Karantinas pratęstas iki birželio pradžios, tačiau priimta krūva atlaisvinimų: atsidaryti galės dar daugiau parduotuvių, lauko kavinės, teatrai, sporto klubai, bet mokyklos atsivers tik abiturientams ir daliai pradinukų. Ar švietimas – prioritetas tik popieriuje? Švietimo ministrė tikina – labai gaila, kad „reikia priimti tokius sprendimus“, tačiau pabrėžia, kad ekspertų grupėje nebuvo vienos nuomonės šiuo klausimu.
LRT laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir Vilniaus universiteto docentu, Ekspertų tarybos nariu, psichologu Pauliumi Skruibiu.
– Ponia ministre, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakėte, labai tikitės, jog rugsėjo 1-ąją visi galės grįžti į klases. Ar tai žinia 5–11 klasių moksleiviams, kad šiais mokslo metais jie negrįš?
J. Šiugždinienė: Tai tikrai visų mūsų tikslas. Kad 5–8 klasių moksleiviai nesugrįš, dar tikrai negalėtume teigti. Nuo gegužės 3 d. priimtas sprendimas grąžinti abiturientus į klases, ruošėmės tam procesui ir tarėmės su savivaldybėmis, žiūrėsime, kaip sekasi. Tikrai svarstome, jei seksis gerai, galėtume paleisti saugiu grįžimo metodu ir 5–8 klases.
– Kaip matuosite grįžimo sėkmę? Koks turėtų būti užsikrėtimų skaičius 100 tūkst. gyventojų, kad dar šiais mokslo metais 5–8 klasių moksleiviai grįžtų į mokyklas?
J. Šiugždinienė: Labai sudėtingas klausimas, kadangi, kaip sakė ekspertai ir epidemiologai, su kuriais visada tiesiogiai dirbo Vyriausybė, testavimas yra pagrindinis dalykas. Vakcinavimas, aišku, pirmiausia nusprendėme vakcinuoti švietimo bendruomenę, šiandien galime pasidžiaugti visai neblogais skiepijimo rezultatais. Tikrai esame nemažai nuveikę testavimo srityje, parengti ir sujungti registrai, parengtas savitestavimo algoritmas, taip pat dirbame su miestais, tačiau miestų ir savivaldybių organizaciniai testavimo pajėgumai labai skirtingi. Taigi turime būti tikri, kad esame pasiruošę grąžinti moksleivius į klases saugiu metodu, testavimu.
– Pone Skruibi, pats esate Ekspertų tarybos narys prie Vyriausybės ir labai kritikuojate šį sprendimą, jog mokyklos iki šiol neatidaromos, kai kultūros įstaigoms, lauko kavinėms degama žalia šviesa. Kodėl?
P. Skruibis: Bandau suprasti, ką reiškia tai, kas sausį buvo įvardyta kaip prioritetas. Sausį, kai turėjome labai prastą epideminę situaciją, Ekspertų taryboje su Vyriausybe diskutavome ir buvo, kaip man atrodo, abipusis vienbalsis sutarimas, kad švietimo įstaigos yra prioritetas. Man labai sunku įžvelgti tą prioritetą realybėje. Kad sausį mokyklos negalėjo atsidaryti – suprantu, bet kai atsidaro beveik viskas, nežinau, kaip tą prioritetą pačiupinėti, kur jis pasireiškia? Tikrai sunku surasti daug šalių, kurios taip būtų visiškai uždariusios mokyklas, įskaitant pradinukus, nes juos net su bloga epidemine situacija šalys palikę. Mes net pradinukų negrąžiname į mokyklas, bet veikia parduotuvės, prekybos centrai, teatrai, kino teatrai, renginiai iki 50 žmonių. Nežinau, gal kas nors galėtų paaiškinti, kur tada švietimo įstaigų prioritetas?
– Galbūt nesugebėjo įtikinti kolegų ekspertų Vyriausybės darbo grupėje?
P. Skruibis: Taip, prisiimu tai, kad tikriausiai man nepavyko įtikinti kolegų ekspertų, nes iš reakcijos matau, kad situacija kolegoms lyg ir normali atrodo. Nesuprantu, kaip ji normali.
– Ministre, kaip su tais prioritetais? Vyriausybė deklaruoja, kad švietimas yra prioritetas, ir tai aiškiai matėme, kai leido skiepytis mokytojams, švietimo darbuotojams, dėstytojams, tačiau iki šiol dauguma mokyklų uždarytos ir Lietuva tarp šalių, ilgiausiai laikančių uždarytus net pradinukus.
J. Šiugždinienė: Tikrai norėčiau paneigti šiandien pasklidusią žinią, kad Lietuvoje mokyklos laikomas uždarytos ilgiausiai. Prieš ateidama į šį susitikimą pasikėliau UNESCO duomenis: 29 savaitės Lietuvoje, labai panašu į Čekiją – 28, Slovėnija – 34, JAV – 47. Tikrai daug šalių panašų laikotarpį uždarę mokyklas. Man labai gaila, kad mums reikia priimti tokius sprendimus ir kad šiandien mokinių dar nėra mokyklose – nuoširdžiai dėl to atsiprašau. Tačiau noriu pabrėžti, tikrai gerbiamas kolega sutiks, kad ekspertų grupėje nebuvo vienos nuomonės šiuo klausimu.
Šiandien daug kartų minėta Prancūzija, kuri tik dabar uždarė mokyklas, tačiau, drįstu priminti, ten visą laiką buvo komendanto valanda, tai yra didžiuliai suvaržymai nuo 18–19 val. Ekspertai neturėjo vienos nuomonės ir labai aiškiai sakė, kad pirmiausia turime užtikrinti veiksmingą testavimą, skiepijimą ir tik tada galime leisti saugiai grįžti. Šiandien situacija dvigubai blogesnė nei prieš mėnesį, tai turime žiūrėti į visą situaciją labai plačiai atvertomis akimis.
Taip pat ekspertai ne kartą pabrėžė, gerbiamas kolega neleis pameluoti, kad mokyklų atidarymas reiškia labai stiprų judėjimo ir kontaktų daugėjimą. Turime tai įvertinti, nes tai yra antroje vietoje po judėjimo suvaržymų atlaisvinimo tarp savivaldybių. Situacija kompleksinė, šalys taiko įvairias strategijas, ir mokyklų uždarymas įvairiose šalyse tęsiasi labai skirtingai, bet Lietuva labai ypatingai nesiskiria. Šiandien 29 šalys visiškai uždariusios mokyklas, tarp jų mūsų kaimynė Estija, taip pat Čekija. Man, švietimo, mokslo ir sporto ministrei, labai sunki šita situacija, mokytojai labai pavargę, vaikai pavargę, abiturientų laukia egzaminai. Turbūt mums visiems norėtųsi, kad situacija būtų geresnė.
– Bet ar yra planas atsidaryti, kokia žinia siunčiama tėvams, kiek jiems dar reikės mokyti vaikus namie, ar yra kokie nors skaičiai, nuo kurių atsispiriant jau būtų aišku, kad juos pasiekus vaikai grįžta į klases? O jeigu bus naujų atmainų, vaikams mokytis namie teks dar metus?
J. Šiugždinienė: Manau, kai kurie dalykai jau aiškūs, skaičiai yra viena, ir buvome nusistatę scenarijus, tam tikrus skaičius, bet gyvenimas visai kitoks – pandemija juda visai kitokiu greičiu. Šiandien mūsų prioritetai buvo labai aiškūs: pradinukai – jau padaryta. Turiu pabrėžti, netgi leidus pradinukams grįžti be testavimo, ne visos savivaldybės ir ne visos mokyklos atsidarė, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nusprendė didelę dalį leisti nuotoliu. Juodosiose savivaldybėse taip pat matome, kokia situacija, kad tikrai ne visos mokyklos leidžia grįžti saugiu metodu. Situacija savivaldybėse tikrai labai skirtinga. Šiandien spręsta dėl abiturientų, gegužės 3 d. tikrai bus paskutinis sprendimas, ar galime saugiai išleisti į mokyklas ir 5–11 klases. Tikrai norime, kad šitas išėjimas į mokyklas būtų kuo saugesnis mokytojams, mokiniams, tėvams, mūsų vyresniems senjorams ir visai visuomenei – tai labai svarbūs sprendimai.
Lietuvoje atsidarė grožio salonai, parduotuvės, prekybos centrai, sunku surasti, kas neatsidarė. Neatsidarė mokyklos. (P. Skruibis)
– Kuo psichologiniu požiūriu pavojingas mokinių užsidarymas namie beveik metus?
P. Skruibis: Yra daugybė tyrimų, rodančių ir psichologiniu, ir fizinės sveikatos požiūriu – tai neigiamos pasekmės. Ir Lietuvoje, ir kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad būtent jauni žmonės, moterys yra tos grupės, patiriančios didžiausią neigiamą psichologinį poveikį. Dar norėčiau grįžti prie to, ką ministrė sakė. Prieš kelis mėnesius žiūrėjau: mokyklos uždarytos daugelyje šalių, bet pradinukus iš 27 ES šalių uždariusios buvo gal tik penkios. Taip, dalį mokyklų uždaro, bet kad pradinukai nesimokytų gyvai – retas dalykas. Antras dalykas – nežinau, kada ekspertų taryboje svarstyta, kad galima atidaryti kino teatrus, teatrus, šventes. Kaip ir dėl mokyklų, nebuvo priimtas sprendimas. Nepaisant to, kad tai ne prioritetas, sprendimas yra, o kas yra prioritetas – sprendimo nėra. Dar noriu pasakyti – pradinukai negrįžo į mokyklas. Čia vyksta diskusija apie tai, kad jeigu žmonės sutinka su testavimu juodosiose savivaldybėse, tai tada gali grįžti į mokyklas.
Negali grįžti, nes valstybė kol kas negali užtikrinti tokio testavimo pajėgumų, Vilniuje yra 80 proc. mokyklų, kuriose pradinukų tėvai sutiktų arba susitaikytų su testavimu, bet ten didžiulė eilė. Daug kartų esu paklausęs įvairių pareigūnų uždaruose susitikimuose ir viešai, koks planas. Kada, pavyzdžiui, Vilniuje arba kitose juodosiose savivaldybės eilė pasibaigs, ar yra kas nors paskaičiavę, kiek reikia tam laiko, kiek reikia testavimo pajėgumų, kad pradinukai galėtų grįžti? Šiandien paskelbtas sprendimas apie galimybių pasus, kurie irgi reikalauja testavimo. Kalbant apie epidemiologinę situaciją, visi suprantame, kad kuo daugiau atidarai veiklų, tuo labiau blogėja epideminė situacija, tai mokyklų atsidarymas dar labiau nusikelia. Atkreipčiau dėmesį, kad šalys, kurios tikrai yra pasirinkusios švietimą kaip prioritetą, elgiasi visiškai kitaip: Didžioji Britanija paskelbė, kad kovo 8 d. atsidarys mokyklos ir niekas daugiau – taip ir buvo. Tik balandžio 12 d. pradėjo atsidaryti kitos veiklos. Lietuvoje atsidarė grožio salonai, parduotuvės, prekybos centrai, sunku surasti, kas neatsidarė. Neatsidarė mokyklos.
