Lietuvoje

2021.05.31 20:16

Senjorams ieškant atsakymų dėl galimybių paso, ekspertas peikia ministeriją – informuoti tie, kuriems dirbta

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.05.31 20:16

Lietuvoje pradėjus veikti galimybių pasui, kilo klausimas dėl senjorų: ką daryti, jei žmogus nesinaudoja išmaniosiomis technologijomis, o šio paso prireiktų? Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus atsakė detaliau į šiuos klausimus. Tačiau komunikacijos specialistas Arūnas Armalis sukritikavo informavimą apie galimybių pasą: dėl skubėjimo nukentėjo komunikacija.

Dėl galimybių paso priimama be eilės

Kaip LRT.lt sakė M. Samkus, galimybių pasas Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose išduodamas tiems asmenims, kurie neturi teorinių galimybių jo gauti patys. Pavyzdžiui, neturi savo identifikacijai e. valdžios vartuose reikalingo e. parašo ar e. bankininkystės. Minėtas priemones turintys asmenys galimybių pasą gali gauti apsilankę puslapyje gpasas.lt.

„Kaip ir su visomis Registrų centro teikiamomis paslaugomis, galimybių pasą gali atsiimti ir įgaliotas asmuo. Tam reikia turėti notaro patvirtintą įgaliojimą arba sistemoje e. sveikata turint sukurtą atstovavimą, kurį už pacientą gali sukurti ir jo šeimos gydytojas“, – pridūrė M. Samkus.

Tiesa, norint užsiregistruoti vizitui pirmadienio popietę, dalyje vietų artimiausias laikas būtų po vienos ar poros dienų, bet, pavyzdžiui, Kauno padalinyje artimiausias laikas vizitui būtų galimas tik kitos savaitės trečiadienį, Kėdainiuose – irgi tik kitą savaitę. Tiesa, kai kur vietų yra ir kitą parą. Tačiau M. Samkus tikina, kad gyventojai, kurie atspausdintą pasą gali gauti tik artimiausiame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje, yra aptarnaujami be išankstinės registracijos.

Vienas žmogus gali turėti kelių asmenų galimybių pasus

Nenaudojantiems e. parašo ar e. bankininkystės, pasak M. Samkaus, gali padėti artimieji. Be to, nebūtina spausdinti galimybių paso: vieno žmogaus telefone gali būti keli PDF formatu esantys galimybių pasai.

„Vienas asmuo savo įrenginyje gali turėti ir kitų asmenų, pavyzdžiui, vaikų ar artimųjų, galimybių pasus. Norint jais pasinaudoti einant į maitinimo įstaigą ar renginį tikrinančiai pusei kartu su galimybių pasu taip pat reikia pateikti asmens tapatybės dokumentą“, – minėjo M. Samkus.

Anot jo, pirmoji galimybių paso veikimo savaitė praėjo sklandžiai – iš viso galimybių pasą skaitmeniniu formatu pasiėmė beveik 350 tūkst. asmenų, dar apie 1 tūkst. tai padarė atvykę į Registrų centrą. Konsultantai per dieną sulaukdavo 2–3 tūkst. užklausų telefonu arba elektroniniu paštu.

„Dažniausiai kreipėsi asmenys, kurie negalėjo gauti savo galimybių paso, nors atitiko keliamus reikalavimus. Nagrinėjant šiuos individualius atvejus dažniausiai pasitaikanti problema buvo neteisingai ar netiksliai į e. sveikatos sistemą įvesti duomenys apie vakcinaciją ar persirgimą“, – komentavo M. Samkus.

Taip pat, jo teigimu, nemaža dalis asmenų negalėjo gauti galimybių paso dėl to, kad identifikacijai per e. valdžios vartus naudodamas e. bankininkystę asmuo prisijungdavo vienu vardu ir pavarde, o e. sveikatos sistemoje jo duomenys buvo kiti. Vienas iš pavyzdžių: kai e. bankininkystei naudojama mergautinė pavardė, kuri po santuokos nebuvo atnaujinta banko kontaktuose, tačiau Gyventojų registro duomenis naudojančioje e. sveikatos sistemoje moters pavardė jau pakeista.

„Visi šie atvejai sprendžiami individualiai: vienais atvejais asmenims reikia kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ar skiepijimo centrą, kad jų specialistai patikslintų duomenis e. sveikatoje, kitais atvejais patariama atsinaujinti duomenis e. bankininkystėje arba tiesiog atvykti į Registrų centrą atsiimti popierinio galimybių paso“, – teigė Registrų centro atstovas.

Skuba ir nelanksti viešųjų pirkimų sistema pakišo koją

Komunikacijos specialistas Arūnas Armalis LRT.lt komentavo, kad nieko keisto, jog įvedant galimybių pasą buvo informuota auditorija, kuriai dirbta. Galimybių pasą pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuriai vadovauja Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. A. Armalio teigimu, žiniasklaida neturėtų savaime užsiimti išsamių instrukcijų pateikimu, o informacijos apie galimybių pasą ir ką su juo galima veikti nestigo, tačiau trūko žinių tiems, kurie nesinaudoja arba retai naudojasi išmaniosiomis technologijomis ar internetu.

„Ekonomikos ir inovacijų ministrė labai stengėsi pasą įvesti kuo greičiau, o kai tokia skuba, tai nieko keisto, kad kažkas bus nepadaryta. Šiuo atveju nukentėjo plati komunikacija: paprasčiausiai nebuvo laiko jai pasiruošti, kad būtų visa apimanti, aiški tai auditorijai, kuri taip aktyviai nesinaudoja, pavyzdžiui, internetu ar socialiniais tinklais“, – dėstė A. Armalis.

Jo manymu, jeigu būtų buvęs noras ministerijoje, žiniasklaida būtų suteikusi tiek ploto, tiek eterio specialistams, kad išaiškintų skirtingo amžiaus žmonėms galimybių paso gavimo ir naudojimo niuansus. Tačiau A. Armalis atkreipia dėmesį į vietos žiniasklaidą, kuri, jo žodžiais, vis dar yra populiariausia žiniasklaidos priemonė mažuose miesteliuose.

„Ar ten buvo informacijos? Labai abejoju. Aš žinau, kad tam reikėtų pirkimų, ir tai sustabdo visą procesą. Todėl ir sakau, kad dėl tokios skubos įvedant galimybių pasą nukentėjo informavimo mastas, nes mūsų viešųjų pirkimų sistema yra labai nerangi, kai reikia daryti greitus ir efektyvius sprendimus“, – minėjo pašnekovas.

Todėl, anot A. Armalio, kol bus aktualus galimybių pasas, tol reikėtų informuoti, o priemonių yra. Jis pateikia Vilniaus savivaldybės pavyzdį.

„Keisčiausia, kad tai tos pačios partijos valdoma savivaldybė. Jos pavyzdžiu matome, kaip, dirbant kartu tiek su privačiuoju, tiek su nevyriausybiniu sektoriumi, galima sukurti neblogų dalykų, ką ir daro Vilnius komunikaciniu atžvilgiu, pavyzdžiui, su pandemija ar skiepais. Čia toks įspūdis, kad buvo sužaista sava auditorija, sava pagrindinių rinkėjų mase“, – dėstė A. Armalis.

Neiškomunikuota ir su verslu

Komunikacijos specialistas priminė ir praėjusią savaitę per LRT RADIJĄ nuskambėjusius Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus atstovės Ligijos Kliunkienės žodžius apie galimybių paso reikalingumą senjorams.

„Aš norėjau paklausti, vat kam tam senukui reikalingas galimybių pasas. Čia yra išskirtiniams atvejams, šventėms kažkokioms, jis šiaip nėra nuolat reikalingas, ar jis eis boulingo žaisti, ar eis į restorano vidų pietauti. Kam jis reikalingas?“ – LRT RADIJUI sakė L. Kliunkienė.

A. Armalis nori tikėti, kad ministerijos atstovei netyčia išsprūdo toks pareiškimas, bet tai gali parodyti, kokia nuostata įstaigoje vyresnio amžiaus gyventojų atžvilgiu.

Taip pat, anot pašnekovo, reikėtų įvertinti verslo požiūrį į galimybių pasą. Jį taikyti atsisakė dalis stambesnių įmonių, kurioms reikalavimai atrodė per sudėtingi.

„Tai rodo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki galo neišsiaiškino, kiek verslui tikrai tai reikalinga. Nebuvo ruoštasi komunikuoti ne tik su vartotojais – gyventojais, iki galo normaliai neišsiaiškintas ir verslo poreikis, kiek verslui reikia. Nors pati ministrė sakė, kad tai atlaisvins verslą, iškart atsirado tokių, kurie [galimybių paso] nenaudoja ir nenaudos. O jei vakcinavimas vyks tokiu tempu, kaip vyksta dabar, tai liepą [galimybių pasas] bus nebereikalingas“, – komentavo komunikacijos specialistas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt