Lietuvoje

2021.01.08 15:11

Paaiškėjo galimas brandos egzaminų scenarijus: numatomos kelios lengvatos, ilgesnis egzamino laikas, siūlo nerengti lietuvių kalbos įskaitos

ministrė apie galimybę nerengti egzaminų: svarstysime visus variantus; atnaujinta 18.40
Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.01.08 15:11

Pernai brandos egzaminų sesija dėl karantino ir nuotolinio mokymo buvo atidėta. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) parengė šių metų brandos egzaminų sesijos scenarijus, kuriuos pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Galimybė dėl pandemijos atsisakyti egzaminų ar mažinti privalomų skaičių nebuvo svarstoma, tačiau siūloma atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Ministerija dėl egzaminų sesijos turi apsispręsti iki kovo 1 dienos.

Daug diskusijų praėjusiais metais sukėlė lietuvių kalbos įskaita, buvo dvejojama, ar ji išvis reikalinga.

Dėl pandemijos grėsmės siūloma atsisakyti abitūros egzaminų – imti JK pavyzdį ir vertinti pagal metinius pažymius

Ankstesniais metais lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, kurios metu tikrinti dvyliktokų raiškaus viešo kalbėjimo nurodyta tema įgūdžiai, nutiesdavo abiturientams kelią į lietuvių kalbos brandos egzaminą. Neišlaikei įskaitos – negali laikyti egzamino.

Siūloma šiemet jos atsisakyti.

„Egzaminų organizavimo tvarką darbo grupėje per nuotolinius susitikimus aptarėme su socialiniais partneriais – savivaldybių, mokytojų, mokyklų vadovų asociacijų, mokinių ir tėvų organizacijų, mokytojų profesinių sąjungų atstovais.

Nors vienos pastarųjų atstovas viešai kėlė klausimą dėl egzaminų atšaukimo, tačiau darbo grupėje oficialių siūlymų nepateikė. Be to, ir kiti švietimo ekspertai šio kelio nesiūlė“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Brandos egzaminai, anot NŠA, vyks, kaip numatyta gruodį, tačiau bus reaguojama į epidemiologinę situaciją. NŠA vadovė R. Krasauskienė sakė, kad kol kas Lietuva nepasirengusi surengti egzaminus nuotoliniu būdu.

NŠA siūlo brandos darbą, mokyklinius technologijų ir menų brandos egzaminus, mokyklinio gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) brandos egzamino kalbėjimo dalį vykdyti nuotoliniu būdu tuo atveju, jeigu visas ugdymas ar jo dalis šiuos egzaminus vykdančiose mokyklose taip pat vyksta nuotoliniu. Svarstomas ir siūlymas užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinių brandos egzaminų kalbėjimo dalį vykdyti nuotoliniu būdu.

Taip pat NŠA pasiūlė 15 minučių pratęsti matematikos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų vykdymo laiką.

Taip pat siūloma mažinti brandos egzaminų užduočių apimtis. Gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos) valstybinių brandos egzaminų užduotyse klausimus, susijusius su praktikos darbu, siūloma formuluoti, klausiant tik teorinių dalykų ar bendrųjų gebėjimų.

Padedant geriau pasirengti brandos egzaminams, taip pat ketinama suskaitmeninti Lietuvių kalbos žodyną ir juo aprūpinti visas mokyklas. Pateiktas siūlymas peržiūrėti ir papildyti elektronines chrestomatijas, įtraukti privalomų autorių kūrinius, kurie yra lietuvių kalbos ir literatūros programoje, vadovėliuose ar popierinėje chrestomatijoje. Šias elektronines chrestomatijas būtų galima naudoti ir per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtokams vyktų nuotoliniu elektroniniu būdu.

Nacionalinė švietimo agentūra taip pat pateikė kelis brandos egzaminų ir PUPP tvarkaraščių variantus, kurie priklausytų nuo epidemiologinės situacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo sprendimą priims iki kovo 1 d.

Ministrė: „Svarstysime visus įmanomus senarijus“

LRT.lt paklausta, ar ministerija svarstys variantą išvis šiemet nerengti brandos egzaminų, švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad įmanomi visokie variantai.

„Nenorėčiau spekuliuoti – būtų ar nebūtų. Turbūt visi pagalvojame, kas būtų, jei nebūtų. Stebėjome praėjusiais metais padėtį kai kuriose šalyse, taip pat dėl tarptautinio bakalaureato programos, kai labai krito mokinių motyvacija. Nenorėčiau šituo spekuliuoti. Yra svarstomi visi variantai.

Nacionalinė švietimo agentūra mums pasiūlė keletą scenarijų, mes juos apsvarstėme. Tačiau tai nereiškia, kad sustojome. Padėtis keičiasi. Ji gali labai keistis į vieną ar kitą pusę. Svarstysime labai atvirai, labai lanksčiai visus įmanomus senarijus“, – kalbėjo švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė sakė, kad dabar svarbiausia susitelkti ne tiek į diskusiją apie brandos egzaminus, kiek į patį ugdymo procesą, kad jis būtų kuo kokybiškesnis ir kad būtų kuo mažiau mokymosi praradimų.

Šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia planą, numatantį, kaip kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Plane numatoma pagalba abiturientams ir kitiems mokiniams, socialiai pažeidžiamų grupių mokinių aprūpinimas kompiuterine technika, papildomos konsultacijos.

„Šiandien baigėme rengti pagalbos planą, parengėme algoritmą, kuris padėtų identifikuoti mokinius, kuriems reikalinga pagalba mokytis nuotoliniu būdu. Pasiūlėme labai konkrečius ir pinigus, ir priemones.

Skirsime lėšų individualioms konsultacijoms, kurias teiktų mokytojai, papildomai įsigysime kompiuterių su interneto ryšiu, nes žinome, kad yra vaikų, kurie neturi geros kokybės technologinių priemonių. Skirsime po 30 eurų vienam mokiniui, kas yra numatyta biudžete“, – sakė J. Šiugždinienė.

Ministrė sakė, kad biudžete numatyta 1,5 mln. eurų pagalbos paketui. Į jį įeina ir pagalbos priemonės abiturientams, siūlant jiems dalykininkų konsultacijas, teminius vaizdo įrašus, taip pat sukurtas įrankis mokytojams, kuris padės pasinaudoti praėjusių egzaminų užduotimis, planuojamos vasaros stovyklos vaikams, kurių metų būtų padedama vaikams užlopyti mokymosi spragas.

„Nereikėtų taip smarkiai akcentuoti dabar – bus, nebus egzaminai. Mums svarbu kokybiškas ugdymo procesas“, – sakė ministrė J. Šiugždinienė.

Matematikai: lengvindami užduotį nueitume lengviausiu keliu

Lietuvos matematikos mokytojų asociacija jau sureagavo į NŠA parengtus pasiūlymus dėl brandos egzaminų ir PUPP. Svarstymuose dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Šalčininkų matematikos mokytojų ir Vilniaus universiteto atstovai, asociacijos tarybos nariai.

Ji prašo matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą visiems
dešimtokams organizuoti birželio pirmą savaitę, kadangi anksčiau gali būti nebaigtas mokymosi kursas ir mokiniai nespės pasirengti. Asociacija prioritetą teikia patikrinimo organizavimui kontaktiniu būdu, siekiant kuo didesnio sąžiningumo atliekant užduotis.

Asociacija pasidalijo ir savo įžvalgomis dėl matematikos brandos egzaminų:

„Nepritariame jokiems veiksmams, kurie nespręstų prastų matematikos VBE rezultatų problemos, kurių taikymas iškreiptų statistinius duomenis ir paslėptų realią situaciją.

Egzamino užduotis neturėtų būti lengvinama, nes ji ir taip nėra sunki lyginant su kitų šalių užduotimis. Nereikia manyti, kad palengvinus užduotį, pagerės mokinių matematikos pasiekimai – egzamino rezultatai gal ir bus geresni, bet, lengvindami užduotį, mes nueitume lengviausiu keliu ir padarytume daugiau žalos negu suteiktume naudos: ne stiprintume mokymą(si) ir sunkumams įveikti reikalingus gebėjimų ugdymą, o sudarytume klaidingas iliuzijas apie lengvą matematikos egzaminą.

Taip pat nereikia kurti precedento, kad mokiniai nepakankamai išmoksta matematikos ugdymo turinį dėl mokymosi nuotoliniu būdu ypatumų.

Matematikos mokytojai ir nuotoliniu būdu sąžiningai veda pamokas ir stengiasi išmokyti mokinius, o mokiniai mokosi. Todėl geriausia, ką šiuo metu galima padaryti – tai padėti išlaikyti ramybę ir nedaryti įvairių kaitaliojimų.

Reikalaujame, kad VBE užduotis būtų parengta vadovaujantis matematikos VBE programa, kurioje yra numatytas lankstumas (+/- 4 proc.) ir atskirai reglamentuoti to nereikia. Laikantis matematikos VBE programos įmanoma parinkti tikimybių teorijos ir kombinatorikos uždavinius su aiškia formuluote, vengiant dviprasmiškai suprantamų situacijų, komplikuotų sudėtingais skaičiavimais.

Nepritariame matematikos egzamino programos keitimui net ir siekiant įvesti papildomų formulių. Egzamino užduoties rengėjai gali rasti būdų, kaip uždavinio sąlygoje įvesti reikalingą formulę. Be to, dažnai formulyno išplėtimas sukelia problemų silpnam mokiniui ieškant tinkamos formulės ir peržiūrint esančias.“

Matematikos mokytojai reagavo ir į siūlymą svarstyti matematikos VBE rezultato reikalingumą stojant į aukštąsias mokyklas.

„Nepritariame šiam siūlymui, kadangi norime, jog aukštosios mokyklos priimtų galinčius studijuoti abiturientus. Mūsų tikslas – turėti universitetus, o ne profesines mokyklas su universitetų statusu. Nesolidžiai atrodytų valstybė, prieš keletą metų įvedusi matematikos egzamino reikalingumą siekiant studijuoti valstybės finansuojamose vietose, paskui keičianti
savo nuostatas, besiblaškanti, dėl nepastovumo mažai pasiekianti. Taip būtų žengtas žingsnis atgal nuo kokybiškų studijų Lietuvoje siekimo.

Matematikos pasiekimų problema privalo būti sprendžiama ankstesnėse klasėse – mokiniai atlieka standartizuotus testus. Matematikos PUPP rezultato nuvertinimas demoralizuoja mokinį – padeda mokiniui ir jo tėvams susidaryti įspūdį, kad į aukštesnę klasę patekti užtenka tik noro, kad lengvai išlaikys ir VBE, o po to ir pateks į universitetus.

Nenorintiems ar negalintiems mokytis reikia sudaryti sąlygas po pagrindinės mokyklos mokytis profesinėse mokyklose ir taip siekti karjeros. Ir nebūtinai kiekvienas baigęs vidurinį ugdymą turi stoti į universitetą, mokytis galima visą gyvenimą“, – rašoma asociacijos pranešime.

Sudarė egzaminų tvarkaraštį

Brandos egzaminų tvarkaraštis skelbtas jau anksčiau. Jį galite rasti čia.

Pagal dabartinį planą, 2021 metų pagrindinės sesijos valstybiniai brandos egzaminai prasidės balandžio mėnesį užsienio kalbos valstybinių brandos egzaminų kalbėjimo dalimi.

Pagrindinės sesijos paskutinis valstybinis brandos egzaminas – fizikos numatytas birželio 21 d. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22 – liepos 8 dienomis.

Abiturientai iki lapkričio 24 dienos turėjo pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus jie ketina laikyti 2021 metais. Brandos atestatui gauti mokinys ir buvęs mokinys turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą (išskyrus tuos atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino direktoriaus įsakymu bus atleistas) ar atliks brandos darbą.

Kandidatai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – rinkosi laisvai. Pasirinkto dalyko brandos egzamino ir jo tipo vėliau keisti negalima. Iš viso kandidatai galėjo rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).

2020 metų gruodžio 2 dienos duomenimis, prašymus 2021 metais laikyti brandos egzaminus pateikė 27 733 kandidatai (2020 metais – 28 254, 2019 metais – 30 072 kandidatai). Tai 521 kandidatu mažiau negu 2020 metais.

2021 metais laikyti privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 207 kandidatai. Tai 1,61 procento daugiau lyginant su 2020 metais. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti pasirinko 16 857 kandidatai, o tai 2,03 procento daugiau negu 2020-aisiais. 1,65 procento daugiau kandidatų pasirinko ir biologijos brandos egzaminą.

NŠA duomenimis, 2021 metais didesnė kandidatų dalis ketina laikyti ir užsienio kalbos (rusų), užsienio kalbos (vokiečių), geografijos valstybinius brandos egzaminus. Pastaruosius metus panaši kandidatų dalis renkasi laikyti fizikos, chemijos, užsienio kalbos (prancūzų) brandos egzaminus.

Užsienio kalbos (anglų) brandos egzaminą rinkosi 18 433 kandidatai, tai 0,73 procento mažiau negu ankstesniais metais. 0,8 procento mažiau kandidatų rinkosi istorijos, 0,72 procento informacinių technologijų valstybinius brandos egzaminus. Iš mokyklinių brandos egzaminų populiariausias, kaip ir ankstesniais metais, technologijų brandos egzaminas (jį laikyti pasirinko 6 600 kandidatų).

Eksternai, planuojantys brandos egzaminus laikyti 2021 metais, iki lapkričio 24 dienos galėjo teikti prašymus savivaldybės, kurioje gyvena, administracijos direktoriaus paskirtos bazinės mokyklos vadovui, o pasirinktus brandos egzaminus turės laikyti pagrindinėje sesijoje. Pasibaigus prašymų teikimų laikui, bet ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki pakartotinės sesijos pradžios eksternai, nepateikę prašymo iki lapkričio 24 dienos, dar galės prašymus pateikti Kauno miesto administracijos direktoriaus paskirtos bazinės mokyklos vadovui ir laikyti pasirinktus brandos egzaminus pakartotinėje sesijoje. Prašymus galima pateikti tik vieną kartą vienoje bazinių mokyklų.

Pernai brandos egzaminų sesija vėluodama prasidėjo birželio 22 d.

Populiariausi