Ketvirtadienį Seimui pateikta naujojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus kandidatūra. Centro vadovu siūlomas Arūnas Bubnys Seimo salėje kalbėjo, kad yra nemažai darbų, kuriuos reikia nudirbti, siekiant sutelkti LGGRTC darbuotojus ir didinti pasitikėjimą institucija.
„A. Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje. <...> Dr. A. Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek Lietuvos istorikais, tiek kolegomis, įvairių frakcijų Seimo nariais“, – teikdama A. Bubnio kandidatūrą teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, A. Bubnio kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame LGGRTC.
Įvardijo, kokių darbų imtųsi
Pats A. Bubnys parlamento posėdžio metu sakė, kad jei bus paskirtas generaliniu direktoriumi, sieks, kad LGGRTC ne tik atgautų pastaruoju metu stipriai pažeistą prestižą, bet ir transformuotųsi, augtų, taptų autoritetinga institucija Lietuvos visuomenės bei užsienio kolegų akyse.
„Imantis vadovauti šiai įstaigai svarbiausia yra sujungti lygšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį, nuosekliai ir protingai dirbant, įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol“, – dėstė kandidatas į generalinius LGGRTC direktorius.
Anot jo, siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo būtų tikslinga normalizuoti darbovietės atmosferą, sutelkti susiskaldžiusį kolektyvą ir grąžinti įstaigą į normalaus darbo vėžes. Kaip sakė A. Bubnys, tam, kad šie tikslai būtų įgyvendinti, reikia atkurti pilnos sudėties centro tarybos posėdžius, kurie, pareigas einant buvusiam vadovui, buvo susitraukę iki kelių žmonių, priimančių sprendimus.
„(Reikia – LRT.lt) surengti susitikimą ir atvirą pokalbį su visais centro darbuotojais, išklausyti jų lūkesčius ir pastabas. Užsakyti psichologinės paramos priemonę „krizės įveika“ iš krizių centro.
Svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti pasitikėjimo atmosferą ir dalykišką bendradarbiavimą su politinių kalinių, tremtinių, partizanų, nukentėjusių nuo okupacinių režimų organizacijomis“, – kalbėjo A. Bubnys.
Kandidatas taip pat teigė, kad svarbu atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su 20 amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiais centrais ir institucijomis Lietuvoje – Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos universitetais, taip pat Lietuvos istorijos institutu bei panašiomis užsienio įstaigomis.
Jis dėstė ir tai, kad svarbus žingsnis būtų peržiūrėti įstaigos veiklą tiek administravimo, tiek dalykiniais aspektais, atnaujinti tam tikras centro veiklos sritis. A. Bubnys kalbėjo, kad žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą reikėtų galvoti apie motyvuotą valdymo reformą, peržiūrėti dabartinę valdymo struktūrą, įvertinti esamų pareigybių, funkcijų, struktūrinių vienetų poveikį įstaigai.
Imantis vadovauti šiai įstaigai svarbiausia yra sujungti lygšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais.
„Įvertinti struktūrinės reformos abiejuose centro departamentuose poreikį, pritraukti daugiau kvalifikuotų specialistų. Labai svarbus būsimo valdymo pertvarkymas, tai sukurti prie centro išorinę tarybą, panašų modelį, kaip prie LRT ar Vilniaus universiteto, sudarytą iš keturių sektorių atstovų – valstybinio sektoriaus, Seimo, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų įstaigų atstovų, atstovų iš akademinio sektoriaus, kurį atstovautų universitetai, Istorijos institutas.
Taip pat visuomeninio sektoriaus atstovų, kurie atstovautų Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą, kitos visuomeninės organizacijos. Ketvirtas atstovas turėtų būti teisininkas su aukštomis kvalifikacijomis, išmanantis karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises“, – Seime kalbėjo kandidatas į LGGRTC vadovus.
Pliažui Lukiškių aikštėje nepritartų
Parlamentaro Giedriaus Surplio paklaustas, kaip vertina praėjusiais metais Lukiškių aikštėje Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva įkurtą laikiną pliažą, A. Bubnys atsakė, kad šiuo klausimu esantis labiau konservatyvus.
„Ta prasme, kad, kiek žinau, pernai metais Seimas Lukiškių aikštę paskelbė valstybine, reprezentacine aikšte, kurioje turi būti valstybės simbolis Vytis. Tai tokiai pozicijai aš iš esmės pritariu ir manau, kad kažkokių dalykų, panašių, kaip pliažas, buvimas Lukiškių aikštėje – valstybinėje, reprezentacinėje aikštėje – yra netinkamas“, – sakė A. Bubnys.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas kandidato į centro vadovus A. Bubnio klausė, ar šis iš tikro pajėgs atlikti reikiamas reformas, sulipdyti suskilinėjusį kolektyvą ir iš naujo užmegzti ryšius su mokslo institucijomis, kurios reiškia „nusišalinimą nuo centro veiklos“.
Atsakydamas į tokį klausimą A. Bubnys kalbėjo, kad grąžinti bendradarbiavimą su akademine bendruomene, universitetais ir Lietuvos istorijos institutu bus lengvesnis uždavinys, nei įveikti vidinę centro konfrontaciją.
„Kadangi aš vis tik tai pažįstu asmeniškai nemažai universitetų dėstytojų istorikų, Lietuvos istorijos instituto darbuotojų, manau, kad turiu tam tikrą jų pasitikėjimą. Panaikinti tą blokadą, kuri buvo įvesta centro atžvilgiu, manau, bus lengviau nei stabilizuoti situaciją ir suvienyti kolektyvą pačiame LGGRTC.
Kaip seksis, pasakyti sunku, bet aš pats nesu kerštingas ar piktas žmogus, kuris pakliuvęs į valdžią išnaudotų situaciją persekioti ar išnaudoti savo buvusius oponentus. Juolab, kad viskas yra viešumoje, bet kuris žingsnis iš karto papuola į žiniasklaidą. Daryti kažką panašaus būtų savižudybė bet kuriam įstaigos vadovui“, – teigė kandidatas į LGGRTC vadovo postą.
Toliau svarstyti A. Bubnio kandidatūrą ketinama balandžio 22 dieną.
Portalas LRT.lt primena, kad nuo praėjusių metų liepos centrui vadovavęs Adas Jakubauskas Seimo balsavimų iš pareigų buvo atleistas prieš dvi savaites. Tokį sprendimą parlamentas priėmė dėl centre kilusių konfliktų ir vadovo nesugebėjimo tvarkytis su kylančiais iššūkiais.
LGGRTC direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai.
