Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių asociacija paminėjo trėmimų aukas. 1944-aisiais, kai sovietai vėl okupavo Lietuvą, prasidėjo represijos. Skaičiuojama, kad vien 1946-aisiais buvo ištremta 501 šeima, daugiau nei 16 tūkstančių žmonių išvežta į lagerius.
Sukanka 70 metų nuo 1946-ųjų vasario mėnesio trėmimų, kai ešelonais buvo ištremta 501 šeima. Tais metais ištremta beveik 21 tūkst. žmonių.
Dar didesni trėmimai prasidėjo 1949-ųjų kovo pabaigoje. Tūkstančiai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos sulaipinti į gyvulinius vagonus ir išvežti į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą. SSRS Ministrų Tarybos nutarime, kurį pasirašė diktatorius Josifas Stalinas, teigiama, kad vykdomas buožių šeimų iškeldinimas.
Tačiau tikrieji masinių trėmimų operacijos „Bangų mūša“ tikslai – galutinis lietuvių, latvių ir estų tautų ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo užgniaužimas.
Du trėmimus, tarp kurių – ir 1949-ųjų, išgyvenęs Vytautas Kuprys sako, kad į Lietuvą jiems leido grįžti tik po 20 metų.
„1947 m. pabėgau iš Sibiro vienas, šeima dar buvo likusi Sibire, bet paskui, kada grįžau į Lietuvą, čia irgi mačiau, kad nelabai kas gero buvo, buvo sunku. Jiems parašiau laišką, kad, jei jie negrįžta į Lietuvą, tai aš bėgu atgal. Bet paskui šeima atvažiavo, grįžo. Mama su trejais vaikais irgi pabėgo, tėvas 1941 m. buvo atskirtas nuo šeimos, išvežtas į lagerį, į Krasnojarsko kraštą“, – pasakoja V. Kurpys.
„Pas mus iš viso ištuštėję buvo kaimai, todėl, kad Vokietijos siena čia pat, tai tie, kurie bijojo, kad juos pasodins, žinojo jau. Tai 1944 m. visi išbėgo į Vokietiją, o šitie, kas liko, visus vežė, visus išvežė. Pas mus žemės derlingos, stambūs ūkininkai buvo, aš – kaimo žmogus, tai paskui ir mus jau, nes reikėjo planą padaryti. Nors nei politikoje dalyvavo tėvai, nei tėtis, nei mama, amžinai žemdirbiai buvom“, – prisimena tremtinė Justina Žukaitytė.
1949-ųjų trėmimai buvo didžiausi Baltijos šalyse. Iš Lietuvos išvežta daugiau kaip 32 tūkst. žmonių, iš Latvijos per – 42 tūkst., o iš Estijos – per 21 tūkst. Trėmimų planas buvo viršytas, nes suformuotos trėmimų grupės imdavo net į sąrašus neįtrauktus žmones. Skaičiuojama, kad Sibire per visą tremčių laikotarpį mirė dešimtys tūkstančių lietuvių.
