captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiek šansų Kuršių nerijoje galėtų turėti diversantai

Iš oro ar vandens keliais į Kuršių neriją mėginantys patekti priešiškų šalių diversantai neturi šansų to padaryti nepastebėti. Vis dėlto norint surengti diversiją ir turint tam pajėgumų, nebūtina rinktis sudėtingo ir rizikingo būdo siųsti diversantus po vandeniu. Apie tai pasakoja LRT TELEVIZIJOS laida „Karinės paslaptys“.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Saugumo departamento grėsmių vertinimo ataskaita atskleidė vieną įdomų faktą – Rusijos specialiosios pajėgos per pratybas pažeidinėja užsienio valstybių sienas ir įsiskverbia į jų teritoriją. Apie tai interviu LRT.lt patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis paminėjo ir konkrečią vietovę – toks atvejis galimai įvyko Juodkrantėje. Iki šiol nėra aišku, kada toks faktas galėjo įvykti. „Karinių paslapčių“ komanda aiškinosi, ar Rusijos specialiosios pajėgos galėjo įsiveržti į Juodkrantę ir jei galėjo, tuomet – kaip.

Ore piktavalius išsyk pasitiktų NATO naikintuvai

Pirmasis iš objektų, į kurį tikriausiai atkreiptų dėmesį priešiškos valstybės diversantai – Lietuvos karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokacinė stotis. Čia veika trimatis oro erdvės stebėjimo lokatorius, rodantis tiek atstumą iki skrendančio orlaivio, tiek jo aukštį.

„Šis radaras suteikia galimybę valstybei ir sąjungininkams matyti oro erdvę kelių šimtų kilometrų atstumu, teikia daug svarbios informacijos apie oro eismą virš Baltijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Krizės atveju priešiškoms pajėgoms būtų gyvybiškai svarbu, kad šis radiolokatorius nustotų veikti, bet būtent šio radiolokatoriaus veikimas ir apsaugo nuo vieno iš trijų priešų diversantų pristatymo į Juodkrantę būdų – oro keliu“, – aiškina gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.

Joks lėktuvas ar sraigtasparnis negalėtų nepastebėtas priartėti prie Lietuvos pakrantės ir „išmesti“ diversantų. Pastebėjus neįprastą orlaivio skrydžio kryptį ar aukštį iškart būtų aktyvuotos NATO oro policijos pajėgos ir pasitikti bei atpažinti orlaivio iš Zoknių pakiltų NATO sąjungininkų naikintuvai.

Jūros keliu – nebent vargstant po vandeniu

Dar vienas objektas Juodkrantėje, galintis sudominti priešiškos valstybės diversantus – bokštas, kuriame įrengtas Valstybės sienos apsaugos jūros stebėjimo radiolokatorius, skenuojantis visą erdvę Baltijos, aprėpiantis ir Kuršių marias.

„Šis radiolokatorius nėra vienintelis Kuršių nerijojoje. Tokia stebėjimo sistema taip pat padaro neįmanomą priešo priartėjimą prie kranto naudojantis įprastiniais laivais, kovinėmis valtimis ar net išlaipinant diversantus iš išnirusio povandeninio laivo.

Taigi, iš oro ir iš jūros paviršiaus diversantų patekimas yra neįmanomas“, – komentuoja gynybos apžvalgininkas.

Trečiasis būdas – patekti į Kuršių neriją iš po vandens. Tačiau Kuršių nerijos paplūdimys yra plokščias, o į jūrą gilėja lėtai. Gylis už 500 metrų nuo kranto – penki metrai, už kilometro – 10 metrų, 20 metrų gylis siekia tik 1,8 kilometrų. Beveik 2 kilometrų atstumas yra labai didelis net ir labai gerai parengtam koviniam narui.

Dėl tokio gylio ir atstumo nuo kranto santykio diversantams, nusitaikiusiems į radiolokatorių, atgabenti, labiausiai tiktų vadinamieji mažieji povandeniniai laivai, specialiai sukurti diversinėms operacijoms. Sovietų Sąjungos gyvavimo pabaigoje buvo sukonstruoti ir pagaminti du 865-ojo projekto mažieji povandeniniai laivai, pavadinti „Piranija“. Šiuo metu oficialiuose Rusijos laivyno registruose jokie mažieji povandeniniai laivai neminimi. Jeigu jie egzistuoja, vadinasi, jie – įslaptinti. Todėl, siekiant įvertinti galimus scenarijus, tenka vadovautis prielaida, jog diversantų pristatymui buvo pasitelkti ne mažieji, o įprasti povandeniniai laivai.

Teoriškai – įmanoma, praktiškai – neverta tiek vargti?

Rusijos Baltijos laivynas turi du dyzelinius povandeninius laivus. Tai 877-ojo projekto, arba, pagal NATO klasifikavimą, „Kilo“ klasės povandeniniai laivai „Vyborg“ ir „Dmitrov“. Jų ilgis – 73 metrai, grimzlė iškilus į paviršių  – pusseptinto metro, panirus periskopinis gylis – 17,5 metro. Numanoma, kad aukštis nuo kylio iki antstato viršaus gali siekti 12 metrų. Todėl manytina, kad paniręs laivas saugiai gali plaukti maždaug 25 metrų gylyje.

Nors jis būtų lengvai pastebimas iš oro, paviršiuje nebūtų matomas. Manytina, kad visos diversantų išlaipinimo operacijos vykdomos tamsiuoju paros metu, kai jūra ramesnė, nes seklumoje didelės audros atveju mūša būtų pavojinga koviniams narams. Manytina, kad krantui pasiekti narai naudotųsi elektriniais varikliukais. Išlipę iš vandens, koviniai narai bandytų kuo greičiau palikti kranto liniją ir ieškotų augmenijos priedangos.

„Kopos aplink radiolokacinį postą yra tankiai apaugusios kalnapušėmis. Tai – nebloga priedanga grupei karių arba pavieniams asmenims nepastebimai sėlinti iki pamiškės, tačiau teritorija aplink radiolokacinį postą yra gerokai išvalyta tam, kad niekas negalėtų priartėti nepastebėtas“, – aiškina A. Matonis.

Sunku būtų atspėti, kuo galėtų pasibaigti diversantų bandymai pulti radiolokacijos stotį. Be to, diversantai Kuršių nerijoje gali turėti ir kitų tikslų, pavyzdžiui, – netoliese, prie Kiaulės nugaros salos, plūduriuojantį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą „Independence“. Vis dėlto norint surengti diversiją ir turint tam pajėgumų nebūtina rinktis sudėtingo ir rizikingo būdo siunčiant diversantus iš po vandens, pažymi laida „Karinės paslaptys“.

Daugiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Karinės paslaptys“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...