Pernai pakitusios tvarkos, kai egzaminus leista laikyti ir nepažangiems abiturientams, šiemet atsisakoma. Į egzaminų centrus vėl turės teisę ateiti tik tie, kurių metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas. Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako, kad pandemija parodė, kad egzaminus galima surengti jau pasibaigus mokslo metams, tad prie tvarkos, kai dalis egzaminų vykdavo balandį ir gegužę, bus galima nebegrįžti.
Kaip LRT.lt sakė pedagogai, egzaminai turėtų būti skirti tik pažangiems mokiniams. Be to, nuskambėjo ir mintis, kad derėtų kelti reikalavimų slenkstį ir valstybinius egzaminus laikyti leisti tik tiems, kurie per mokslo metus pelnė ne mažesnius nei septynetas įvertinimus.
Paaiškino, kodėl pakeitė tvarką
Praėjusiais metais permaina, leidusi laikyti egzaminus ir tiems, kurie mokėsi dvejetais, papiktino dalį pedagogų. Anot jų, tai rodė nepagarbą mokytojams, visam ugdymo procesui, nuvertino jo svarbą, o ir pačią esmę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tuomet aiškino norėjusi suvienodinti sąlygas visiems moksleiviams.
Kaip dabar paaiškino ŠMSM, reikalavimas norint laikyti pasirinktą brandos egzaminą turėti bent patenkinamą metinį to dalyko įvertinimą iki pagrindinės brandos egzaminų sesijos pradžios buvo įprastas visada.
„Ši nuostata buvo pakeista 2019 m. rudenį, išimtis buvo taikoma tik vienus – 2020 metus. Tai buvo padaryta dėl to, kad kai kurie brandos egzaminai vykdavo dar nepasibaigus mokslo metams, tai yra, mokiniams dar neturint metinių įvertinimų“, – aiškinama ministerijos pateiktame atsakyme.
ŠMSM primena, kad paprastai, iki pandemijos padiktuoto nuotolinio mokymo, pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėdavo balandžio mėnesį ir tęsdavosi iki birželio vidurio.
M. Grigaitis mano, kad valstybinį egzaminą laikyti derėtų tik tiems, kas turi metinį įvertinimą septynetą ir daugiau.
„Tad iš pasirinkusiųjų tuos egzaminus, kurie vykdavo mokymosi metu, nebuvo prašoma turėti patenkinamą metinį įvertinimą. O tiems, kurių pasirinkti brandos egzaminai vykdavo ugdymo procesui pasibaigus, turėti metinį pažymį buvo būtina. Dėl šios priežasties buvo nutarta sąlygas suvienodinti – panaikinti patenkinamo metinio įvertinimo reikalavimą.
Tačiau dėl pandemijos situacija pasikeitė. 2020 m. brandos egzaminai buvo vykdomi vėliau nei įprastai – jau pasibaigus mokslo metams, birželio mėnesio antroje pusėje, tad 2019 m. atliktas pakeitimas pasidarė nebetikslingas“, – komentavo ŠMSM.
Šiais metais brandos egzaminus numatoma vykdyti taip pat jau pasibaigus ugdymo procesui – birželio pradžioje.
„Pandemijos nulemta praėjusių ir planuojama šių metų praktika rodo, kad visą brandos egzaminų sesiją įmanoma suorganizuoti ugdymo procesui pasibaigus, tad prie ankstesnės praktikos – kai jie vykdavo mokymosi metu – ko gero, nebegrįšime.
Reikalavimas norint laikyti egzaminą turėti bent patenkinamą to dalyko metinį įvertinimą užtikrina mokymosi ir jo rezultatų patikrinimo tęstinumą. Jei abiturientas mokėsi dalyko sistemingai ir yra pasirengęs išlaikyti egzaminą, jo metinis įvertinimas neturėtų būti nepatenkinamas – tik 3 arba mažiau iš 10-ties.
Dėl pandemijos abiturientai jau šiuo metu gali gauti papildomą mokymosi pagalbą, tad skatiname kreiptis į savo mokytojus ir aktyviai ja naudotis“, – aiškino ministerija.
ŠMSM pabrėžia, kad abiturientai, kurie mokymosi metu gaus nepatenkinamą dalyko metinį įvertinimą, tačiau gavę individualios pagalbos pasimokys papildomai, turės galimybę net ir pasibaigus ugdymo procesui – nuo gegužės 21 d. iki birželio 3 d. – su savo dalyko mokytoju sutarti dėl individualių sprendimų, kurie leistų pasiekti geresnių rezultatų ir gautą nepatenkinamą metinį įvertinimą pakeisti į aukštesnį.
Nepasiruošei – neik į egzaminą
Tokį pakeitimą, tiksliau ankstesnės tvarkos sugrąžinimą, sveikintinu vadino Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentė Regina Rudalevičienė.
„Pritariu tai nuomonei, kad jei mokinys neturi patenkinamo metinio pažymio, jam nėra ką veikti egzamine. Problemų kyla, kai ateini į egzaminą neturėdamas tinkamo pasirengimo, tuomet egzaminas būna neišlaikytas, būna sunkus, sukelia daug kalbų, būna nepatenkintas ir pats mokinys, ir tėvai, ir visuomenei atrodo, kad egzaminas buvo per sunkus, bet nekalbama, kad atėjo labai silpnas mokinys“, – aiškino matematikos mokytoja.
Anot pedagogės, jei nepasiruošei, neik į egzaminą, nes gali patirti neigiamų emocijų.
„Metinis pažymys, ypač viduriniame ugdyme, atspindi labai daug“, – pabrėžė R. Rudalevičienė.
Taip pat skaitykite
Siūlo aukštesnį slenkstį valstybiniam egzaminui
Anot Lietuvių kalbos mokytojų sąjungos prezidento Mindaugo Grigaičio, tvarka neturėjo būti keičiama ir pernai. „Be teigiamo metinio įvertinimo neturėtų būti mokiniui leidžiama laikyti egzaminą“, – sakė pedagogas.
Jis sakė, kad gerai, kad grąžinta senoji tvarka, o blaškymąsi kritikuoja.
Maža to, anot jo, derėtų sugriežtinti ir tvarką, kam leisti laikyti valstybinį egzaminą. M. Grigaitis mano, kad valstybinį egzaminą laikyti derėtų tik tiems, kas turi metinį įvertinimą septynetą ir daugiau. O kitiems pakaktų mokyklinio.
„O dabar yra lyg loterija. Dalis mokinių yra nemotyvuoti, nenori mokytis, trukdo mokytis kitiems. Jie žino, kad valstybinį egzaminą galės laikyti ir turėdami ketvertą. Mano galva, tai nerimtas požiūris į švietimą“, – kalbėjo M. Grigaitis.
Be to, anot jo, į metinį pažymį, kuris plačiau nei egzaminas atspindi abituriento brandą, turėtų atsižvelgti ir aukštosios mokyklos per priėmimą.
„Metinis pažymys turėtų turėti didesnį svorį, bet, žinoma, tokiu atveju spaudimą patirtų mokytojai. Mūsų visuomenė tam dar nepasiruošusi“, – sakė M. Grigaitis.
