Antradienį mirė istorikas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Romas Batūra. Jam buvo 83-eji metai.
Tai LRT.lt patvirtino R. Batūros artimieji. Artimųjų teigimu, kol kas mirties priežastis nėra aiški.
R. Batūra 1960–1967 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, o 1967–1972 buvo Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininkas.
1972–1990 dėstė Vilniaus universitete; docentas (1978).
Nuo 1990 buvo Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos istorijos katedros vedėjas, o nuo 2006 – Lietuvos karo akademijos docentas.
1993 12–2000 ėjo Sąjūdžio tarybos pirmininko pareigas.
Svarbiausi veikalai: Lietuvių karas su kryžiuočiais (su kitais, 1964), Lietuvos pilys (su kitais, 1971), Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą (1975; pirmąkart ištyrė Lietuvos santykius (iki 1363) su mongolais‑totoriais), Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m. (2005), Lietuvos laisvės kovų vietos (2008). Spaudai lietuvių kalba parengė (iš lotynų kalbos vertė L. Valkūnas) Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kroniką (1985). Parengė leidinius: Lietuvos kultūros paminklų sąrašas (su kitais, 1973), Lietuvos Sąjūdis ir valstybės atkūrimas (1998), Baltijos kelias – kelias į Laisvę (1999), Siekiant nepriklausomybės: Lietuvos Sąjūdžio spauda 1988–1991 m. (2005).
Romo Batūros pasirinkimas būti Lietuvos istoriku nebuvo atsitiktinis. Anksti netekęs savo tėvo – Lietuvos karininko, šunų suplėšyto Gulago lageryje, niekad nenustojo vilties vėl pamatyti Lietuvą laisvą. Iš praeities stiprybės semiasi ne viena tauta, lietuviai irgi, tad istorija – objektyviai paremta faktais, o ne asmeninėmis nuomonėmis – jam buvo mokslas, kurio pasiekimais turi naudotis visi išsilavinimo siekiantys žmonės, tame tarpe ir ginant savos valstybės interesus.
Dar 1975 metais išleistoje knygoje „Lietuva tautų kovoje prieš Aukso Ordą“ jis pateikė platų panoraminį vaizdą, kas grėsė Europos tautoms ir kas tą grėsmę sutvardė. Jis išnagrinėjo Lietuvos pergalę Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 metais, istoriškai įvertino Mėlynųjų vandenų mūšio pergalę 1362/1363-siais, nagrinėjo sukilimus prieš carinę Rusiją įrodydamas siekį ir reikšmę atkuriant jau savarankišką Lietuvos valstybę. Vėliau aktyviai įsijungęs į Sąjūdžio veiklą ir ilgą laiką jam vadovavęs po Kovo 11-tosios, jis pats ir su kariūnais aplankė visas Lietuvos laisvės pokario kovų vietas ir 2009 m. išleido knygą.
Būdamas mokslininkas visada jautėsi dar esantis skolingas visuomenei, jautėsi to ar kito darbo dar nepadaręs, nepabaigęs, piktinosi savo kolegomis, kurie vietoje istorinių tyrinėjimų pasivertė politologais ar net viešos komunikacijos specialistais, tiesa, ne visada tarnaujančiais savo valstybei. Netekome drąsaus žmogaus, užsispyrusiai ir principingai gynusio lietuvišką Lietuvos istoriją.
Romas Batūra taip pat buvo ilgametis šalies vandensvydžio rinktinės žaidėjas, Lietuvos čempionas ir daugkartinis prizininkas.
Atsisveikinimas su velioniu Vilniuje, M. K. Paco g. 4 esančioje šarvojimo salėje penktadienį nuo 8.30 – 17.00 val. Urna išnešama šeštadienį - 13.20 val.
