms aikštėje išsakė P. Mačiulis, o juos palydėjo palaikymo plojimai ir būgnų mušimas.

Prezidento patarėjas teigė, kad yra temų, kur nuomonės gali išsiskirti, tačiau visuomenė turi būti kiek įmanoma vieninga.

„Net ir girdėdami kitokias pozicijas turime būti viena tauta, būti viena Lietuva. Tačiau yra labai daug nerimo ženklų dėl to, kas vyksta šiuo metu Lietuvoje. Pirmiausia aš noriu paminėti referendumo galimybę. <...> Ir jeigu Seimas nespės priimti šio įstatymo iki liepos mėnesio, jūs, aš ir kiti Lietuvos piliečiai praranda savo teisę į referendumą. Pasigirsta daug nuomonių iš politikų, valdžios atstovų, kad klausti piliečių nuomonės nereikia. Klausti nuomonės reikia, ar referendumu, ar apklausomis, ar kitais įmanomais būdais bendraujant su Lietuvos piliečiais. Tą būtina daryti, negalime bijoti vieni kitų nuomonių, net jeigu jos išsiskiria“, – Daukanto aikštėje kalbėjo P. Mačiulis.

Kalbos pabaigoje jis prezidento vardu perdavė linkėjimus protestuotojams ir priminė pastarųjų mėnesių politikos užkulisinę intrigą apie tai, kas turi atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje.

„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš Europos Vadovų Tarybos kai kurie politikai bando išstumti“, – sakė P. Mačiulis, šiuos žodžius žmonės palydėjo šūksniais „gėda“ ir „neleisim“.

Prezidento patarėjas dar pridūrė, jog tiki, kad piliečiai „kovos už tai, kad Lietuva būtų viena ir vieninga tauta“.

Negali kalbėtis tik su viena puse

Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė portalui LRT.lt komentavo, kad P. Mačiulio pasirodymą mitinge galima vertinti dvejopai. Anot jos, labai daug kalbama apie tai, kad tiek prezidentas, tiek Seimo nariai turėtų atstovauti visiems Lietuvos žmonėms, tačiau reikia pamąstyti apie tai, kaip tai įgyvendinama.

„Viena vertus, patarėjo pasirodymas yra geras žingsnis dėl to, kad parodo susirūpinimą visuomeniškai aktyviais gyventojais ir jų problemomis, yra einama arčiau žmonių.

Bet iš kitos pusės, jei jau laikomasi tos idėjos, kad bus atstovaujama visiems gyventojams, jos reikia laikytis nuosekliai. Jei išeis kita grupė protestuotojų, ar prezidentas, jo patarėjas – ar jie ateis? Yra sukuriamas precedentas – arba išeiname ir bendraujame su visais, arba su niekuo“, – kalbėjo G. Burbulytė.

Anot jos, jei yra pasakoma, kad yra palaikomi visi gyventojai ir atstovaujama visiems gyventojams, negalima bendrauti tik su viena grupe, reikia kalbėtis su visais. Pavyzdžiui, gegužę vykstant „Didžiajam šeimų gynimo maršui“ prezidentas dalyvius sveikino, bet į kitų mitingų, pasisakiusių prieš maršą, dalyvius G. Nausėda nesikreipė.

Be to, politologė atkreipė dėmesį, kad gegužę vykusiam „Didžiajam šeimų gynimo maršui“ buvo išduoti leidimai, jis vyko teisėtai. Visgi šįkart rengėjai leidimų mitingui negavo, matomi tam tikri karantino sąlygų pažeidimai, tad pasigendama tvirtesnės tiek prezidento, tiek kitų valdžios atstovų pozicijos.

Paklausta apie tai, ką P. Mačiulis mitingo dalyviams kalbėjo apie prezidentą ir EVT, G. Burbulytė teigė, kad to sakyti prezidento patarėjui nederėjo: „Manau, kad nederėjo tokių dalykų sakyti. Aišku, ten susirinkę žmonės yra pateikę daug įvairių reikalavimų, bet kiekvienos valdžios institucijos uždavinys, išėjus susitikti su gyventojais, yra išklausyti jų žinią, jų rūpesčius, bet ne ieškoti užuojautos.

Valdžios žmonės turi būti stiprūs, mokėti spręsti kylančius konfliktus, o ne manipuliuoti gyventojais ir jų emocijomis.“

Politologas apie G. Nausėdos patarėjo dialogą su protestuotojais: praleista proga nubrėžti ribą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda, nusprendęs pas protestuotojus išsiųsti savo vyriausiąjį patarėją Povilą Mačiulį, praleido progą nubrėžti liniją. Politologas mano, kad šalies vadovas, tokiu savo veiksmu savotiškai legitimizuodamas agresyvių, kraštutinių jėgų judėjimą, paprasčiausiai bando būti išrinktas antrai kadencijai.

„Agresyvių, kraštutinių, anti-liberalių judėjimų legitimavimas niekada nieko gero demokratijai nežada. Suprantu Prezidentūros siekį ieškoti aljansų ir Gitano Nausėdos norą būti perrinktam. Kaip ir matau, kad čia nuosekli linija su ankstesniais norais išbalansuoti, suderinti tai, kas ne visai suderinama“, – savo feisbuko paskyroje rašo M. Jastramskis.

Politologas mano, kad prezidentas, atsiuntęs savo atstovą pasikalbėti su protestuotojais, praleido progą nubrėžti liniją.

„Visgi. Kai vieną dieną Švedijoje kalbi apie žmogaus teises, o kitą patarėjo lūpomis sveikini protestuotojus, kurie nori išvaikyti parlamentą ir dar vakar rėkavo apie kartuves Seimo nariui, – tai yra pavojingai praleista proga nubrėžti liniją“, – sakė jis.

M. Jastramskis svarsto, kad Prezidentūros sprendimą galima paaiškinti per galios kovas ir politinės patirties trūkumą. Vis tik, jo teigimu, šie Prezidentūros žaidimai kelia tam tikras rizikas.

„Daug ką galima paaiškinti per galios kovas ir politinės patirties trūkumą. Manau, kad Prezidentūra rimtai nežiūri į Šeimų maršą ir nemato jame pavojaus demokratijai ir konstitucinei santvarkai. Visgi tokie žaidimėliai gali išslysti iš kontrolės“, – sakė jis.

Ketvirtadienį prie Seimo akciją tęsia 30–40 žmonių

Ketvirtadienį 30–40 žmonių tęsia protesto akciją prie Seimo dėl valdžios vykdomos šeimos politikos.

Ji prasidėjo antradienio rytą, tuomet prie parlamento buvo susirinkę keli šimtai žmonių.

Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nedavė leidimo mitingui, nes įvertino jį kaip politinę akciją, protestuotojai Seimo automobilių aikštelėje stoviniuoja grupelėmis. Mat akcijai iki 15 žmonių leidimo nereikia.

Protesto vietoje pastatyta keletas palapinių, prie jų pakabinta baltų balionų, dauguma protestuotojų taip pat vilki baltus drabužius.

Sostinės policija pranešė pradėjusi kelis administracinės teisenos pažeidimus dėl protesto akcijų, taip pat – ir dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo.

Akcijos dalyviai teigia keliantys tuos pačius reikalavimus kaip ir prieš mėnesį vykusiame „Didžiajame šeimų gynimo marše“.

Tuomet reikalauta Seime nesvarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimo, neteikti svarstyti Partnerystės įstatymo projekto, nesvarstyti disponavimo mažu kiekiu narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, išbraukti iš Seimo darbotvarkės Tautinių mažumų įstatymo projektą, „nedelsiant nutraukti prievartą prieš šeimas, prieš jų valią ir be laisvo apsisprendimo vykdant privalomą vaikų testavimą, atverti visas mokyklas kontaktiniam mokymui“.

Taip pat reikalauta, kad premjerė Ingrida Šimonytė iki birželio 1 dienos atšauktų iš Vyriausybės teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę ir kt.

„Didysis šeimos gynimo maršas“ vyko gegužės 15 dieną, tada iš įvairių šalies kampelių į Vingio parką sostinėje susirinko apie 10 tūkst. žmonių, siekiančių išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.