Lietuvoje

2021.03.02 05:30

Bilotaitė apie abejones dėl vakcinų nuo COVID-19: tai organizuotas veikimas, kuriame gali dalyvauti Lietuvai nepalankūs subjektai

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.03.02 05:30

Vidaus reikalų ministrė, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) vadovė Agnė Bilotaitė įsitikinusi, kad nepagrįstos informacijos apie vakcinas nuo COVID-19 ligos skleidimas turėtų būti prilyginamas dezinformacijai ir už tai asmenys turėtų būti patraukti atsakomybėn. Ministrė neatmeta, kad už abejojančiųjų vakcinų nauda ir saugumu pečių gali stovėti ir Lietuvai priešiškos jėgos.

Interviu LRT.lt vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pasakojo, kad buvo būtina stiprinti atvykstančiųjų į šalį kontrolę, kadangi paaiškėjo, jog dalis į Lietuvą patenkančių žmonių neturėjo neigiamų koronaviruso testų. Anot ministrės, sustiprinus kontrolę, atsirado ir tokių, kurie mėgino papirkti Lietuvos pasieniečius.

A. Bilotaitė pripažino, kad Vyriausybei, teikiant informaciją apie galimybes atlaisvinti karantino režimą, reikia geriau sustyguoti savo veiksmus. Vis dėlto vidaus reikalų ministrė prašo supratimo, kadangi, anot jos, ministrų kabineto sprendimai pandemijos laikotarpiu gali kainuoti žmonių gyvybes.

Ministrė, kalbėdama apie artėjančius pokyčius Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sistemoje, teigė planuojanti viešųjų pirkimų centralizavimo, funkcijų perskirstymo ir kitas pertvarkas.

– Kovo 15 dieną atveriamas judėjimas tarp visų savivaldybių. Ar tai galutinis sprendimas?

– Viskas priklauso nuo naujų koronaviruso atvejų skaičiaus per dvi savaites ir nuo teigiamų testų skaičiaus. Situacija kinta: iki šiol matėme gerėjančius skaičius, o dabar matome, kad statistika šiek tiek keičiasi.

Sudėtinga prognozuoti, kokia bus situacija kovo 15 dieną. Bet, jeigu rezultatai tikrai gerės, tikriausiai nebus aplinkybių, kad nepriimtume šio sprendimo.

Kitas svarbus dalykas – testavimo apimtys. Tai problema, nes tos apimtys nėra pakankamos. Apie testavimą buvo kalbama, kai buvo leista pradėti teikti kai kurias paslaugas, leista atidaryti kai kurias parduotuves. Matėme, kad iš tų 10 tūkstančių asmenų, kurie pradėjo veiklą, testavosi tik keli tūkstančiai.

Dar vienas aspektas – savivalda kėlė klausimą dėl galimybių atlaisvinti karantino ribojimus, jei pas juos situacija yra geresnė. Bet čia vėl kyla klausimas dėl testavimo apimčių. Ne kartą prašėme savivaldos užtikrinti didesnes testavimo apimtis, nes tai leistų matyti realią situaciją.

Taip pat reikia įvertinti koronaviruso mutacijų grėsmę, tad į visus atlaisvinimus reikia žiūrėti atsargiai. Suprantame, kad visi esame pavargę nuo viso šito laikotarpio, bet kasdien matome mirčių nuo koronaviruso.

Džiugu, kad medikų, švietimo darbuotojų vakcinavimas juda, o dabar pradėjome ir senjorų skiepijimą. Čia matau labai didelę grėsmę – dezinformaciją. Tenka jausti nuotaikas, kad žmonės ima abejoti, mano, kad susidurs su šalutiniu poveikiu.

Reikia apie tai kalbėti, šį procesą valdyti ir atsakomybė tiems asmenims, kurie tai daro, turėtų būti labai aiški. Žinoma, šalutinis vakcinos poveikis yra natūralus, gali blogiau jaustis, bet, kai palygini kitą alternatyvą – gali atsidurti reanimacijoje, gali numirti, – tai supranti vakcinavimo naudą.

– Ar gerai suprantu, kad jei judėjimas tarp savivaldybių bus atvertas, vis tiek susitikti dviem šeimoms ar dviem namų ūkiams, išskyrus kelias išimtis, vis dar nebus galima?

– Tai būtų susiję su konkrečiais rodikliais, nurodytais karantino atlaisvinimo plane. Jei pasiektume plane numatytus rodiklius, bendravimas būtų atlaisvintas. Ne veltui apie tą planą buvo daug diskutuojama.

– Neseniai pradėta intesyvesnė į Lietuvą atvykstančių asmenų patikra. Tiesa, šalyje jau užfiksuota britiškosios koronaviruso atmainos atvejų. Ar ketinama imtis dar griežtesnių priemonių?

– Reikalavimai atvykstantiesiems į Lietuvą turėti neigiamą koronaviruso testo rezultatą ir būti užpildžius anketą buvo jau ir anksčiau. Kilo klausimų, ar visa tai buvo užtikrinta. Mes matėme, kad vežėjai, kurie turėjo vykdyti šitą pareigą, to nedarė arba darė nepakankamai. Dėl to priimtas sprendimas sustiprinti kontrolę. Kai pradėjome griežčiau kontroliuoti, pamatėme, kad daugiau nei pusė atvykstančiųjų neturėjo reikalingų dokumentų.

– Asmenys, neturintys reikalingų dokumentų, vis tiek patekdavo į Lietuvą?

– Jie galėdavo patekti į Lietuvą, neturėdami neigiamo testo rezultato, neužpildę anketos. Ką tai reiškia? Numatyta, kad toks žmogus, atvykęs į Lietuvą, turi izoliuotis bent dvi savaites, tai tokiu atveju mes negalime to žmogaus patikrinti ar susekti.

Bet dabar kontrolė yra sustiprinta, labai atidžiai tikrinami dokumentai, kad jie nebūtų užpildyti atmestinai. Girdėjome ir apie kuriozines situacijas, kai buvo bandoma papirkti pareigūnus tam, kad jie užsimerktų, nepastebėtų, nepažymėtų, jog žmogus neturi neigiamo koronaviruso testo, ir taip praleistų į Lietuvą.

Kai pradėjome griežčiau kontroliuoti, pamatėme, kad daugiau negu pusė atvykstančiųjų neturėjo reikalingų dokumentų.

– Bandyta papirkti mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūną?

– Taip. O jeigu kalbame apie policijos darbą, tai pareigūnai kiekvieną savaitę patikrina apie 6 tūkstančius žmonių, norėdami įsitikinti, ar laikomasi saviizoliacijos. Pavyzdžiui, pastarąją savaitę, patikrinus maždaug 6 tūkstančius asmenų, nustatyti 73 saviizoliacijos pažeidimai.

Jeigu kalbame apie pasienį, nuo pasienio atitraukti postai, pasirinktinai stabdomi automobiliai, prašoma pateikti dokumentus. Matome, kad dalis atvykstančiųjų nebūna užpildę anketos, ne visada turi neigiamą testą.

Kol kas nesvarstome imtis griežtesnių kontrolės priemones pasienyje. Manome, kad reikia naudotis tais instrumentais, kuriuos turime. Apie sienų uždarymą nėra svarstoma.

– O kokiu atveju būtų svarstoma uždaryti sienas?

– Pačiu blogiausiu scenarijumi. Šiuo metu tokių indikacijų nėra ir, matyt, neturėtume apie tai kalbėti.

– O ką reiškia blogiausias scenarijus? Koronaviruso atmainų plitimas?

– Vertintume viską kompleksiškai. Kalbu apie bendrą sergamumą, teigiamų testų skaičių, atmainų atvejų skaičių. Matyt, šie kriterijai būtų pagrindinis argumentas, priimant sprendimus. Kitas svarbus dalykas – koordinavimas su kitomis šalimis, su kaimynais.

– Pokalbio pradžioje užsiminėte, kad kalbant apie vakcinavimą susiduriama su dezinformacija. Ar, Jūsų manymu, moksliniais tyrimais nepatikrintos informacijos skleidimas apie vakcinas nuo koronaviruso turėtų būti prilyginamas dezinformacijai?

– Aš pati svarstyčiau tokią galimybę. [...] Mes VESK posėdyje tai turėtume apsvarstyti. Tai labai didelė grėsmė, matome abejojančių žmonių. Tie procesai negali vykti, kaip dabar vyksta, nes tai labai rimta, tai yra žmonių gyvybių klausimas.

– Kokia atsakomybė turėtų būti taikoma už tokią dezinformaciją?

– Už melagingą informaciją, kuri kelia grėsmę žmonių gerovei, sveikatai ir net nacionaliniam saugumui, turėtų būti taikoma atsakomybė. Kokia? Galima, pirma, diskutuoti apie administracinę atsakomybę, galbūt net apie baudžiamąją. Bet pirmiausia reikia kelti atsakomybės klausimą.

Šiuos procesus reikia valdyti, nes tie asmenys, kurie tai daro, jaučiasi nebaudžiami, jiems nėra taikoma atsakomybė, o to pasekmės yra labai labai liūdnos.

– Ar nėra taip, kad terpė plisti abejonėms dėl skiepų didėja ir dėl to, kad Vyriausybė neduoda tinkamo atkirčio? Turiu omeny galimą Vyriausybės lyderystės, iniciatyvos stoką kovoje su netikromis naujienomis.

– Mano žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija skiepų kampaniją planuoja ir ją dėliojasi. Manau, informacijos visada gali būti daugiau, ji gali būti tikslesnė, bet turime suprasti, kokiame mes lauke veikiame. Čia yra ne tik priešingai mąstančių, kitokią nuomonę turinčių žmonių veikimas. Tai gali būti ir organizuotas veikimas, tame gali dalyvauti kiti subjektai, kurie nėra palankūs Lietuvos atžvilgiu. Naudojantis šia situacija, galima bandyti supriešinti visuomenę. Tai didelė grėsmė.

Manau, tam reikalingas tikrai stipresnis atsakas, turiu omeny atsaką koordinuotam veikimui, kuris daro didžiulę žalą, kelia grėsmę žmonių saugumui ir gyvybei.

– Kalbate apie Lietuvai nepalankius subjektus. Ką turite omeny? Užsienio valstybių specialiąsias tarnybas?

– Šiandien nenorėčiau sakyti, kad kuris nors konkretus subjektas tai daro, bet, žinant Lietuvos geopolitinę situaciją, vertinant grėsmes, vertinant tam tikras tendencijas, galima sakyti, kad tai gali būti daroma sąmoningai, siekiant sukelti priešpriešą visuomenėje, neramumus.

Tie dalykai pastebimi ir manau, kad detaliau tai pakomentuoti galėtų mūsų Valstybės saugumo departamentas.

Čia yra ne tik priešingai mąstančių, kitokią nuomonę turinčių žmonių veikimas. Tai gali būti ir organizuotas veikimas, tame gali dalyvauti kiti subjektai, kurie nėra palankūs Lietuvos atžvilgiu.

– Pakalbėkime apie komunikaciją plačiau. Vyriausybė anksčiau paskelbė planus apie dalies verslo veiklų atlaisvinimą, bet šis sprendimas buvo priimtas vėliau, negu žadėta iš pradžių. Po to VESK pasiūlė Vyriausybei atlaisvinti gyventojų judėjimą dalyje žiedinių savivaldybių, bet ministrų kabinetas, nors buvo žadėta priimti šį sprendimą, keitė nuomonę ir tik vėliau atlaisvino judėjimą. Ar Jums neatrodo, kad toks pažadų dalijimas ir negebėjimas jų išpildyti yra komunikacijos klaidos?

– Pirmiausia situacija yra nelengva, sudėtinga. Skaičiai keičiasi, už kiekvieno sprendimo slypi didžiulė atsakomybė, už sprendimo slypi žmonių gyvybės, jų sveikata. Dėl to tuos sprendimus nėra taip paprasta priimti. Atsitinka taip, kad vienu metu situacija atrodo gerėjanti, atrodo, kad galima eiti atlaisvinimo keliu, bet įvertinus situaciją atidžiau, pasveriant galimus padarinius, pasekmes, galbūt ne visada paprasta priimti sprendimą.

Aš pripažįstu, kad norėtųsi aiškumo. Aišku, visi gali suklysti ir mes suklystame. Tikslas – kuo greičiau išeiti iš pandemijos, kad pandemijos nuostoliai būtų kuo mažesni ir ekonomikai, ir sveikatos sistemai. Šioje situacijoje tikriausiai nėra visažinių, žinančių geriausius atsakymus. Dėl to sprendimai turi būti daromi pamatuotai.

Aš pritariu, kad galbūt kartais reikėtų geriau viską sustyguoti, bet viskas daroma dėl to, kad pandemijos pasekmės ir žala būtų kuo mažesnė. Gal atrodo paprasta, bet dėl kiekvieno žmogaus, kuris numiršta ligoninėje, tu jauti – bent jau aš, kaip ministrė – asmeninę atsakomybę.

– Gruodį teigėte, kad vienas pirmųjų Jūsų darbų bus finansinis ir vidaus reikalų sistemos auditas. Ar jie jau pradėti?

– Mes pirmiausia įsivertinome visus auditus, kurie padaryti ministerijoje. Pamatėme, kad per 2019–2020 metus jų buvo net 53. Kai viską suvedėme, gavome 200 puslapių informacijos. Apibendrinę pamatėme, kad yra atskiri elementai, bet bendro paveikslo sudėlioti negalime. Tai labai liūdina, nes žmonės skyrė jėgų, laiką, analizavo, bet rezultatas yra toks, kad jo niekur negalime padėti.

Todėl dabar imamės inicijuoti kitokį – platų sistemos vertinimo auditą ir šitas auditas turėtų atsakyti į du esminius klausimus. Pastebime, kad vidaus reikalų sistemai finansavimas nuosekliai auga, bet skaičiai rodo, jog žmonės, dirbantys mūsų sistemoje, nėra pakankamai aprūpinti, nėra motyvuoti ir patenkinti.

Šiuo metu sistemai finansavimas siekia 567 milijonus eurų. Jeigu palygintume su 2017 metais, finansavimas išaugęs apie 30 procentų. Auditas turi atsakyti, kaip skirstomi VRM asignavimai ir koks yra sistemos darbuotojų, pareigūnų aprūpinimas darbo priemonėmis, koks yra jų pasitenkinimas. Auditas bus rengiamas pasinaudojant vidiniais ištekliais, pasitelksime kasmet atliekamus sociologinius tyrimus apie gyventojų požiūrį į viešąjį saugumą. Rezultatą turėtume turėti iki gegužės mėnesio. Tada audito rezultatus pristatysime visuomenei.

Mes esame už duomenų atvėrimą visuomenei. Mes jau atvėrėme visus 2020 metų savo viešuosius pirkimus, paskelbėme savo puslapyje. Kitas etapas – VRM funkcijų peržiūra. Manome, kad kai kurių objektų VRM tikrai nereikia. Pavyzdžiui, nemanome, kad VRM turėtų užsiimti reabilitacijos ar SPA paslaugų teikimu. Keista, kai tam tikri objektai yra VRM sistemoje.

– Kalbate apie VRM priklausantį poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ Palangoje?

– Taip. Aš suprasčiau, jei šitas centras būtų naudojamas vien tik pareigūnų reabilitacijai, poilsiui, deja, tik nedidelė dalis pareigūnų juo naudojasi. Vadinasi, šis objektas teikia komercines paslaugas, jo veiklos rezultatai nelabai tenkina. Kita vertus, tai normalu, nes tai nėra valstybės funkcija ir ne valstybė tokiais dalykais neturėtų užsiimti.

– Sakote, kad VRM sistemai finansavimas auga, bet pokyčių matote mažai. Jūs anksčiau dirbote Seimo Antikorupcijos komisijoje, analizavote šios sistemos finansus. Gal turite versiją, kur užstringa ar nusėda VRM skirtas finansavimas?

– Matome keletą problemų. Valdymas ir planavimas ne visada yra geras. Kita problema – viešieji pirkimai ir jų organizavimas. Ne paslaptis, kad visame viešajame sektoriuje susiduriama su šiuo iššūkiu – kartais tai dėl nekompetencijos, kartais tai daroma sąmoningai siekiant kažkokios naudos. Mes matome viešųjų pirkimų centralizavimo kelią, tai yra aiškus vaistas šiai problemai spręsti.

Tarkime, jei kalbėtume apie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą (PAGD), matome, kad daugybė viešųjų pirkimų yra užstrigę. Kai keliami klausimai, kodėl pareigūnai neturi tam tikrų priemonių, matome, kad užstringama būtent čia, viešuosiuose pirkimuose. Šias problemas sistemiškai sprendžiame, tikimės, kad tai padės pagerinti pareigūnų aprūpinimą.

Nemanome, kad VRM turėtų užsiimti reabilitacijos ar SPA paslaugų teikimu.

– Jeigu kalbame apie pareigūnus, norėčiau paklausti, ar policijos pareigūnams, užtikrinantiems gyventojų judėjimo ribojimus, šiuo metu yra sumokėta už viršvalandžius, už papildomą darbą? Ar nėra skolų?

– Už tą papildomą darbą, kuris susijęs su karantino ribojimų užtikrinimu, turi būti sumokama ir bus sumokėta. Už gruodį pareigūnams sumokėta, tai buvo padaryta ir už darbą sausio mėnesį. Už vasarį turėtume turėti skaičius, pasibaigus mėnesiui.

Noriu nuraminti pareigūnus – VRM daro viską ir tikrai nėra nesutarimų ar abejonių, kad už papildomą darbą nebus sumokėta.

– Buvo pasigirdę nuomonių, kad judėjimo ribojimų tarp savivaldybių bus atsisakoma ir todėl, kad Vyriausybė bijo, jog pareigūnams nuolat mokant už papildomą darbą biudžete gali atsiverti skylė. Yra tiesos?

– Tai manipuliacijos. Jeigu reikia užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi, tai pareigūnai turi dirbti. Man teko girdėti ne vieną nuomonę iš kai kurių politikų, kad buvo abejojama, jog policija taip ilgai efektyviai ir kontruktyviai galės darbuotis, užtikrindama karantino ribojimų laikymąsi. Mes matome, kad jie puikiai tvarkosi.

Matyt, visi skeptikai šiandien turi patylėti, nes, nors ir buvo įvairių etapų, pareigūnams pavyko atlikti savo pareigas. Padėka pareigūnams, padėka šauliams, kariškiams, pasieniečiams, kitiems.

– Ugniagesiai gelbėtojai yra tie pareigūnai, kuriais visuomenė pasitiki labiausiai, bet jie iš statutinių pareigūnų uždirba mažiausiai. Yra planas didinti algas ugniagesiams gelbėtojams?

– Mes, atėję darbuotis į VRM, pamatę situaciją, tą algų netolygumą su kitais sistemoje dirbančiais pareigūnais, dėliodami biudžetą, didžiausią dėmesį skyrėme algų išlyginimui. 2021 metais ugniagesių gelbėtojų atlyginimas po mokesčių turėtų siekti apie 1 018 eurų. Matome problemą, eisime link to, kad to disbalanso nebūtų.

Kaip ir minėjau, skirsime didelį dėmesį viešųjų pirkimų tvarkymui šitoje srityje. Mano, kaip ministrės, pagrindinis prioritetas, žvelgiant į visą statutinių institucijų struktūrą, yra PAGD reforma. Matome sisteminių problemų, darysime viską, kad šioje sistemoje dirbantys žmonės būtų aprūpinti, motyvuoti, reforma vyks pradedant nuo viešųjų pirkimų ir baigiant funkcijų vykdymu.

– Ne vienas vidaus reikalų ministras yra kalbėjęs apie „Programą 1 000“...

– Programa jau įgyvendinta.

– Kai kurios profsąjungos tuo abejoja.

– Žvelgdami į skaičius matome, kad vidutinė pareigūnų alga viršija 1 000 eurų dydžio atlyginimą. Žinoma, tie žmonės, kurie tik pradeda dirbti sistemoje, tikrai negauna tokio atlyginimo. Bet mano, kaip vidaus reikalų ministrės, prioritetas yra galvoti, ieškoti būdų, kaip sutvarkyti sistemą, kad turimus išteklius išnaudotume taip, jog galėtume tinkamai motyvuoti žmones, juos aprūpinti.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5