LRT FAKTAI
Galimybių pasas

Lietuvoje

2021.05.29 10:35

LRT FAKTAI. Galimybių pasas jau apipintas melagienomis, Registrų centras nori sustabdyti klaidinančius puslapius

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.05.29 10:35

Dar prieš metus viena Kauno įmonė atsidūrė skandalo centre, kai internete pradėjo plisti informacija apie jos kuriamus skiepų pasus.

Nors koronaviruso vakcinos atradimas tuo metu dar buvo tolimoje ateityje, kaipmat gimė ir sąmokslo teorija, esą Lietuvos gyventojai bus verčiami skiepytis, įmonė neva slapčia bendradarbiauja su Vyriausybe, o jos veikla prieštarauja žmogaus teisėms. Tai prisidėjo ir prie sąmokslo teorijos, neva COVID-19 pandemija yra suplanuota tyčia, sklidimo.

Atsiradus tikrajam pasui – tiesa, ne skiepų, o galimybių, taip pat ir nesukuriančiam prievolės skiepytis, internete taip pat netrūksta mitų bei klaidinančių teiginių – nuo to, kad galimybių pasas suteikia galimybę sekti e. sveikatos duomenis ar banko išlaidas iki žinučių, kad pasas nelegalus, nes neminimas įstatymuose bei oficialaus paso puslapio kopijų.

Baiminasi sekimo

Dažnas Lietuvos gyventojas patvirtindamas savo tapatybę tam, kad gautų dokumentą, naudoja internetinę bankininkystę, todėl kartais tvirtinama, kad naudodamiesi pasu, žmonės atskleIdžia ir duomenis apie savo finansus, arba kad bankai gauna informaciją apie asmenų sveikatą.

Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus, paprašytas pakomentuoti gyventojų nuogąstavimus sako, kad galimybių pasas naudoja itin mažai e. sveikatos sistemos duomenų.

„Galiu užtikrinti, kad galimybių pasui yra aktualūs ir naudojami tik tie duomenys, kurie pagal Vyriausybės nutarimą yra tie, kurie naudojami kaip švelnesnės karantino sąlygos, būtent 3 kriterijai: vakcinavimo išrašas, persirgimo įrašas arba atlikto testo neigiamas rezultatas, laboratorinis tyrimo įrašas. Jokia kita informacija, banko sąskaitos ar įrašai iš teisminių sistemų nėra naudojami, kadangi tai nėra susiję su galimybių pasu, švelnesniais karantino ribojimais“, – sakė jis.

M. Samkus taip pat atskleidė QR kodo generavimo procesą. E. sveikatos sistema ekspertų linksniuojama kaip kaupianti daug jautrių duomenų, čia saugoma informacija apie visus asmens atliktus medicininius tyrimus ir diagnozes. Tačiau, Registrų centro atstovo teigimu, sistema visų šių duomenų nenaudoja, kitaip sakant – niekas jų nemato.

„Asmeniui prisijungus prie galimybių paso [puslapio], autentifikavus save, patvirtinus tapatybę per elektroninius valdžios vartus, QR kodas sugeneruojamas tuo metu esančių duomenų pagrindu <...> QR kode yra įrašoma informacija, užkoduojama ir tas kodas yra tikrinančio pusėje, jis turi tą galimybę atrakinti, turi tą viešąjį raktą, kuris atrakina tą informaciją: ar tas pasas yra žalias, ar ne.

Jokie kiti duomenys nėra nei perduodami, nei kaupiami, nei saugomi. Visa informacija lieka pas tą asmenį QR kode, o tikrintojas irgi nemato, pavyzdžiui, dėl kokių priežasčių pasas yra žalias“, – aiškino M. Samkus.

Ar galimybių pasas legalus?

Dar vienas socialiniuose tinkluose platinamas melas – teiginys, esą galimybių pasas yra neteisėtas, mat jo nerastume Lietuvos teisės aktų paieškos sistemoje.

M. Samkus sako, kad žodžiai „galimybių pasas“ tėra pavadinimas, juk ir kitų valstybinių interneto svetainių pavadinimų nereguliuoja įstatymai.

„Teisinis pagrindas yra pirmiausiai Vyriausybės nutarimai dėl karantino sąlygų švelninimo, taip pat protokoliniai sprendimai, kuriais pagrįsta tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tiek Registrų centrui įgyvendinti karantino švelninimo technologinį sprendimą. To pakanka reglamentuoti tokį sprendimą“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, galimybių pasas tėra technologinis sprendimas ir įrankis.

Pasą diskredituoja dokumentų pildymo klaidos, tačiau tai nerodo, kad jis neveikia

Nors paso sistema veikia tik kelias dienas, socialiniuose tinkluose jau plinta nusiskundimai. Pavyzdžiui, imunitetą jau turintis asmuo buvo nemaloniai nustebintas, kai atsisiuntė pasą ir pamatė ten raudoną žymą, reiškiančią, kad paso privalumais naudotis negali.

M. Samkus pripažįsta, kad tokių nesusipratimų kilo, tačiau juos lėmė žmogiškasis faktorius – šeimos gydytojų, vakcinavimo centrų darbuotojų, laboratorijų darbuotojų klaidos.

„Tarkime, pasirinktos ne tos vakcinos arba klaidingai įvestos dozės, arba asmuo suserga, tačiau vėliau, kai pasibaigia izoliacinis laikotarpis, nesikreipia į šeimos gydytoją ir šeimos gydytojas neuždaro, neužfiksuoja to persirgimo fakto. Algoritmas neturi nuo ko atsispirti, nežino, ar asmuo pasveikęs, ar sunkesnis atvejis“, – sakė Registrų centro atstovas.

Jo teigimu, tokiu atveju galima kreiptis į įstaigą ir reikalauti patikslinti duomenis, taip pat ir patį Registrų centrą.

Sukčiai ar pokštininkai?

Šią savaitę internete atsirado ir kelios galimybių paso internetinio puslapio kopijos.

Atrodo, kad jie skirti pasišaipyti – pavyzdžiui, viename iš jų, įvedus tik vardą ir pavardę, pamatysime avies nuotrauką. Kitame skelbiama, esą galimybių pasas renka tokius duomenis, ar žmogus buvo teisiamas, kokios jo politinės nuostatos ir kokius asmenis jis seka socialiniuose tinkluose – neva galimybių pasas, kaip idėja, yra prieštaraujantis žmogaus laisvei.

Tačiau M. Samkus tvirtina, kad tokių puslapių kūrimą reikėtų vertinti ne tik kaip pokštą ar politinę poziciją.

Įsigaliojus pasui, kilo ir kritikos jam banga – kai kurie verslininkai pareiškė jo nenaudosiantys iš principo, taip pat ir tie asmenys, kuriems pagal taisykles ši privilegija priklausytų.

„Sunku vertinti kitaip, nei pasirodžiusi klaidinga informacija viešojoje erdvėje ir paprašyti visų būti budriems ir atkreipti dėmesį, kad tai nėra oficiali svetainė ir ten pateikta informacija neatitinka tikrovės <...> klaidinama visuomenė, pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją. Vėliau kiekvienam perskaičius, susipažinus, gali kilti abejonių“, – pasirodžiusius puslapius vertino pašnekovas.

Jo teigimu, Registrų centras ir kitos valstybinės įstaigos šiuo metu ieško būdų klaidinančius puslapius sustabdyti.

„Bendradarbiauajme tiek su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teisininkais, tiek su Vyriausybės kanceliarijos, tiek su technologinį sprendimą kūrusios bendrovės „Wix“ atstovais, nagrinėjame šį atvejį ir ieškome galimybių, analizuojame, ką galime padaryti. Pats puslapis iš kibernetinės pusės grėsmės nekelia, jame tiesiog yra pateikta visuomenę klaidinanti informacija ir išanalizavę situaciją, manau, prieisime prie sprendimų“, – sakė M. Samkus.

Kaip penktadienio vakarą pranešė portalas 15min.lt, Registrų centras dėl klaidinančio puslapio kreipėsi į policiją.

Registrų centro teigimu, galimybių paso informacinė sistema nėra susieta su kitais asmens duomenimis, tokiais kaip finansinė informacija. Kiti duomenys, nei vakcinos gavimo, persirgimo infekcija arba testavimo rezultatai generuojant paso QR kodą taip pat nėra naudojami.

Centro atstovo M. Samkaus teigimu, paso veikimą reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, todėl tai, kad jo pavadinimo nėra įstatymuose, nereiškia, kad pasas yra neteisėtas.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt