Lietuvoje

2021.04.26 12:00

URM: piketus dėl sankcijų „Belorus“ reikėtų rengti Minske, kur yra situacijos kaltininkai

du Seimo komitetai siūlo pradėti derybas dėl „Belorus“ perėmimo; atnaujinta 13.17
Monika Grigutytė, ELTA, Sniegė Balčiūnaitė, BNS2021.04.26 12:00

Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, atstovai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) sanatorijai taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos, o pagalbos priemonės – mažai aktualios. Jie taip pat pažymi, kad nesutampant komunikacijai tarp „Swedbank“, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, bei URM, „Belorus“ darbuotojams vis dar nepavyksta sumokėti jiems priklausančio atlygio.

Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžia, kad apie taikomų sankcijų teisingumą perduota spręsti teismui.

„Belorus“ sanatorijos advokatas Justas Čobotas, pristatydamas šiuo metu susidariusią situaciją, pažymėjo, kad sanatorija yra finansuojama iš Baltarusijos biudžeto, todėl gauti lėšas atsiskaitymui su darbuotojais būtina būtent iš jo. Tuo tarpu „Swedbank“ bankas, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, lėšų „Belorus“ pervesti nesutinka.
„Tai yra vienintelis būdas atsiskaityti su darbuotojais. Situacija yra sudėtinga todėl, kad iš „Swedbank“ dar vasario 23 d. gavome raštą, kad pinigai, pervesti iš Baltarusijos, nebus įskaityti į sanatorijos sąskaitą. Po tokio rašto buvo kreiptasi į URM ir ji balandžio 13 d. atsakė, kad lėšų pervedimas į sanatorijos banko sąskaitą Lietuvoje yra leidžiamas, jei tos lėšos bus naudojamos išimtinai atsiskaitymui su darbuotojais ir kitiems atsiskaitymams, kuriems pritars URM. (...) Visgi balandžio 21 d. buvo dar kartą gautas „Swedbank“ raštas, kad pinigai, kurie bus pervedam iš Baltarusijos biudžeto, nebus įskaitomi į sanatorijos banko sąskaitą“, – Seimo komitete pirmadienį teigė J. Čobotas.

Tuo tarpu sanatorijos „Belorus" darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Čėsna teigė, kad URM taikomos sankcijos sanatorijai yra pernelyg griežtos.

„Europos Komisijos (EK) rašte sakoma, kad niekas kitas, o tik Užsienio reikalų ministerija (URM) yra atsakinga už sankcijų pritaikymą, išimčių pritaikymą ar nepritaikymą Lietuvoje. Tad mes nesuprantame, kodėl URM, matydama, kaip 350 Lietuvos piliečių ir kelios dešimtys gyventojų, kurie neturi Lietuvos pilietybės, bet visą gyvenimą mokėjo mokesčius Lietuvai, negali pritaikyti konkrečios išimties mūsų sanatorijai?”, – klausė jis.

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų interesams atstovaujantis advokatas Andrius Krištapavičius pridūrė, kad Vyriausybės iki šiol priimti sprendimai siekiant padėti „Belorus“ darbuotojams buvo pernelyg marginalūs ir neadekvatūs.

„Kaip matome, praėjo jau beveik pusė metų, bet esame atsidūrę akligatvyje, nes iš valstybės viskas, kas buvo padaryta, tai priimti įstatymų pakeitimai, kurie numatė, kad sanatoriją paliekantys darbuotojai pretenduoja į tam tikras socialines garantijas. Valstybei pasirodė, kad tokiu būdu ji padarys kažkokią malonę sanatorijoje dirbantiems darbuotojams. Bet tai yra visiška netiesa, nes darbuotojai nori, kad jiems būtų užtikrinta jų normali konstitucinė teisė pasirinkti darbą ir dirbti jį ten, kur jie nori“, – pabrėžė jis.

Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad dėl susidariusios situacijos neteisinga kaltinti URM.
„Iš sanatorijos „Belorus“ atstovų vėl girdžiu nuosekliai kuriamą naratyvą, kad URM yra kažkoks tarsi blogio įsikūnijimas, kuris tarsi veikia prieš savo žmones. Ir piketai rengiami prie URM. Manau, kad piketus dėl šios problemos reiktų rengti kitoje vietoje, Minske, prie Baltarusijos prezidento administracijos, kurioje ir yra įsikūrę šios situacijos, dėl kurios kenčia Lietuvos piliečiai, kaltininkai. Jeigu nebūtų daromi nusikaltimai, jei tam tikri žmonės nebūtų prieš daug metų įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašą, to nebūtų buvę“, – akcentavo jis.

Viceministras pabrėžė, kad visais kartais, kiek buvo kreiptasi dėl išimčių, kurios yra leidžiamos teisės aktais, taikymo „Belorus“ sanatorijai, URM priėmė atitinkamus sprendimus.

„Visais atvejais, kai buvo kreipiamasi į URM dėl įstatymais, tiek nacionaliniais, tiek ES teisės aktais, leidžiamų išimčių taikymų, sprendimai buvo priimti. Buvo keletas atvejų, (...) kai buvo kreiptasi iš „Belorus“, bet nebuvo pateikti reikiami dokumentai: (...) jei sanatorijos administracija neatlieka savo pareigos, nereikėtų ant URM permesit (kaltės – ELTA), tarsi URM nevykdo savo įstatymu numatytų pareigų“, – tikino jis.

E. Meilūnas taip pat pažymėjo, kad URM neturi teisės duoti nurodymų „Swedbank“ dėl lėšų pervedimo atitinkamoms institucijoms.

„Man keista buvo girdėti, kad URM turi duoti nurodymą bankui. Nurodymą gali duoti tik teismas priimdamas atitinkamą sprendimą. URM jokiam privačiam subjektui jokių nurodymų duoti negali, įstatymai to neleidžia“, – sakė jis, pažymėdamas, kad teismas netrukus taip pat spręs, ar sankcijos, taikomos „Belorus“, yra teisėtos.

„Buvo paminėta, kad sankcijos pritaikytos neteisėtai ir neteisingai. (...) Šiuo klausimu galima turėti įvairių nuomonių, tačiau iš teisinės pusės žiūrint, ar sankcijos pritaikytos teisėtai, ar ne, sprendimą priima teismas. Dabar, kiek mums žinoma, yra byla ir teismas priims atitinkamą sprendimą“, – sakė jis.

Du Seimo komitetai siūlo pradėti derybas dėl „Belorus“ perėmimo

Du Seimo komitetai – Užsienio reikalų (URK) ir Socialinių reikalų ir darbo – siūlo įgalioti Vyriausybę pradėti derybas su Baltarusija dėl jai priklausančios ir Europos Sąjungos (ES) sankcijų sulaukusios Druskininkų sanatorijos „Belorus“ perdavimo Lietuvai.

Siūloma Vyriausybei inicijuoti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ statinių, atitekusių Baltarusijai pagal 1995 metų vasario 6 dienos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimą, išpirkimo ir sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

Tokį sprendimą komitetai bendrame posėdyje pirmadienį priėmė bendru sutarimu.

„Leiskite diplomatams pabandyti tą diplomatinį takelį. (...) Savo žmonėmis pasirūpinsime geriau“, – teigė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Jis pabrėžė, kad sutartyje niekaip neaptartas jos nutraukimas.

„Mes negalime vienašališkai nutraukti sutartį. Galime pabandyti nutraukti, (...) bet jeigu kita pusė nesutinka, prasidėtų tarptautiniai teismai, jie truktų ilgai ir nebūtinai mes laimėtume“, – teigė parlamentaras.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad sanatorijos situaciją gali keisti būtent statuso pakeitimas.

„Priėmėme sprendimą esminį, nes situaciją šitos sanatorijos gali keisti būtent statuso pakeitimas iš esmės. Jeigu nematome geranoriškumo iš Baltarusijos pusės, turime dėti visas diplomatines pastangas, kad padarytume iš savo pusės“, – teigė M. Lingė.

Sanatorijos darbuotojų advokatas Justas Čobotas sutinka, kad dėl sanatorijos likimo reikia ieškoti diplomatinio kelio.

„Valstietis“ Giedrius Surplys įspėjo, kad toks sprendimas „įstatys į nepatogius bėgius“, nes iš vienos pusės Lietuva smerkia Baltarusijos režimą, o iš kitos – pradeda derybas su juo dėl turto perėmimo.

„Ar yra geras variantas, kai Seime du komitetai priėmė rezoliuciją dėl to, kad Lukošenka nėra legitimus vadovas, paskui pavedama derėtis – viena vertus, pasisakome griežtai prieš režimą ir darome viską, kad jį kreiptume demokratijos linkme, kita vertus, sakome: eikite ir derėkitės“ – teigė G. Surplys.

Be kita ko, jis pasiūlė apsvarstyti, ką Lietuva toliau darytų su didžiuliu pastatu ir keliais šimtais žmonių.

Tuo metu „valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad „Belorus“ perėmimo klausimas truks ilgai, o dabar reikia ieškoti būdų, kaip atsiskaityti su darbuotojais, kad jie turėtų iš ko gyventi.

Konservatorius Audrius Petrošius teigė manantis, kad „Belorus“ perėmimas – vienintelė ilgalaikė išeitis, nors ir „pareikalaus nemažai laiko“. Jis abejoja, ar Minskas nusiteikęs rūpintis sanatorijos ir joje dirbančių žmonių likimu.

„Jeigu Baltarusija būtų norėjusi (...) pasirūpinti sanatorijos darbuotojais, būtų seniai tai padariusi (...) savininko pakeitimo procedūra, kad objektas priklausytų ne tam subjektui, kuriam taikomos sankcijos. Tai kai pasirenkamas priešingas veikimo variantas, laikyčiau pakankamai nebrangia galimybe įnešti sumaištį mūsų šalyje ir iš šalies stebint šį procesą, juo mėgautis“, – teigė jis.

„Belorus“ priklauso Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovauja Viktoras Šeimanas, esantis ES sankcijų sąraše.

Sanatorijoje „Belorus“ dirba apie 390 žmonių, iš jų apie 350 yra Lietuvos piliečiai.

Pagal 1995 metų vasarį pasirašytą, Seimo ratifikuotą bei 1996 metų balandžio 26 dieną įsigaliojusį dvišalį susitarimą Lietuva perdavė Baltarusijai Druskininkuose dar sovietmečiu pastatytą sanatoriją „Baltarusija“ ir 99 metams išnuomojo žemės sklypą.

Tuo metu Minskas įsipareigojo tokiam pat laikui išnuomoti Baltarusijoje, Drūkšių ežero pakrantėje esančią 1,3 kv. kilometro teritoriją ir perduoti Lietuvai joje esančius įrenginius: hidroelektrinę „Tautų draugystė“ ir vandens šliuzų sistemą, kuri buvo vadinama „Objektas 500“. Jis buvo svarbus garantuojant Ignalinos atominės elektrinės saugumą, iki Nepriklausomybės atgavimo jis priklausė jėgainei.

Minskas iki galo savo įsipareigojimų neįvykdė: hidrotechniniai įrenginiai, kuriais reguliuojamas vandens lygis Drūkščių ežere, Lietuvai iki šiol neperduoti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.
Migrantai Druskininkų pasienio užkardoje
Tik LRT.LT 13
Migrantai iš Kamerūno, Nigerijos ir Siera Leonės
LRT ieško sprendimų 24
Karantinas Lietuvoje
COVID-19 TRUMPAI 10