Lietuvoje

2021.06.08 19:16

Nuo politikų kalbų apie migrantus ekspertams linksta ausys: ciniškai naudojamasi esama situacija, žaidžiama žmonių likimais

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.06.08 19:16

„Šie žmonės nėra nusikaltėliai. Nusikaltėliai yra tie, kurie jais naudojasi, nelegaliais būdais ir keliais juos atveda iki situacijos, kurią matome šiandien“, – taip LRT.lt pašnekovės kalba apie migrantus be dokumentų Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Anot jų, retorika viešojoje erdvėje priešina visuomenę ir kelia neigiamas nuostatas, o tuo manipuliuojama, nežinant tikrosios situacijos.

Antradienį pranešta, kad, išaugus migrantų be dokumentų srautui prie sienos su Baltarusija, Pabradės užsieniečių registracijos centre laisvų vietų nebeliko. Spręsdama padėtį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ketina laikinam priėmimui panaudoti pasieniečių bendrabutį, dėl palapinių miestelio derinami veiksmai su Lietuvos kariuomene.

Išaugus migrantų skaičiui, viešojoje erdvėje padaugėjo stigmatizuojančios kalbos – įspėjama dėl galimai padidėsiančio nusikalstamumo, įvardijama terorizmo grėsmė, tvirtinama, kad migrantai prieglobsčio ieško dėl ekonominių priežasčių. Kalbama ir apie šiltnamio sąlygų nesudarymą ar laisvės apribojimus, kaštų sistemą, kad migrantams „neapsimokėtų to daryti“.

Apie terorizmo grėsmę kalbėjo Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Anot jo, situacija yra kontroliuojama, tačiau saugumo pareigūnai ją stebi dėl galimų terorizmo grėsmių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pirmadienį LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sakė, kad turėtume „neatrodyti kaip šiltnamio sąlygas suteikianti valstybė“.

„Pavyzdžiui, kad jie gali iš pabėgėlių centro Pabradėje laisviau judėti po vietines vietoves ir galbūt paskui pabėgti. To neturi būti, tad laisvės apribojimai yra viena iš galimybių. Kai jie tai patirs, siųs žinutes namo į Siriją, Iraką giminaičiams, draugams sakydami, kad per Lietuvą taip lengvai į Berlyną nepateksite“, – teigė L. Kasčiūnas.

Seimo narys taip pat pridūrė, kad „politinis prieglobstis suteikiamas tiems, kuriems yra grėsmė gyvybei, o čia – ekonominiai migrantai“.

„Reikia sukurti tam tikrą kaštų sistemą, kad neapsimokėtų to daryti. Aišku, pagal tarptautinius įsipareigojimus negalime daryti to, kas mūsų fantazijose, bet tam tikras laisvės apribojimas pabėgėlių centre, kad jie jaustų tuos kaštus, kad jiems reikės pusę metų sėdėti uždarytiems ir nebus paprasta išvykti į Berlyną, manau, bus gera žinia namų bendruomenėms, Sirijos ir Irako bendruomenėms, kad geriau nevažiuoti į Lietuvą“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Tačiau nevyriausybinių organizacijų atstovės, dirbančios migracijos srityje, kritikuoja tokias kalbas.

Birželio mėnesio duomenimis, prieglobsčio pasiprašė virš 80 į Lietuvą atvykusių žmonių. Kaip portalą LRT.lt informuoja Lietuvos Raudonojo kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė, tarp jų – 22 moterys, 20 vaikų, yra nelydimų nepilnamečių bei sunkią judėjimo negalią turinčių žmonių.

E. Samuchovaitė akcentuoja, kad svarbu į šiuos specialius poreikius atsižvelgti nepriklausomai nuo teisinio žmonių statuso.

Migrantai – ne nusikaltėliai

„Šie žmonės nėra nusikaltėliai. Nusikaltėliai yra tie, kurie jais naudojasi, nelegaliais būdais ir keliais juos atveda iki situacijos, kurią matome šiandien“, – portalui LRT.lt teigia „Diversity Development Group“ tyrėja Giedrė Blažytė.

Jai antrina ir E. Samuchovaitė. Nusikalstamas žmonių gabenimas yra nusikaltimas, bet tai nereiškia, kad žmonės, pasitraukiantys iš savo valstybių, neturi prieglobsčio motyvų, pažymi ji.

Anot G. Blažytės, tokia politikų retorika ar kiti pasisakymai viešojoje erdvėje priešina visuomenę ir kelia neigiamas nuostatas. Bet kokiu atveju, situacija šalyje nėra gera, jei žmonės nori ją palikti, o „ekonominis migrantas“ yra patogi sąvoka, vartojama nežinant tikrosios situacijos, tvirtina G. Blažytė.

„Migracija yra reiškinys, kuriuo labai lengva manipuliuoti. Šiuo metu ciniškai naudojamasi žmonių pažeidžiamumu, nesvarbu, ar išvykstantys žmonės susiduria su finansiniais sunkumais, ar prieglobsčio ieško dėl kitų priežasčių. Faktas, kad žmonės neišvyksta iš šalies, jei joje yra gerai, kitaip norėtų pasilikti savo šalyje“, – akcentuoja „Diversity Development Group“ tyrėja.

Komentuodama įspėjimus dėl galimo nusikalstamumo padidėjimo ar terorizmo grėsmės, G. Blažytė sako, kad situacija yra kontroliuojama ir neturėtume sakyti, kad visi atvykstantys kelia grėsmę valstybei ar yra nusikaltėliai. Migrantai – paprasti žmonės, kurie ieško geresnių gyvenimo sąlygų, saugumo, LRT.lt tvirtina pašnekovė.

Tai pažymi ir E. Samuchovaitė. Pasak jos, kai atvyksta daugiau migrantų, natūralu, kad gali būti žmonių, kurie tuo naudojasi, bet tarp atvykstančiųjų taip pat gali būti žmonių, kurie yra prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai, galintys turėti rimtų motyvų.

Ji atkreipia dėmesį ir į kalbas, kad reikėtų apriboti migrantų judėjimo laisvę: „Judėjimo laisvės ribojimas migraciniame kontekste yra kraštutinė priemonė. Tai, ar žmogų sulaikyti, ar nesulaikyti daugiau nei 48 valandoms, sprendžia teismas. Vadinasi, teismas tikrina, ar yra pagrindas sulaikyti, vertina žmonių pažeidžiamumą. Sulaikymas neturėtų dar labiau didinti žmonių pažeidžiamumo, bloginti situacijos“, – pastebi E. Samuchovaitė.

Žaidžiama žmonių likimais

Gegužės pabaigoje Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas pasienyje su Lietuva iki šiol stabdė „narkotikus ir migrantus“, o po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą ir naujų sankcijų įvedimo to nebedarys.

„Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – teigė jis.

Kaip anksčiau NSGK posėdyje sakė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, migrantų gabenimo iš Baltarusijos veikloje gali dalyvauti baltarusių pareigūnai. Jos teigimu, išaugęs migrantų srautas yra sąmoninga režimo politika prieš Lietuvos valstybę.

„Ciniškai naudojamasi esama situacija, žaidžiama žmonių likimais. O apie juos viešojoje erdvėje visiškai nekalbame“, – pastebi G. Blažytė.

Pasak jos, nekalbame ir apie apgyvendinimo sąlygas, kurios turėtų būti kaip įmanoma žmogiškesnės, ar apie tai, kad dalis atvykusių planuotų pasilikti Lietuvoje.

„Kai kalbame, kad „reikėtų juos sulaikyti ir niekur neišleisti“... Svarbu kalbėti apie tai, kad dalis šių žmonių liks Lietuvoje, dalis pasiprašė prieglobsčio. (...) Turime pagalvoti apie tai, kokias galimybes jiems suteiksime, nuo to priklausys, ar jie norės likti mūsų šalyje, ar norės pasinaudoti Lietuva kaip tranzitine stotele“, – argumentuoja „Diversity Development Group“ tyrėja.

Neturi kito pasirinkimo

E. Samuchovaitės teigimu, tokio neteisėto atvykimo į Lietuvą padidėjimas pastebimas nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, o tai, sako ji, susiję su tuo, kad Baltarusija uždarė savo sienas.

„Kai viena šalis uždaro savo sienas, žmonės neturi kito pasirinkimo, kaip tik neteisėtai kirsti sienas. Nuo praėjusių metų gruodžio buvo pastebėta, kad yra daugiau neteisėtų sienos kirtimo atvejų. Kita šių metų tendencija ta, kad žmonės ateina truputį didesnėmis grupėmis – nuo 10 iki 18, o pastaruoju metu ir daugiau žmonių“, – teigia Raudonojo kryžiaus atstovė.

Kaip aiškina E. Samuchovaitė, Baltarusijai uždarius sienas, migrantų baltarusių pasieniečiai toliau nebepraleidžia, tad jie negali legaliai kirsti sienos.

„Jei ateini pas baltarusių pasienietį, jis tavęs toliau nepraleidžia. Priešingu atveju, jis praleistų, ateitum pas lietuvių pasienietį, pateiktum prieglobsčio prašymą. Toks dalykas dabar negali vykti, vadinasi, ar baltarusiui, kuris bėga nuo persekiojimo, ar kitos tautybės žmogui, kuris galimai gali bėgti nuo persekiojimo, nelieka kito pasirinkimo, kaip bandyti sieną kirsti neteisėtai“, – tvirtina pašnekovė.

Skirtingas požiūris į baltarusius ir kitus

Raudonojo kryžiaus programų vadovė E. Samuchovaitė pastebi skirtį, kaip lietuviai vertina žmones, besitraukiančius iš Baltarusijos, ir kitų valstybių.

„Viešojoje erdvėje išsiskiriama, kad atvykstantys iš Baltarusijos – tai pabėgėliai, o jei iš Irano, Irako, Sirijos ar Turkijos, tai neteisėtai atvykstantys žmonės. Norisi atkreipti dėmesį, kad prieglobsčio teisė nėra selektyvi, žmogus, kuris bėga nuo persekiojimo, turi teisę kreiptis dėl prieglobsčio, nepriklausomai nuo to, iš kokios valstybės jis bėga“, – atkreipia dėmesį E. Samuchovaitė.

Kaip sako ji, pastarųjų metų statistika rodo, kad iš Irano, Irako ar Sirijos prieglobsčio kreipėsi 190 žmonių, o 165 iš jų gavo prieglobstį. Tai reiškia, teigia E. Samuchovaitė, kad neteisinga visus vadinti ekonominiais migrantais, kadangi prieglobsčio suteikimas rodo, jog žmonės turi rimtus motyvus.

Raudonojo kryžiaus atstovė svarsto, kad lietuviams baltarusių situacija yra artimesnė ir labiau suprantama, ypač dabar, kai aktualus Lietuvos vaidmuo tarptautinėje bendruomenėje.

„Ne tik tie kaimynai, kurie yra arti ir nukenčia nuo režimo, bet ir kitose valstybėse yra problemų, žmonės dėl pagrįstų priežasčių gali išvykti iš savo šalies“, – tvirtina portalo LRT.lt pašnekovė.

Šalį palieka dėl religijos, politinių priežasčių

G. Blažytės teigimu, migrantų istorijos ir patirtys dehumanizuojamos, nekalbama apie jų teises, orumą, todėl svarbu suprasti, kodėl žmonės palieka savo šalį ir vyksta svetur. Dažniausiai šios priežastys susijusios su tuo, kad žmogus nėra saugus savo gimtojoje šalyje, jam gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, jos taip pat gali būti susijusios su politinėmis priežastimis, žmogaus religiniais įsitikinimais ar priklausymu seksualinėms mažumoms.

„Jei žmogus atvyksta į Lietuvą kaip prieglobsčio prašytojas, tai reiškia, kad savo šalyje jis nesijaučia saugus, kad jam kyla vienokia ar kitokia grėsmė“, – pabrėžia G. Blažytė.

Pasak jos, svarbu atkreipti dėmesį ir į vartojamas sąvokas. Pavyzdžiui, dažnai atvykę migrantai vadinami „nelegaliais migrantais“. Kaip tvirtina pašnekovė, ši sąvoka nėra vartojama Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros ar ES kontekste – siūloma vartoti sąvokas „migrantai, kurie yra be dokumentų“ arba „nereguliarūs migrantai“.

„Sąvoka „nelegalus migrantas“ nėra visiškai teisinga – ji yra žalinga, kelia neigiamas visuomenės nuostatas, ji yra prieš europines vertybes, diskriminacinė, suteikianti pažeidžiamumą. (...) Tai visiškai nužmogina žmogų, formuoja požiūrį, kad žmogus yra mažiau vertas teisių“, – portalui LRT.lt komentuoja G. Blažytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt