Prezidentūros inicijuota visuomenės nuomonės apklausa apie Stambulo konvenciją yra nekorektiškai naudojamos sociologijos pavyzdys, turint omenyje klaidinimą ir dezinformaciją, kuriais dokumentas pastaruoju metu apipintas, sako profesorė Milda Ališauskienė.
Prezidento kanceliarijos užsakymu apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, joje buvo klausiama „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“. Duomenys rodo, jog tam pritaria ir greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. atsakė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. šiuo klausimu nuomonės neturi.
LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja M. Ališauskienė sakė, jog tai nėra nei tinkamas „instrumentas“, nei jo rezultatai yra tinkami „tolesnėms diskusijoms ar juo labiau sprendimų priėmimui“.
„Manyčiau, kad eilinį kartą susiduriame su situacija, kai nekorektiškai naudojami sociologinių tyrimų įrankiai. Ką pirmiausia turiu omenyje, tai kad apklausos klausimas, toks, koks jis užduotas, yra nekorektiškas, nes nėra aišku, kas turima omenyje po sąvoka „Stambulo konvencija“ moksline prasme. Tai, kad visuomenėje sukelta didžiulis nepasitenkinimas dokumentu, kuris taip pavadintas, nieko mums nepasako apie problemas, kurias dokumentas įvardija ir siūlo spręsti. Iš šios apklausos žinome tiek, kad visuomenėje stipriai užaštrėjęs klausimas ir dokumentas yra tam tikras dirgiklis, bet nežinome, ką visuomenė galvoja apie smurtą artimoje aplinkoje, apie seksualinį smurtą ir jo prevenciją, apie valstybės pagalbos poreikį smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto atvejais, apie esamos pagalbos vertinimą, apie lyčių santykius“, – kalbėjo mokslininkė.
Prie aiškumo sprendžiant dėl konvencijos likimo tai neprisidės, įsitikinusi ji.
„Manau, kad rezultatų paskelbimas taip pat yra siekis toliau dirginti visuomenę šio tarptautinio dokumento atžvilgiu ir tokiu būdu ją skaldyti, bet ne telkti. Pasirinkimas, sakyčiau, nedemonstruojantis politinės lyderystės“, – pridūrė M. Ališauskienė.
Nešališko informavimo apie konvenciją pasigenda ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Jos atstovė Mintautė Jurkutė sakė, kad prezidentas savo nuomonės apie Stambulo konvenciją iki šiol nėra išsakęs, tačiau dar kovo pradžioje sakė, kad reikalinga diskusija ir jį esą nuvilia jos nebuvimas.
„Teigiamai vertiname prezidentūros susidomėjimą išsiaiškinti tuo, ką mano visuomenė, bet turbūt reikėtų atkreipti dėmesį, kad konkrečiai kalbant apie šį dokumentą, dar neteko išgirsti asmeninės prezidento nuomonės, ką jis šiuo klausimu galvoja. Visą žiemą ir ankstyvą pavasarį stebėjome, kiek daug buvo sukelta dezinformacijos ir politikavimo aplink šią temą ir nekonstruktyvių diskusijų, tai labai keista matyti tokią apklausą, kuri, sutikčiau su profesore, neprisideda prie to, kad būtų aiškiau“, – kalbėjo M. Jurkutė.
LRT RADIJO pašnekovės teigimu, lyderystės nedemonstruoja ir kitos valdžios institucijos.
„Taip pat reikėtų turbūt pasakyti ir kad kitos institucijos, atsakingos už visuomenės informavimą, kaip, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri turėtų informuoti ir prisidėti prie diskusijos vedimo, iki šiol lyderystės šia tema irgi nerodė. Tad mums kelia nerimą, kaip toliau bus šis klausimas vystomas, kai pastaruoju metu yra labiau skaldoma negu vienijama“, – sakė M. Jurkutė.
Ji pridūrė, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apie smurtą artimoje aplinkoje ir seksualinį smurtą yra „ne vieną apklausą inicijavę ir užsakę“, atsakymai jose rodo, kad gyventojai šiuos reiškinius smerkia ir pritaria, jog nukentėjusiems reikia padėti, o būtent apie tai, pasak M. Jurkutės, ir yra konvencija.
„Mūsų surinkti duomenys rodo, kad kai klausiama visuomenės apie tai, ką jie mano apie smurtą artimoje aplinkoje, ar reikia padėti moterims išeiti iš smurtinių santykių, suteikti pagalbą, daugiau negu 90 proc. žmonių teigiamai pasisako, kad tokia pagalba reikalinga. Konvencija suteiktų begalę įrankių tai daryti. Tad aš sakyčiau, kad apklausa išties neparodo tikrojo visuomenės požiūrio“, – sakė ji.
Prezidentūros užsakyta apklausa vykdyta balandžio 8-17 dienomis. Interviu telefonu metodu apklaustas 1001 šalies gyventojas, tyrimas vyko 31 mieste ir 35 kaimuose.
