Lietuvoje

2021.05.14 05:30

„Tokia situacija nenormali“: trims svarbiausiems teismams nerandant vadovų, padėtimi susidomėjo ir EK

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.05.14 05:30

Lietuvos teismų sistemoje – neeilinė situacija. Konstitucinis Teismas (KT), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ir Lietuvos apeliacinis teismas dirba be nuolatinių vadovų. Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė tvirtina, kad šia situacija jau domisi Europos Komisija (EK).

Ir valdančiųjų konservatorių narys Stasys Šedbaras, ir opozicinių „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė teigia, kad susidariusi situacija yra nenormali. Politikai beda pirštu į prezidentą Gitaną Nausėdą – esą šalies vadovas privalo imtis iniciatyvos, sprendžiant teismų neužpildymo problemą.

Dabartinio KT pirmininko Dainiaus Žalimo kadencija baigėsi dar 2020 metų kovo 19-ąją, tad KT reikalingas naujas vadovas. Tiesa, kaip numato įstatymai, D. Žalimas eina teismo pirmininko pareigas, kol bus paskirtas kitas teisėjas į jo vietą.

Įstatymai numato, kad KT kas trejus metus atnaujinamas trečdaliu, tai yra trimis teisėjais. Tik po šio atnaujinimo vienas iš KT dirbančių teisėjų prezidento teikiamas kandidatu į KT pirmininkus, dėl kandidatūros sprendžia Seimas.

2021 metų sausį parlamentas pritarė G. Nausėdos teiktos advokatės Giedrės Lastauskienės ir tuometės LAT pirmininkės Sigitos Rudėnaitės teikto teisėjo Algio Norkūno kandidatūroms į KT teisėjus. Tuomečio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio teiktai teisininko Andriaus Kabišaičio kandidatūrai į KT teisėjus nebuvo pritarta.

Tad šiuo metu KT belieka pakeisti vieną teisėją, kad prezidentas galėtų teikti KT pirmininko kandidatūrą. Dabartinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen į KT teisėjus siūlo advokato Vytauto Mizaro kandidatūrą, tačiau dėl jos Seimas dar nėra apsisprendęs.

LAT nuolatinio pirmininko neturi nuo 2019 metų rugpjūčio 31 dienos. Nuo 2019-ųjų rugsėjo 1-osios iki šiol laikinai teismo pirmininko pareigas eina šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė S. Rudėnaitė.

Konstitucijoje numatyta, kad prezidentas teikia Seimui LAT teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus LAT teisėjus iš jų vieną teikia Seimui skirti LAT pirmininku. Kitaip tariant, tik paskyrus visus LAT teisėjus, galima skirti teismo pirmininką.

Kaip LRT.lt informavo LAT atstovė spaudai Rimantė Kraulišė, šiuo metu LAT yra 32 teisėjų etatai, iš jų 29 užimti.

„Šiuo metu trūksta dviejų civilines bylas nagrinėjančių ir vieno baudžiamąsias bylas nagrinėjančio teisėjų“, – informavo R. Kraulišė.

Dar vienas teismas, dirbantis be nuolatinio vadovo, – Apeliacinis. Teismas be nuolatinio pirmininko yra nuo šių metų balandžio 15 dienos, kai iš teismo pirmininko pareigų, pasibaigus kadencijai, buvo atleistas teisėjas Algimantas Valantinas.

Nuo balandžio 16-osios Apeliacinio teismo pirmininko pareigas eina šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras. Laikinasis vadovas teismui pirmininkaus, kol bus paskirtas naujas nuolatinis teismo vadovas.

Apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus vedėja Laura Mickevičiūtė LRT.lt teigė, kad atranka į teismo pirmininko pareigas paskelbta 2021 metų kovo 22 dieną. Anot jos, iš viso teisme šiuo metu trūksta keturių teisėjų. Pasak L. Mickevičiūtės, teisme laisvos yra Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, vieno šio skyriaus teisėjo ir dar dviejų šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų pareigos.

Konstitucija numato, kad prezidentas teikia Seimui kandidatus į Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – kandidatą į teismo pirmininkus. Tiesa, Apeliacinio teismo atveju, skirtingai negu LAT, nebūtina užpildyti visų teismo teisėjų etatų, kad būtų galima skirti teismo pirmininką.

Teisėjų tarybos vadovė: situacija jau susidomėjo EK

LRT.lt kalbinta Teisėjų tarybos pirmininkė, laikinoji LAT vadovė S. Rudėnaitė pripažino, kad situacija teismų sistemoje, kai pagrindiniai teismai neturi nuolatinių vadovų, nėra normali.

„Aukščiausiajame Teisme nuo 2019 metų rugsėjo gyvename laikinumu. Tai nenormalu, nes tokių dalykų dar nėra buvę. Konstitucinis Teismas turi pirmininką, tik tiek, kad tas pirmininkas dirba ilgiau, negu yra jo kadencija, tad jau yra kvestionuojamas. Tai irgi nėra normalu, to nėra buvę“, – dėstė S. Rudėnaitė.

Teisėjos teigimu, pačiame LAT dėl teisėjų trūkumo darbas nestringa, tačiau bylų nagrinėjimo laikas ilgėja. Didesnė bėda ta, kad LAT teisėjai neretai yra vyresnio amžiaus, tad vis daugiau jų išeina į pensiją.

„Situacija komplikuojasi ir paprastos išeities iš susidariusios situacijos aš nematau. Galbūt kada nors susirinks visas Aukščiausiasis Teismas“, – pažymėjo S. Rudėnaitė.

Pašnekovė priminė, kad KT teisėjų skyrimo atveju dažniausiai lemia politinis sprendimas Seime – jei prezidento, LAT pirmininko ar Seimo pirmininko teikiamas kandidatas tinka parlamentinėms partijoms, jis paskiriamas į pareigas. Tiesa, S. Rudėnaitė pabrėžė, kad KT teisėjo pareigos nėra politinės, tačiau politikai, anot jos, ne visada irgi taip mano.

„Jeigu mes visi galvotume vienodai – kad tai (KT teisėjas, – LRT.lt) nėra politinė pareigybė ir nepritarti galima tik tada, jei siūlomas žmogus neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų kriterijų, pavyzdžiui, nėra padorus, kvalifikuotas, viskas būtų paprasta. Bet manau, kad tokio gero ir teisingo požiūrio nėra“, – pažymėjo S. Rudėnaitė.

Teisėjų tarybos pirmininkė pabrėžė, kad LAT, Apeliacinio teismo teisėjų skyrimo aplinkybės kartais politizuojamos, o kandidatai į teisėjus patenka į politines girnas. Dėl to, anot S. Rudėnaitės, dabar ir kandidatų į teisėjus nebūna tiek daug kaip anksčiau.

„Anksčiau Seime sprendimas buvo ne simbolinis, o labiau bendradarbiavimo, pritariant teisėjo kandidatūrai. Teisėjų kandidatūros nebūdavo taip brutaliai atmetamos, ką matome pastaruoju metu.

Dabar ne visi žmonės, kurie galėtų pretenduoti į Aukščiausiąjį Teismą, nori eiti į tokius išbandymus. Viena vertus, galbūt atrankos komisijai nebūsi pakankamai geras, antra vertus, gal prezidentui netiksi, o gal paskui Seime tave išnarstys po kaulelį... Sudėtinga situacija. Nežinau, kaip mes iš jos išeisime, prošvaisčių mažoka“, – kalbėjo S. Rudėnaitė.

Teisėjų tarybos pirmininkės tvirtinimu, tai, kad situacija Lietuvos teismų sistemoje nėra eilinė, patvirtina ir EK atstovų, kasmet apžvelgiančių teisingumo, teismų Europos Sąjungos valstybėse narėse situaciją, susidomėjimas Lietuva.

„Yra netvarka – jau ir Europos Komisija domisi, kodėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko neturime. Jie klausia mūsų, kodėl nėra pirmininko. O ką mes galime atsakyti? Mes nelabai ką čia galime ir padaryti“, – tvirtino S. Rudėnaitė.

Bedė pirštu į lėtumą ir sudėtingą sistemą

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, kalbėdama apie teisėjų skyrimo į pareigas sistemą, atkreipė dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, LAT pirmininko skyrimo mechanizmas šiuo metu labai sudėtingas.

Yra netvarka – jau ir Europos Komisija domisi, kodėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko neturime.

S. Rudėnaitė

Anksčiau prezidentas LAT pirmininkus pasirinkdavo ir teikdavo Seimui savo nuožiūra, tačiau praėjusių metų balandį įsigaliojo Teismų įstatymo pataisa, kuria numatyta, kad kandidato į LAT pirmininkus atrankos privalomos, tad teismo vadovo paskyrimo procedūrų padaugėja.

Šiuo metu numatyta, kad sudarius karjeros siekiančių teisėjų sąrašą prezidentas skelbia atranką į LAT pirmininkus, atrankos komisija vertina ir atrenka kelis kandidatus, prezidentas pasirenka vieną jų, kreipiasi patarimo į Teisėjų tarybą ir galiausiai teikia išrinktą kandidatą Seimui.

„Čia daug turinčiųjų sprendimo teisę, tas procesas per ilgas. O reikia labai sąmoningo, greito, operatyvaus veikimo. Mes Baltijos valstybių kontekste su savo perdėtu reguliavimu atrodome keistokai“, – tikino S. Rudėnaitė.

Teisėjų tarybos pirmininkė neatmetė, kad ir institucijos, priimančios sprendimus dėl teisėjų skyrimo, neretai veikia lėtai.

„Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų skyrimas siejamas su Seimo sesijomis. Dėl teisėjų skyrimo Seimas gali balsuoti per sesiją, tarp sesijų balsuoti negali. Vadinasi, reikia pataikyti.

Be to, Seimas turi mobilizuotis, nedelsti, neperkelti šių klausimų. Tad paskirti sparčiau teisėjus, žinoma, galima, bet, kai yra daug atsakingų, galinčių spręsti, sunku susiderinti“, – dėstė S. Rudėnaitė.

Pasigenda šalies vadovo aktyvumo

Buvęs KT teisėjas, dabar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas S. Šedbaras, LRT.lt paklaustas, kodėl susidarė tokia situacija, kad pagrindiniai šalies teismai neturi nuolatinių vadovų, bedė pirštu į prezidentą G. Nausėdą.

Jo įsitikinimu, šalies vadovas, matydamas, kad vieno ar kito teismo pirmininkas tuoj baigs kadenciją, naujo teismo vadovo paieškomis turėjo užsiimti iš karto.

„Manau, iš anksto reikia susiplanuoti, pasiruošti pirmininko kandidatūrą. Seimas, žinoma, tikrai netemptų ir stengtųsi suformuoti visą teismo korpusą.

Esant tokiam konstituciniam reguliavimui, ypač kalbant apie Aukščiausiąjį Teismą, reikia paplanuoti į ateitį, pasižiūrėti, pasidėlioti ir gal tada nereikėtų metus ar pusantrų gyventi be pirmininko. Teismui tai nėra gerai. Teismo pirmininkas nėra ypatingas teisėjas, bet jis organizuoja darbą, yra teisminės valdžios viršūnėje, palaiko kontaktą su kitomis valdžiomis, formuoja teismo biudžetą. Valstybei tai yra svarbu“, – komentavo TTK pirmininkas.

S. Šedbaras teigė nesutinkantis su S. Rudėnaitės mintimi, kad teisėjų skyrimo sistema Lietuvoje tapo per daug sudėtinga. Anot jo, pačios procedūros užtikrina, kad į svarbiausius šalies teismus dirbti ateitų skaidrūs, sąžiningi, profesionalūs žmonės.

„Man atrodo, kad pas mus tas valdžios balansas, kaip yra skiriami teisėjai, nėra blogas. Mes aukščiausio lygio teismuose norime labai padorių žmonių. Nieko blogo procedūrose nėra, tik tam reikia pasiruošti.

Reikia žiūrėti, kaip dirba prezidentūra, nes Seimas tiesiog gauna kandidatūrą ir dėl jos balsuoja. Kartais būna, kad neužtenka balsų kandidatūrai patvirtinti. Tada vėl skelbiama atranka, 2–3 mėnesius ieškome kandidato ir vėl dėl jo balsuojame, na, bet ne metus laukti reikėtų.

Teisėjų skyrimo procedūros Konstitucijoje galioja nuo 1992 metų, bet tokios situacijos kaip dabar dar neturėjome. Vadinasi, kažkas negerai su darbo organizavimu“, – komentavo S. Šedbaras.

Konservatorius pabrėžė, kad viena iš priežasčių, kodėl dalyje svarbiausių šalies teismų trūksta teisėjų, yra susijusi su teisėjo profesija, kurios prestižu, jo manymu, šiuo metu daug kas abejoja. Šios abejonės, anot TTK pirmininko, susijusios ir su ne itin patraukliomis algomis, ypač žemiausioje teisėjų grandyje.

„Žemiausioje teisėjų grandyje atlyginimai vėl atsiliko. Mes tuos atlyginimus tampome į viršų po segmentą, bet tokiu būdu išbalansuojame sistemą. Pamenu, kai neseniai kalbėjau su vienu teisėjų atrankos komisijos nariu, jis pasakojo, kad į vieną teisėjo vietą pretendavo penki ar šeši žmonės, bet nė vienas jos nevertas.

Kai į žemiausią grandį, į apylinkės teismus, nepritraukiame geriausių studentų, o šie nubyra į advokatūrą, tada ir atrankose matome ne pačius geriausius kandidatus. Tada jau negali kaltinti nei atrankos organizavimo, nei kitų dalykų“, – dėstė pašnekovas.

Jis tvirtino, kad atėjo metas ir vėl aptarti galimybes didinti teisingumo sistemoje dirbančių žmonių algas.

„Tai yra problema, klausimas, kurį, manau, turėtų inicijuoti valstybės vadovas, nes jis yra tam tikras moderatorius, nes jis Seimo pritarimu skiria Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėjus, apylinkių, apygardų teisėjus pats skiria. Taigi prezidentas yra moderatorius, jis turi matyti bendrą teismų valdžios vaizdą, suprasti, kas įvyko, aiškintis, kodėl žmonių pritraukimas į sistemą yra pakitęs“, – kalbėjo S. Šedbaras.

Teisėjų skyrimo procedūros Konstitucijoje galioja nuo 1992 metų, bet tokios situacijos kaip dabar dar neturėjome.

S. Šedbaras

Atrankų paprastinimui nepritartų, svarbiausiuose teismuose nori matyti elitą

LRT.lt kalbinta TTK pirmininko pavaduotoja opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė A. Širinskienė pripažino esanti taip pat nustebusi, kad iki šiol nėra pakeistas KT pirmininkas, nors jo kadencija jau pasibaigusi, o LAT ir Apeliacinis teismas tebėra be nuolatinių vadovų.

Jos manymu, viena iš išeičių galėtų būti etatų teismuose peržiūrėjimas, galbūt dalį jų panaikinant. Tokiu būdu, anot A. Širinskienės, galbūt pavyktų greičiau surasti ne tik eilinius teisėjus, bet ir teismų pirmininkus.

„Būtų klausimas ir tai būtų ne Seimo, o prezidento, prezidento patarėjų prerogatyva – persižiūrėti ir įsivertinti, ar tikrai LAT reikalingi visi esantys teisėjų etatai, kai krūvis nuolat mažėja. Natūralu, kad etatus laikome darbui, o ne dėl to, kad kam nors gražu LAT teisėju būti. Situacija yra kebli. Žinome, kad laikinieji vadovai, skirtingai negu nuolatiniai, dirba kitaip, stabilumas įstaigose yra kitoks“, – dėstė „valstietė“.

Ji, kaip ir S. Šedbaras, pripažino, kad teisėjų atranka stringa arba tiesiog nesulaukia populiarumo ir dėl nepatrauklių teisėjų algų.

„Teisinių paslaugų rinkoje daug jaunų žmonių nesirenka prokuroro ar teisėjo profesijos vien dėl tos priežasties, kad su savo gabumais advokatūroje gali uždirbti daug daugiau. Tai yra sisteminė problema, kuri turi būti sprendžiama keliant atlyginimus“, – pabrėžė A. Širinskienė.

TTK pirmininko pavaduotoja pridūrė, kad teisėjo profesijos prestižas nukentėjo ir dėl skandalų, į kuriuos įsivėlė ne vienas Temidės tarnas.

A. Širinskienė, reaguodama į S. Rudėnaitės pasakymus apie per daug sudėtingą teisėjų atrankos sistemą, pabrėžė tokiai Teisėjų tarybos pirmininkės pozicijai nepritarianti.

„Kai kalbame apie Aukščiausiąjį Teismą ar Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, reikia suprasti, kad tai yra teisėjų elitas. Žinome, mes galime taip suprimityvinti procedūras arba numatyti tokius reikalavimus, kad kandidatui tiktų ir teisės bakalauras, [...] bet kokia bus teismų darbo kokybė?

Visa ta atrankos sistema yra orientuota į tikrai labai aukštos teisinės kvalifikacijos užtikrinimą, kad į šias institucijas patektų žmonės, kurie turi patirties, tam tikrą vardą kaip teisininkai. Tad nemanau, kad susiduriant su atrankos problemomis reikia eiti sąlygų paprastinimo linkme“, – pabrėžė parlamentarė.

Jos įsitikinimu, Seimas taip pat nenusipelnė kartais pasigirstančios kritikos dėl esą per didelio aktyvumo ar priekabumo, skiriant teisėjus į pareigas.

„Seimas labai atsakingai į tai žiūri, nes dalyvavimas teisėjų skyrimo procese yra parlamento konstitucinė pareiga. Ir natūralu, kad tas procesas negali būti formalus, nes Seimas yra vienas lygiateisių dalyvių teisėjų skyrimo procese. Natūralu, kad domimasi kandidatais, jiems pateikiama klausimų.

Kiek man teko matyti diskusijas Seimo posėdžių salėje, frakcijose, Teisės ir teisėtvarkos komitete už uždarų durų, kai svarstome teisėjų kandidatūras, niekada kandidatų nebuvo klausiama norint paniekinti ar pažeminti. Priešingai, aš visada matau labai didelę pagarbą svarstomoms kandidatūroms“, – aiškino A. Širinskienė.

Prezidentūra: situacija kelia susirūpinimą

Prezidentūra, LRT.lt apžvelgdama situaciją teismų sistemoje, pripažino, kad teisėjų atrankos užtrunka per ilgai. Viena pagrindinių to priežasčių, pasak prezidentūros, yra pertekliniai reikalavimai.

„Teisėjų atrankos procesas dėl itin biurokratinių ir perteklinių reikalavimų trunka itin ilgai ir yra tapęs opia teismų sistemos problema, dėl ko nepavyksta operatyviai užpildyti laisvų teisėjų vietų teismuose.

Be pačios atrankos procedūros, svarbu vertinti aplinkybę, kad aukščiausių teismų teisėjų paskyrime dalyvauja visų valstybės valdžių atstovai“, – teigiama prezidento Komunikacijos grupės LRT.lt atsiųstame atsakyme.

Teisinių paslaugų rinkoje daug jaunų žmonių nesirenka prokuroro ar teisėjo profesijos vien dėl tos priežasties, kad su savo gabumais advokatūroje gali uždirbti daug daugiau.

A. Širinskienė

Anot prezidentūros, ilgai trunkančios teisėjų atrankos problemą G. Nausėda siūlo spręsti inicijuodamas įstatymų pakeitimus dėl teisėjų atrankos procedūros reguliavimo, atsisakant perteklinių reikalavimų.

Pasak prezidento Komunikacijos grupės, artimiausiu metu šalies vadovas ruošiasi pateikti Seimui kandidatūrą į LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas, o teisėjų atranka į Civilinių bylų skyriaus teisėjų pareigas įvyko balandį, tačiau atrankos komisija iš dalyvavusių pretendentų kaip tinkamiausio neatrinko nė vieno.

Prezidentūra pažymėjo, kad taip pat vyksta teisėjų paieška Apeliaciniame teisme.

„Balandžio mėnesį buvo paskirtas teisėjas į (Apeliacinio teismo, – LRT.lt) Baudžiamųjų bylų skyrių, o balandžio mėnesį atsilaisvinusioms Civilinių bylų skyriaus teisėjų bei teismo pirmininko vietoms paskelbtos atrankos procedūros“, – teigia prezidento Komunikacijos grupė.

Prezidento Komunikacijos grupė patikslino, kad atranka į Apeliacinio teismo pirmininko vietą yra paskelbta antrą kartą (pirmą kartą neatsirado pageidaujančių dalyvauti pretendentų), dokumentų pateikimo terminas buvo gegužės 7-ąją, tad rezultatų tikimasi jau netrukus.

Prezidentūra teigė pripažįstanti, kad pagrindinių teismų situacija šalyje kelia nerimą, tačiau pabrėžė, jog teismų vadovų skyrimo tvarka neturėtų būti paprastinama.

„Aukščiausių teismų vadovų paskyrimas laiku, pasibaigus vadovo kadencijai, yra teismų nepriklausomumo sąlyga bei jų veiklos stabilumo garantas. Todėl situacija, kai teisinėje valstybėje svarbiausių teismų vadovai yra laikini, kelia susirūpinimą. Tačiau tokių vadovų skyrimas negali būti supaprastintas ir sprendžiamas nepaisant nustatytų teisinių procedūrų“, – komentavo prezidento Komunikacijos grupė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.