Prezidentūros inicijuota visuomenės nuomonės apklausa dėl Stambulo konvencijos yra prezidento Gitano Nausėdos bandymas save pateisinti dėl tam tikrų išreikštų pozicijų, LRT TELEVIZIJAI sako Karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė.
Pasak ekspertės, apklausos yra naudojamos daugelio valstybės institucijų tam, kad būtų įsiklausyta į visuomenės nuomonę ir būtų parodyta, kad ji yra pakankamai svarbi.
„Tačiau šiuo atveju, kai klausiama apie tokias labai kompleksines ir sudėtines temas, tas klausimas arba atsakymas nieko neduoda. Jis duoda tokį bendrą vaizdą, visuomenės reakciją. Pavyzdžiui, apie tą pačią Stambulo konvenciją. (...)
Šiek tiek keista ta apklausa dėl to, kad jau yra atlikta ne viena įvairių kitų institucijų apklausa, tiek politinių partijų užsakymu, ar pačių agentūrų iniciatyva. Tokios apklausos, kurios rodo jau tas tendencijas ir tai, kad žmonės labiau remia tradicines šeimas, arba kad žmonės bijo Stambulo konvencijos, nes ji apipinta prieštaringais vertinimais ir interpretacijomis“, – dėsto J. Novagrockienė.
Jos teigimu, tokia apklausa yra keista ir sudaro įspūdį, kad prezidentas G. Nausėda tarsi nori save pateisinti dėl tam tikrų išreikštų pozicijų.
„Pavyzdžiui, kaip dėl Stambulo konvencijos, kai parėmė vieną pusę – (kunigą Algirdą – LRT.lt) Toliatą, jo nuomonę. Kai jis bando vienaip ar kitaip sutvirtinti savo poziciją, jaučiamas prezidento tvirtos pozicijos neturėjimas. Tas vietoje to, kad padėtų prezidentui, vienaip ar kitaip sugadina jo įvaizdį, kelia visuomenės nepasitikėjimą, kad prezidentas turi pasiklausti, o ne pats nuspręsti, ką jis turi daryti“, – mano politologė.
LRT.lt primena, kad prezidento kanceliarijos užsakymu apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, joje buvo klausiama „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“. Duomenys rodo, jog tam pritaria ir greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. atsakė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. šiuo klausimu nuomonės neturi.
Prezidentūros užsakyta apklausa vykdyta balandžio 8-17 dienomis. Interviu telefonu metodu apklaustas 1001 šalies gyventojas, tyrimas vyko 31 mieste ir 35 kaimuose.
Prezidentas kovo pradžioje teigė suprantantis, kad dėl šio klausimo būtinos diskusijos, tačiau priemonės, kurias esą jis pastebi tuometinėje viešojoje erdvėje, yra visiškai nepriimtinos.
Šalies vadovas tuomet pareiškė stojantis į kunigo A. Toliato pusę, kuris sulaukė kritikos po to, kai išsakė Bažnyčios poziciją šiuo jautriu klausimu. Tuo metu diskusijas visuomenėje sukėlė A. Toliato įrašas feisbuke, kuriame jis pasidalijo raginimu pasirašyti dvi peticijas – viena jų kvietė nepritarti konvencijai, kita – partnerystės įstatymui. G. Nausėda kritiką kunigui tuomet pavadino „viešąja inkvizicija“.
