Lietuvoje

2021.01.14 05:30

Nutekinti GRU karininko užrašai po 30 metų atskleidžia naujų detalių apie psichologinius ginklus, taikytus Lietuvoje

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.01.14 05:30

Postalininiame kaime prie Kursko užaugusio berniuko susižavėjimas tolimos Prancūzijos kultūra ir svajonė tobulai išmokti šią kalbą galiausiai nuvedė jį į Karinį užsienio kalbų institutą Maskvoje. Iš tokios institucijos išeinama su ypatingu kariniu laipsniu, o kalbų studijos – tik viena iš žvalgybininko darbo priemonių.

Naujame tyrime publikuojami anksčiau neskelbti GRU (Vyriausioji Rusijos žvalgybos valdyba) pulkininko Aleksandro Golijevo prisiminimai atskleidė propagandos operacijas, po 1991-ųjų sausio įvykių Maskvos paliepimu vykdytas Lietuvoje.

Paaiškėjo ir tai, kad begriūnančios Sovietų Sąjungos veiksmai lėmė naujos valstybinės jėgos struktūros radimąsi, o prieš daugiau nei trisdešimt metų išbandytas taktikas režimas naudoja iki šių dienų.

Propagandininko gyvenimas: redaktoriaus-instruktoriaus pareigos ir slaptos psichologinės operacijos

A. Golijevas į Vilnių galėjo atvykti 1991-ųjų pavasarį, kai komunistų partija įsakė Vilniuje įkurti jėgos struktūras valdančių ministerijų spaudos centrą, tačiau net jei čia nesilankė, atidžiai sekti ir kištis į politinius įvykius Lietuvoje buvo jo užduotis. „Situacijos reguliavimas“ – taip žvalgybininkų terminais vadinti neramumai byrančioje Sovietų Sąjungoje.

Tai informacija iš nutekintų A. Golijevo prisiminimų, kuriuos kartu su kitais GRU psichologinės žvalgybos operacijų dokumentais paskelbė JAV žurnalistas Michelis Weissas ir organizacija „Free Russia Foundation“. Jis praeityje aprašė „Islamo valstybės“ veiklą, o šiuo metu rengia knygą apie GRU. Žurnalisto teigimu, prisiminimai galėjo būti parašyti apie 2011 metus.

Asmeniškai turėjau galimybę 1990-ųjų [sic] pavasarį prisidėti prie informacinio darbo Lietuvoje po vadinamųjų televizijos centro užėmimo įvykių.

Pulkininkas buvo GLAVPUR (sovietų armijos Pagrindinė politinė valdyba, 1991 metais tapusi GRU dalimi) darbuotojas. Dar besimokant jo kursas 1981-aisiais tik per plauką išvengė siuntimo jėga malšinti „Solidarumo“ judėjimo, tačiau vėliau jauni karininkai vis tiek buvo pasiųsti į Lenkiją, o A. Golijevas ten dirbo redaktoriumi-instruktoriumi. Karininkai moderniausia įranga sekė Lenkijos žiniasklaidą, Vakarų reakcijas radijuje, arba balsus, kaip tai vadino propagandos karininkai, mezgė ryšius su Lenkijos darbininkų partija bei kariuomene.

Tačiau, prasidėjus „perestroikai“, užduotys pasikeitė. Subyrėjo Varšuvos paktas, valstybės už geležinės uždangos nebenorėjo bendradarbiauti su sovietų pareigūnais. Kaip prisiminimuose rašo A. Golijevas, politinei valdžiai tapus bejėgei, kariuomenei teko „ypatingos“ užduotys, kokios ramesniais laikais kariškiams nebūtų įsivaizduojamos.

„Specialiosios propagandos valdyba dalyvavo reguliuojant situaciją Sumgaite, Kalnų Karabache, Ferganos slėnyje, – A. Golijevas vardija Rusijos kariuomenės pareigūnų aplankytas vietas. Sutapimas ar ne, vėliau jos taps iki šiol neišspręstų teritorinių konfliktų zonomis. – Asmeniškai turėjau galimybę 1990-ųjų [sic] pavasarį prisidėti prie informacinio darbo Lietuvoje po vadinamųjų televizijos centro užėmimo įvykių. <...>

Mes sugebėjome organizuoti savaitraščio „Sovetskaja Litva“ spausdinimą ir platinimą iš Minsko. Televizijos transliacijos Lietuvoje buvo atkurtos dėl drąsaus pulkininko Edmundo Vincovičiaus Kasperavičiaus, specialiosios propagandos kadro, poelgio. Kritiniu metu, kai Lietuvos žurnalistai boikotavo transliacijas, paveikti nacionalistinių Sąjūdžio idėjų, jis vadovavo televizijos Naujienų tarnybai ir pats vedė laidas kaip žinių vedėjas.“

Psichologinio karo priemonės naudojamos nuolat: ir karo, ir taikos metu. Kariuomenė tam naudoja „pilietines, religines organizacijas“ Rusijoje bei užsienyje.

Prisiminimuose jis dalijasi svarstymais, kad „perestroikos“ metu centrinė valdžia nesugebėjo „pozityviai nukreipti“ kilusių permainų. Etiniai konfliktai – taip jis įvardija Sovietų Sąjungoje kilusius neramumus.

„Tokiomis sąlygomis vienintelis sveikas sprendimas buvo pasitelkti kariuomenės pajėgas“, – nuotaikas Maskvoje prisimena sovietinės kariuomenės pulkininkas.

Jis aprašo ir tai, kaip jau po kelerių metų Rusijoje vykdė kitas psichologines operacijas, pavydžiui, kūrė propagandinius filmus apie Čečėniją Vakarų valstybėms, taip pat atskleidžia daugiau detalių apie Rusijos žvalgybos darbą.

„Psichologinio karo priemonės naudojamos nuolat: ir karo, ir taikos metu“, – Rusijos strategiją atskleidžia kitas nutekintas mokymų dokumentas. Jame taip pat rašoma, kad kariuomenė tam naudoja „pilietines, religines organizacijas“ Rusijoje bei užsienyje.

Naujos detalės apie „Kasperviziją“ ir kaip Vilniaus kraštą buvo bandoma paversti įšaldyto konflikto zona

Sovietinės ideologijos ir istorijos tyrinėtoja, Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė sako, kad atskleistos detalės nėra netikėtos, tačiau padeda geriau suprasti, kaip iš Lietuvos traukėsi sovietinės struktūros ir kaip buvo bandoma išlaikyti Maskvos įtaką nepriklausomybę atkūrusioje šalyje.

„E. Kasperavičius Lietuvoje atsirado kritiniu metu, tarsi iš niekur“, – LRT.lt pašnekovė sakė, kad naujos LRT pastato valdžios ryšiai su sovietine kariuomene buvo akivaizdūs.

Beje, vienoje savo vadovaujamos televizijos laidoje pats pulkininkas Kasperavičius tvirtina esantis viso labo „politinių ir teisinių reikalų konsultantas Lietuvos komunistų partijoje“, apie savo karinę karjerą kalba būtuoju laiku, o į televiziją sako esąs atvestas „idėjų“. Tuo metu nutekintuose dokumentuose jis atvirai įvardijamas kaip kariškis, ir ne bet koks, o „specialiosios propagandos kadras“.

„Gal naujesnis dalykas, nors reikėtų patikrinimo su kitais dokumentais, kad masinės informacijos priemones organizavo GRU kaip organizacija. Logine prasme tai irgi nestebina, nes po 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuvoje veikusi KGB buvo paralyžiuota. Logiška, kad tokioje situacijoje įsitraukia karinė žvalgyba ir jos saugumo organai. Čia galime tik konstatuoti, kad turbūt taip veikė sistema, nes apie GRU iki šiol labai mažai žinoma“, – svarsto N. Putinaitė.

Per didelis iššūkis, kurį ta organizacija gavo, kita vertus, per mažai kolaborantų, dėl to rezultatas toks apgailėtinas.

1989 metais Lietuvos komunistų partijai su Algirdu Brazausku atsiskyrus nuo Maskvos komunistų, atsirado vadinamieji platformininkai. Jie, mokslininkės teigimu, susiję ir su prosovietine radijo stotimi Antaviliuose, ir su minėtu laikraščiu „Tarybų Lietuva“, ir su „Kaspervizija“ – po Sausio 13-osios iš LRT pastato transliuota televizijos programa.

Tačiau veikla, kurią prisiminimuose aprašo ir sėkme neabejoja pulkininkas, realybėje patyrė visišką fiasko – nekokybiškos ir ideologines klišes atkartojančios laidos, straipsniai Lietuvos auditorijos nedomino.

Atvykėlių redakcijai savo ruožtu buvo sunku rasti jiems dirbančio techninio personalo, kas būtų leidę kurti bent kiek pakenčiamą turinį. Veiklą netruko atnaujinti ir Lietuvos radijas bei Lietuvos televizija, o kruvini įvykiai, pasak pašnekovės, buvo lemtingi, nes privertė apsigalvoti ne vieną, dar vos prieš metus reiškusį palankumą Sovietų Sąjungai.

„Nebuvo profesionalumo ir gebėjimo tokiu mastu skleisti propagandą: ne šiaip per vieną kanalą, bet mėginti paskleisti visai visuomenei. Tu kokį Kasperavičių iš kažkur staiga ištrauki, atveži į Lietuvą ir sakai – vadovaukite televizijai, tačiau nei žmogus apskritai Lietuvos nuotaikų žinojo, nei kaip elgtis, ir profesionalumo akivaizdžiai trūko. Per didelį iššūkį ta organizacija gavo, kita vertus, per mažai kolaborantų, dėl to rezultatas toks apgailėtinas“, – apie propagandos operacijos nesėkmę svarstė N. Putinaitė.

Posovietinėje erdvėje matome tą ir Moldovoje, Ukrainoje, Sakartvele – tarsi atskirtos, bet neatskirtos teritorijos, motyvuojant ten gyvenančių žmonių apsisprendimo teise. Lietuvoje buvo norima padaryti tą patį.

Skaudesnių pasekmių, pasak jos, galėjo sukelti tai, kaip vadinamieji platformininkai stengėsi agituoti rusakalbius Vilniaus regiono gyventojus. Net ir Vilniaus gamyklų darbininkai buvo skatinami kelti politinius reikalavimus, dalyvauti akcijose.

„Daug svarbesnės buvo laidos ir spauda, kuri buvo nukreipta į rusakalbius ir lenkakalbius, nes tuo metu, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, ir net anksčiau buvo stengiamasi organizuoti vadinamąją [Vilniaus rusakalbių ir] lenkų autonomiją.

Posovietinėje erdvėje matome tą ir Moldovoje, Ukrainoje, Sakartvele – tarsi atskirtos, bet neatskirtos teritorijos, motyvuojant ten gyvenančių žmonių apsisprendimo teise. Lietuvoje buvo norima padaryti tą patį, – sako N. Putinaitė. – Būtų gerai tyrinėti tą laikotarpį ir žiūrėti, kiek įtakos padarė kitataučiams ir kokia ta įtaka buvo, gal tos įtakos tam tikri atšvaitai gali būti jaučiami ir dabar, skaldymo politika, kuria tos priemonės turėjo užsiimti.“

80 žmonių iš Maskvos ir Lietuvos šnipų atsakas

„80 žmonių iš Maskvos buvo atvežti. Vadinasi, nesurado pakankamai darbuotojų, tik už pinigus ar šantažuojami sutiko dirbti „Kaspervizijai“, – viename paskutinių savo interviu LRT televizijai yra sakęs buvęs LRT generalinis direktorius Skirmantas Valiulis.

Neseniai atskleista ir tai, kad tuometė Lietuvos vadovybė pasiuntė į priešų užimtas redakcijas dirbti 14 agentų. Šie žmonės dirbo neeilinėmis sąlygomis, apie vienas kitą nežinojo – juk kiti tuo metu juos smerkė kaip kolaborantus.

Šie žmonės iki šiol nėra išviešinti.

„Sunku buvo dirbti tik dėl to, kad negalėjai pasakyti aplinkiniams, kur aš dirbu, ką darau“, – interviu LRT televizijai sakė vienas iš agentų okupuotoje televizijoje Virgaudas Jakucevičius. Jis dirbo teisininku ir sakė, kad „Kaspervizijos“ laikotarpis labiausiai įsiminė kaip nežaboto vogimo metas.

„Išsigandome, kad šį žmogų nužudys, ir tiesiog ištraukėme iš priešininkų aplinkos. Šie žmonės iki šiol nėra išviešinti“, – pasakojo tuometis Krašto apsaugos departamento vadovas Audrius Butkevičius, operacijos sumanytojas.

Beje, nors tikrieji Lietuvos radijas ir televizija tuo metu veikė kitur, kartą bandyta jų darbuotojus, redakciją apnuodyti cheminiu ginklu chlorpikrinu. Būtent su Rusijos vykdomais politiniais nuodijimais ir pasikėsinimu nužudyti Sergejų Skripalį pastaruoju metu ir siejamas GRU.

Žvalgybininkų kursuose Maskvoje ir šiandien mokomasi lietuvių kalbos

Taip interviu LRT.lt sako Vilniaus universitete propagandą tyrinėjantis mokslininkas Nerijus Maliukevičius, paprašytas pakomentuoti paviešintą medžiagą.

Tie įvykiai, kurie vyko sausio dienomis, dabar, jei pažiūrėtume į Kremliaus kampaniją Kryme, dažnai kartojami.

Pašnekovo teigimu, nauji faktai apie Sausio 13-ąją atskleidžia strategiją, kurią Rusija ir šiandien naudoja kurstydama konfliktus buvusioje įtakos zonoje.

„Mes į Sausio įvykius dažnai žiūrime per savo emocinę prizmę, tai mums yra dramatiški įvykiai, bet jei pažiūrėtume iš šalies, per karo strategijos prizmę, tai, kas vyko Sausio įvykių metu Lietuvoje, yra pats tikriausias informacinis karas, bandymas perimti valdžią ir valstybės institucijų kontrolę.

Tie įvykiai, kurie vyko sausio dienomis, dabar, jei pažiūrėtume į Kremliaus kampaniją Kryme, dažnai yra kartojami. <...> Pradžia visuomet buvo tokių administracinių pastatų užėmimas, tada politikų ar vadovų paskyrimas ir atitinkamų sprendimų priėmimas, neva noras prisijungti prie Rusijos, kvietimas sukilti separatistams“, – sakė N. Maliukevičius.

Jo teigimu, į Sausio 13-osios įvykius reikėtų žiūrėti kaip į karybos pamoką.

„Viskas buvo daroma strategiškai, kad būtų eliminuota mūsų skleidžiama informacija: [užimami] televiziijos bokštas, radijo ir televizijos pastatas, Spaudos rūmai. Vienas dalykas atimti galimybę komunikuoti su visuomene, kitas – marionetinių veikėjų, kurie vykdytų informacinę veiklą, pastatymas į tas vietas“, – sakė jis.

Pasak N. Maliukevičiaus, būtent dėl Lietuvos pergalės Kremliaus propagandos tarnyboms Sausio 13-osios įvykiai lieka viena dažniausiai eskaluojamų temų.

„Tai labai skausmingas momentas šiuolaikiniam Kremliui, nes tai mūsų pergalės istorija, o tuo pat metu – Sovietų Sąjungos pralaimėjimo istorija“, – teigė pašnekovas.

Kaspervizija: kas buvo transliuojama iš okupuotų LRT redakcijų
Laiko ženklai.  Kaspervizija

Populiariausi

Gausus sniegas laužo medžių šakas

Lietuvoje

2021.01.26 14:32

Vienas didžiausių snygio iššūkių – Varėnoje: medžiai lūžta kas 10 minučių, dalis kelių neišvažiuojami, o sniego kiekis sparčiai auga miškininkai įspėja: pasivaikščiojimus verčiau atidėkite; atnaujinta 15.54

14
Snygis Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.27 09:33

COVID-19 Lietuvoje: koronavirusas ir toliau plinta šeimose, darželiuose bei pramonės įmonėse vienas mirusysis priklausė 30–39 metų amžiaus grupei; atnaujinta 11.09

7