Seimas ketvirtadienį slaptu balsavimu spręs, ar parlamento vadovės kandidatu į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu pateiktas Arūnas Bubnys gali eiti šias pareigas. Tiesa, prieš tai trečiadienį kandidatūra buvo svarstyta ir Seimo komitetuose, antradienį ją svarstė ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
Pirmasis trečiadienį A. Bubnio kandidatūrą svarstė Žmogaus teisių komitetas (ŽTK). Komitete generaliniu centro direktoriumi siūlomas A. Bubnys kalbėjo turintis istoriko išsilavinimą, o po studijų baigimo visada dirbo istoriko ir archyvaro darbą.
„Pradėjau Lietuvos istorijos institute ir su pertraukomis ten išdirbau 18 metų, pradedant vyr. laborantu, baigiant vyresniuoju mokslo darbuotoju. Apgyniau disertaciją 1994 metais apie lietuvių antinacinį pasipriešinimą. Taip pat ketverius metus dirbau Lietuvos archyvų generalinės direkcijos darbo grupės vadovu, tuomet tvarkėme ir inventorizavome buvusį KGB archyvą.
Kai buvo įsteigtas Lietuvos ypatingasis archyvas, dvejus metus buvau šio archyvo direktoriumi“, – įgytą patirtį komitete vardijo A. Bubnys.
Jis sakė nuo 2009 metų dirbantis LGGRTC, ten vadovauja vienam iš centro departamentų. Ir Seimo salėje, ir komitete A. Bubnys teigė, kad jei būtų paskirtas vadovu, pirmiausia siektų normalizuoti atmosferą centre, sutelkti kolektyvą. Taip pat atkurti bendradarbiavimą su akademinėmis įstaigomis.
Be to, kandidatas sakė, kad reikėtų atlikti įstaigos veiklos auditą, išsiaiškinti, kokios yra silpnosios vietos, kas funkcionuoja netinkamai ir t. t., bei galvoti apie optimizaciją ir galbūt reikalingas reformas.
Seimo narys Andrius Navickas, taip pat dirbęs ir centro veiklą tyrusioje darbo grupėje, kandidato į vadovus klausė, ar jis jau galvojo, kaip galėtų atrodyti jo komanda centre, jei taptų generaliniu direktoriumi. Atsakydamas į šį klausimą A. Bubnys teigė, kad visos komandos dar neturi, o ir kalbėti apie tai, jo manymu, dar anksti.
„Aš visgi nesu dar paskirtas generaliniu direktoriumi, klausimas, ar būsiu paskirtas, garantijų nėra. Žinoma, turiu kandidatų, kurie yra savo srityse pajėgūs specialistai ir galėtų kurti centro pertvarkų planus, padėti man, jei būsiu paskirtas direktoriumi, efektyviai dirbti, kelti centro, kaip ekspertinės įstaigos, prestižą“, – kalbėjo kandidatas.
Su partija užėmė skirtingas pozicijas
Be to, A. Navickas atkreipė dėmesį į tai, kad A. Bubnys buvo politinės partijos Nacionalinis susivienijimas, kuriai vadovauja Vytautas Radžvilas, nariu ir su ja dalyvavo Seimo rinkimuose.
„Yra aspektas, kurio nelabai suprantu. Kai prasidėjo neaiškumai centre, ar ponas Radžvilas, jo aplinka, kuri labai gynė Adą Jakubauską, jie bent kreipėsi į jus paklausti, kas vyksta? Toks vaizdas, kad visą informaciją teikti buvo galima tik A. Jakubauskui, o visa kita alternatyvi informacija iš centro nebuvo teikiama“, – kalbėjo parlamentaras.
A. Bubnys teigė, kad per kelis mėnesius, kai kilo konfliktas ir tvyrojo įtampa tarp tuomečio centro generalinio direktoriaus A. Jakubausko, jo komandos bei centro darbuotojų, vieną kartą Nacionalinis susivienijimas pasidomėjo, kokia yra jo nuomonė.
„Bet tas pasidomėjimas tuo ir apsiribojo, buvo vienkartinis, į mano ir į centro istorikų nuomonę buvo visiškai neatsižvelgta, o kaip tik buvo priimtas visiškai priešingas sprendimas – labai kategoriškai ir aktyviai remti būtent A. Jakubauską. Kodėl taip buvo padaryta, man pasakyti sunku.
Gal partiją patraukė A. Jakubausko tapatinimasis su patriotiniu naratyvu, neva jis saugo Lietuvos istoriją nuo pasikėsinimų, iškraipymų, nors jis tikrai nėra nei istorijos specialistas, nei žinovas, nei centro reikalų žinovas. Tiesiog priėmė poziciją, kuri tiko Nacionaliniam susivienijimui, ir išėjo toks susiblokavimas tuo klausimu“, – į parlamentaro klausimą atsakė A. Bubnys.
Liberalas Eugenijus Gentvilas komiteto posėdyje teigė, kad naujam LGGRTC generaliniam direktoriui gali tekti susidurti su politikų siekiu daryti įtaką. Parlamentaras A. Bubnio klausė, kaip šis esąs pasirengęs atremti politikų pageidavimus vienaip ar kitaip nušviesti Lietuvos istoriją.
Gal partiją patraukė A. Jakubausko tapatinimasis su patriotiniu naratyvu, neva jis saugo Lietuvos istoriją nuo pasikėsinimų, iškraipymų, nors jis tikrai nėra nei istorijos specialistas, nei žinovas, nei centro reikalų žinovas.
„Greta to mes matome labai lanksčius procesus, tarkime, Gitenio Umbraso iškaltos plokštės ant KGB buvusių rūmų. Šiandien planuojama tai peržiūrėti, nes galbūt atsiranda vis naujų dokumentų, kurie kai kurias lenteles prašytų ir išimti“, – sakė E. Gentvilas.
Jis teigė, kad matomas kai kurių politinių jėgų noras balinti Lietuvos istoriją ir siekį, kad centras tam tarnautų. E. Gentvilas teigė, kad LGGRTC turi matyti ir baltas, ir juodas istorijos puses, nepaisydamas politikų ir politinių partijų. Beje, liberalas sakė, kad centras turi būti itin atsparus valdančiosioms partijoms.
„Tai esminis klausimas. Su valdžia teks bendrauti vos ne kasdien, patirti lūkesčius ir pageidavimus. Mes savo kreipimesi į Seimą pasisakėme prieš centro politizaciją ir už akademinę laisvę bei istorinę tiesą.
Man svarbiausios yra istorinės tiesos paieškos. Istorinė tiesa nėra toks dalykas, kurį galima lengvai rasti ir išsiaiškinti, tai nėra produktas, kurį, grubiai tariant, kaip nuėjęs į prekybos centrą gali pasiimti iš lentynos ir parsinešti namo“, – į E. Gentvilo klausimą atsakinėjo A. Bubnys.
Kandidatas teigė, kad idealu būtų siekti istorinės tiesos visais klausimais, net jei jie yra nevienareikšmiai ir itin sudėtingi. A. Bubnys teigė, kad istorinė tiesa gali būti skaudi ir ją gali būti sunku pripažinti, bet tik tokiu būdu pagarba, pasitikėjimas ir autoritetas yra iškovojami.
Darbuotojas kviestų sugrįžti
Parlamentaras Sergejus Jovaiša ŽTK posėdyje kalbėjo, kad, vykstant konfliktui su buvusiu centro vadovu A. Jakubausku, centrą paliko ne vienas darbuotojas. Kovo 12 dieną dėl kritikos tuomečiam LGGRTC direktoriui buvo atleista dr. Mingailė Jurkutė, kiek anksčiau centrą paliko ir kita darbuotoja dr. Monika Kareniauskaitė. Ji, kaip teigė A. Bubnys, iš darbo LGGRTC išėjo, nes jai buvo dirbtinai sudaromos kliūtys sėkmingai dirbti.
A. Bubnys teigė, kad pagal įstatymų numatytą tvarką, jei bus paskirtas generaliniu direktoriumi, kvies darbuotojas sugrįžti į centrą, tačiau kol kas nėra tikras, ar jos bus suinteresuotos grįžti į savo buvusias darbo vietas.
„Aš jas abi vertinu kaip labai rimtas darbuotojas, galinčias atlikti svarbius tyrimus ir labai naudingas centrui“, – sakė kandidatas į LGGRTC direktorius.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje A. Bubnys sulaukė klausimo apie tai, kad buvo vienas iš 17 LGGRTC darbuotojų, šių metų pradžioje pasirašiusių kreipimąsi į Seimą. Posėdyje jis teigė, kad kelis mėnesius vykusiame konflikte buvo matomos dvi pusės – tie, kurie palaikė A. Jakubauską, ir tie, kurie buvo nusiteikę prieš.
„Didelė dalis darbuotojų buvo neutralūs. Kiekviename kare yra kariaujančios pusės ir tie, kurie stebi viską iš šalies ir laukia, kuo tai pasibaigs. Ne išimtis buvo ir mūsų įstaiga“, – sakė A. Bubnys.
Kandidatas kalbėjo ketinantis atgaivinti visos sudėties centro tarybos posėdžius. Jis tvirtino, kad neignoruos nuomonės žmonių, kurie palaikė buvusį direktorių, ir jokiu būdu nepersekios žmonių už kritiką.
„Pats suprantu, kad tokie dalykai labai destabilizuoja kolektyvą, jei taip elgčiausi, pasirašyčiau sau mirties nuosprendį“, – teigė A. Bubnys.
Komitetai balsavo dėl to, ar pritarti A. Bubnio kandidatūrai. NSGK ir Užsienio reikalų komitetai kandidatūrai pritarė, Žmogaus teisių komitetas dėl kandidatūros balsuos ketvirtadienį ryte. Antradienį A. Bubnio kandidatūrą svarstė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, joje taip pat pritarta kandidatūrai.
