Trečiadienį vykusiame Seimo Kultūros ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) posėdyje buvo svarstoma, kodėl dalis Lietuvos gyventojų yra paveikiama Rusijos propagandos. Tarp siūlymų, kaip spręsti problemą, buvo užsiminta apie kokybišką pramoginį turinį bei naują televizijos kanalą, skirtą pietryčių Lietuvai.
Lemiamas faktorius – kaip žmogus gauna naujienas
„Tam tikri naratyvai išaugo vakcinacijos laikotarpiu, kai kuriuose regionuose vakcinavimas nesiekė vidurkio, žvalgybų ataskaitos rodo, kad Rusijos tarnybų melagienos darė įtaką Lietuvos piliečiams“, – posėdyje sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Andriaus Prochorenkos, Rytų Europos studijų centro analitiko, teigimu, daugeliu klausimų lietuvių tautybės gyventojai savo politiniais įsitikinimais iš tikrųjų ne tiek daug skiriasi nuo lenkų ar rusų. Pavyzdžiui, didelė dalis gyventojų apskritai linkę nepasitikėti Lietuvos politika, demokratija.
„Galima pamatyti, kad nors demokratijos vertinimas per pastaruosius metus padidėjo, svyruoja apie trečdalį, tai nėra daug. Tai galima suprasti kaip grėsmę Lietuvos saugumui“, – atliktą gyventojų apklausą pristatė pranešėjas. Jo teigimu, vienodai nusivylę yra ir Lietuvos lenkai, ir rusai, ir lietuviai.
Tačiau esminis skirtumas – ar žmogus žiūri televizijos kanalus rusų kalba, atkreipia dėmesį A. Prochorenka.
„Jei žmonės naudoja rusiškus kanalus, jie daug pozityviau vertina Rusijos įtaką Lietuvai“, – A. Prochorenkos teigimu, tokie žmonės palankiau vertina Rusijos politiką, mano, kad geri santykiai su Rusija pagerintų padėtį Lietuvoje.
Tyrimas taip pat rodo, kad jie palankiau vertina Astravo AE statybas, nemano, kad Rusija kelia grėsmę Europai, labiau palaiko Rusijos ir Baltarusijos vadovus Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką – ypač jei apskritai yra linkę naudoti tik vieną žiniasklaidos kanalą ir negauna žinių iš kitur ir kitomis kalbomis.
A. Prochorenkos teigimu, maždaug ketvirtadalis Lietuvos žmonių žiūri rusišką televiziją.
„Nėra taip svarbu sumažinti rusiškos informacijos kiekį, bet svarbu pasiūlyti alternatyvų“, – apie tai, kaip reikėtų spręsti Rusijos informacinio lauko įtaką Lietuvoje, sakė jis.
Rusija bando parodyti, kad tautinės mažumos Lietuvai nereikalingos
Vyriausybės grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės atstovas Romanas Judinas išskyrė pagrindinius teiginius, arba naratyvus, kuriuos Lietuvoje skleidžia Rusija. Anot jo, jie sklinda ne tik per žiniasklaidos priemones, socialinius tinklus, bet ir per alternatyvius kanalus, anonimines susirašinėjimo programėles, taip pat per kai kurias nevyriausybines organizacijas, neva pilietines iniciatyvas.
„Aktualiausi naratyvai – tautinės bendrijos [neva] yra išstumiamos iš bendruomeninio gyvenimo, nėra mūsų valstybės dalis, yra kažkur paraštėse. Antras – Lietuvoje [esą] yra kryptingai naikinamas švietimas tautinių bendrijų kalbomis“, – kalbėjo R. Judinas.
Pasak jo, Rusijos propaganda siekia vaizduoti, kad Lietuvoje neva šlovinami fašistai, niekinamas vadinamojo „Didžiojo Tėvynės karo“ atminimas.
Pasitelkiama ir su tautybe nesusijusių klausimų – pavyzdžiui, tvirtinama, kad Lietuvoje ir Vakarų valstybėse kyla grėsmė „tradicinėms vertybėms“, tai esą yra žlungančios valstybės, o Lietuva neva viso labo vykdo tai, ką jai primeta Vakarai. Savo ruožtu Rusija vaizduojama ir kaip globojanti tautines mažumas, esanti ir ekonomiškai, technologiškai pranašesnė, galingesnė nei Vakarai.
Kodėl Lietuvos lenkai žiūri Kremliaus kanalus?
R. Judino teigimu, pietryčių regiono gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė jų žiūri lenkiškus kanalus, kuriuos retransliuoti ir apmokėti išlaidas Lietuva ėmėsi dėl to, kad lenkakalbiai gyventojai gautų ne tik Kremliaus kontroliuojamą rusišką turinį.
Tačiau didelei daliai Lietuvos lenkų tai neturi įtakos, pastebi R. Judinas.
„Paklausti, kodėl nežiūrite [lenkiškų kanalų], 36 procentai sako, kad žiūri rusiškus kanalus, o 30 – lietuviškus kanalus“, – paminėjo pranešėjas.
Posėdyje pasisakęs Mykolo Romerio universiteto docentas Gediminas Kazėnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos lenkai laiko save artimais lietuviams ir reikėtų tai išnaudoti.
„Lietuvos lenkų tapatumas nėra nusistovėjęs, didžioji dauguma nežino, kas jie tokie. Lietuvos lenkai nori tapatintis su Lietuva, nori būti jos dalimi“, – kalbėjo mokslininkas.
Jo teigimu, neseniai atlikta apklausa rodo, kad šiek tiek didesnė dalis tokių žmonių laiko save artimesniais Lietuvos lietuviams nei Lenkijos lenkams, nors persvara itin maža.
„Tai turėtų skatinti investuoti ir veikti dėl to“, – įsitikinęs G. Kazėnas.
Komunikacijos ekspertas: žaidžiame žemesnėje lygoje
Posėdyje kalbėjęs Mantas Martišius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos Vyriausybės kontroliuojamą arba su ja susijusią žiniasklaidą Lietuvos gyventojai žiūri dėl to, kad ji jiems tiesiog įdomesnė, o greta pramoginio turinio gaunama ir propagandos dozė.
„Mes žaidžiame žemesnėje lygoje, kur mūsų pozicijos buvo geros, bet pandemijos laikotarpiu norime pakilti į kitą lygį, – apie išryškėjusią problemą kalba ekspertas. – Klausimas, ar mes, kaip valstybė, turime pakankamai kanalų, kurie pritrauktų pakankamai didelę auditoriją?“
Jo teigimu, reikėtų bandyti suprasti, kodėl Lietuvos gyventojai renkasi rusiškus kanalus.
„Jie nori geros pramogos, <...> žiūri televizijos filmus, pramogines laidas, o kartu bežiūrėdami gauna laidų ir informacijos, užkimba ant kabliuko ir negali nuo jo nutrūkti.
Neturime platformos, kuri pasiūlytų gerą pramoginį turinį, – tai visos Lietuvos problema <...> Kam žiūrėti televiziją, kuri man nieko nepasiūlo?“ – posėdyje klausė M. Martišius ir pridūrė, kad jei kanalą net ir su kokybišku, aktualiu turiniu žiūri vos penktadalis ar mažiau Lietuvos gyventojų, „apie įtakos darymą negali būti nė kalbos“.
Jo teigimu, Lietuva galėtų imtis kurti atsvarą, savo naratyvą, investuoti daugiau pinigų į vieną televizijos kanalą, tačiau, pastebi pranešėjas, vargu, ar toks sumanymas sulauktų plataus politinio palaikymo.
Siūlo naują televiziją
Seime buvo pristatyta ir nauja idėja, ją pasiūlė Trakų regioninė televizija „Aidas“. Pasak jos direktoriaus Česlovo Rulevičiaus, įmonė kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu skirti jai naujo, 37 kanalo transliavimo dažnį. Naujas televizijos kanalas transliuotų programas pietryčių Lietuvoje tautinių mažumų kalbomis.
Č. Rulevičius kalbėjo, kad kanalas išsiskirtų kultūros laidomis.
„Jei pavyktų įgyvendinti šį projektą, toks turinys galėtų sumažinti pietryčių Lietuvos gyventojų gaunamą nedraugiškų valstybių neigiamą poveikį regione“, – mano jis.
Č. Rulevičius atkreipė dėmesį, kad regioninės televizijos smarkiai nukentėjo per pandemiją, esą negauna pajamų iš reklamos, paramos iš savivaldybių, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Jis sako, kad joms reikėtų skirti finansavimą informacijos apie COVID-19 pandemiją sklaidai.
„Šalia vietinių laidų skelbiama informacija galėtų būti naudingiausia“, – posėdyje kalbėjo regioninės televizijos direktorius.
