LRT ieško sprendimų
Visaginas

Lietuvoje

2021.01.04 10:26

Tautinėms bendrijoms lietuvių kalba ir kliūtis, ir galimybė – kas galėtų padėti išeiti iš užburto rato

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.04 10:26

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš visų Lietuvos gyventojų 14 proc. sudarė tautinių mažumų atstovai: lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai ir kiti. Daugiausia tautinės bendrijos koncentruojasi tam tikrose Lietuvos vietovėse, labiau pietryčių Lietuvoje: Vilniaus rajone, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Visagine, Trakų rajone, taip pat Klaipėdoje.

Gyvenimas vieniems šalia kitų tautinės bendrijos atstovams padeda išsaugoti savo kultūrą ir tradicijas, tačiau specialistai teigia, kad tai taip pat apsunkina jų sėkmingą integraciją šalyje.

„LRT ieško sprendimų“ komanda tęsia projektą ir šį kartą gilinasi, kaip gyvena mūsų bendruomenės nariai – tautinės bendrijos. Kokių problemų kyla, kaip jos sprendžiamos, kaip pavyksta pasiekti gerų rezultatų, o kas sekasi sunkiau – apie tai visą šią savaitę LRT televizijoje, radijuje ir portale LRT.lt

Pagrindinė kliūtis – kalbos barjeras

Vienas tankiausiai tautinių mažumų apgyvendintų miestų – Visaginas. Lietuviai sudaro mažiau nei penktadalį visų savivaldybės gyventojų, vyraujanti kalba – rusų.

LRT ieško sprendimų: su kokiomis problemomis Lietuvoje susiduria tautinės bendrijos?

Miesto valdžia, skatindama integraciją, jau kelis dešimtmečius organizuoja nemokamus valstybinės lietuvių kalbos kursus gyventojams. Kasmet juos baigia ir pažymėjimą gauna keliasdešimt ar net keli šimtai visaginiečių, tačiau, pasak savivaldybės, to nepakanka.

„Visagine – nelietuviška aplinka ir tie kursai, išmoktos žinios nevartojant kalbos labai greitai nunyksta. Gauti pažymėjimai neatitinka realių žmogaus gebėjimų. Taigi, atsirado bendravimo grupių, kur žmonės, išsilaikę egzaminus, norintys palaikyti kalbos įgūdžius, burdavosi, diskutuodavo įvairiomis temomis ir tobulindavo žinias.

Manau, kad kalba yra instrumentas, įgalinantis žmogų neužsisklęsti savo rusakalbėje bendruomenėje, šeimos ar pažįstamų rate ir išeiti pamatyti Lietuvą, joje laisvai jaustis.

Manau, kad kalba yra instrumentas, įgalinantis žmogų neužsisklęsti savo rusakalbėje bendruomenėje, šeimos ar pažįstamų rate ir išeiti pamatyti Lietuvą, joje laisvai jaustis bet kokioje situacijoje ir pretenduoti į bet kokias pareigas“, – apie Visagine veikiančias programas kalba savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vedėja Asta Sieliūnienė.

Mokytis lietuvių kalbos paskatino darbas

Larisa Molkova į Visaginą atvyko prieš 35-erius metus, o kalbos mokytis pradėjo po 20-ies Lietuvoje praleistų metų. Moteris sako supratusi, kad, norint integruotis šalyje, reikia pramokti jos kalbą.

„Pradėjau mokytis, kad įgyčiau pirmą kategoriją kalbos centre, išlaikiau egzaminą, paskui mokiausi ir antrą kategoriją. Išlaikiau egzaminą ir gavau antrą kategoriją. Šitos žinios padėjo įsidarbinti. Dabar dirbu „Visagino būste“. Kolektyve iš pradžių daugiausia buvo rusakalbių, todėl buvo sunku išlaikyti turimą kalbos lygį, bet dabar, įsidarbinus lietuvių, visų prašau, kad su manimi kalbėtų lietuviškai. Tai tik taip ir kalbamės“, – pasakoja visaginietė Larisa.

Darbo paieškos mokytis lietuvių kalbos paskatino ir beveik 40 metų Visagine gyvenantį Valerijų Berveno. Pasak jo, nemokant kalbos įsidarbinti daug sunkiau, o valstybinėse įmonėse – praktiškai neįmanoma. Tačiau net motyvacija susirasti darbą vyrui nepadeda prisijaukinti lietuvių kalbos.

„Tų kursų neužtenka, nes jie trumpi. Paskui reikia mokytis savarankiškai. Lietuvių kalba labai sunki todėl, kad neturime galimybės nuolat jos vartoti. Pavyzdžiui, parduotuvėse mes be jokių problemų galime kalbėtis rusiškai, tai lietuvių kalbos beveik neprireikia“, – sako Visagine gyvenantis V. Berveno.

Pasak Visagino savivaldybės atstovės A. Sieliūnienės, kalbos kursai kartais „neveikia“ dar ir dėl to, kad nemaža dalis juos lanko iš reikalo, o ne todėl, kad patys to nori: „Realiai žmonės, kurie laikėsi tuos egzaminus, tai absoliuti dauguma laikėsi dėl to, kad jie norėjo likti savo darbo vietoje ir neturėti kokių nors problemų darbe.“

Sprendimas – nauja kalbos mokymo sistema?

Įvairių sričių specialistai sutinka, kad kalba – vienas pagrindinių barjerų tautinių mažumų integracijai Lietuvoje. Tačiau, pasak jų, kalbos kursai suaugusiesiems problemos neišsprendžia. Kitataučių integraciją reikia pradėti nuo mokyklos suolo, o lietuvių kalbos mokymo programą keisti, nes rezultatai nedžiugina.

Daugiausia tautinių mažumų moksleivių, pernai laikiusių valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, gavo nuo 16 iki 35 balų iš 100 galimų, beveik penktadalis egzamino neišlaikė. O iš laikiusiųjų mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų vaikai dažniausiai gavo 4, 5 arba 6 balus iš 10-ies.

Tautinių mažumų departamento atstovas Sigitas Šliažas sako, kad, norint geresnių egzaminų rezultatų ir gilesnės integracijos, reikia peržiūrėti valstybinės lietuvių kalbos mokymo programą.

Manome, kad tose teritorijose, kur koncentruojasi daugiau rusakalbių, lenkakalbių šeimų, turėtų būti mokoma lietuvių kalbos šiek tiek kitaip. T. y. lietuvių kalbos turėtų būti mokoma kaip užsienio kalbos.

„Ne paslaptis, kad moksleivių, besimokančių tautinių mažumų mokyklose, egzaminų rezultatai, būtent lietuvių kalbos, yra vis dar prasti, ir mes tą situaciją analizuojame. Manome, kad tose teritorijose, kur koncentruojasi daugiau rusakalbių, lenkakalbių šeimų, turėtų būti mokoma lietuvių kalbos šiek tiek kitaip. T. y. lietuvių kalbos turėtų būti mokoma kaip užsienio kalbos. Ne paslaptis, kad norėdami išmokti užsienio kalbos – anglų ar vokiečių – mokomės visai pagal kitas metodikas“, – svarsto S. Šliažas.

Užsienio kalbos moduliai mokyklose

Lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos mokymo moduliai atskirose savivaldybėse turėtų pradėti veikti jau šiemet. Juos inicijavęs Tautinių mažumų departamentas tikisi, kad po metų bus matyti ir pirmieji rezultatai.

Pasak sociologo, darbo rinkos analitiko Boguslavo Gruževskio, kalbant apie tautinių mažumų jaunimo integraciją, svarbu ir tai, kad lietuvių kalba jiems taptų ne išoriniu, o vidinės raidos elementu. Tam, esą, būtina naudoti minkštąsias galias.

„Būtina visas tautinių mažumų mokyklas susieti su 2–3 mokyklomis, kuriose dėstoma lietuvių kalba. Kad būtų daugiau gyvo kontakto, kad vaikai važiuotų vieni pas kitus, pažintų kitas savivaldybes: nuo sporto renginių iki šokių, meno. Reikėtų pagilinti santykio su lietuvių kultūra raidą. Žymiai daugiau turi būti mainų per atostogas“, – apie kitakalbių įtraukimą kalba prof. B. Gruževskis.

Profesorius taip pat pabrėžia, kad sėkmingai tautinių mažumų integracijai būtinas tinkamas prisitaikymas darbo rinkoje.

„Jeigu mes kalbame apie tautinių mažumų jaunimo integraciją, tai vis tiek reikia galvoti apie bendrą jų pasiruošimą rinkai. Aš manau, jeigu tikrai kreipiamas dėmesys arba yra tam tikros įtampos, pavyzdžiui, Šalčininkų rajone, kur yra šiek tiek didesnis nedarbas, aukštesnė socialinė dezintegracija, daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų, tai aišku, šalia lietuvių kalbos, šalia tautinių mokyklų išsaugojimo būtinai reikia atkreipti dėmesį į didesnį karjeros kompetencijų ugdymą, kompiuterinio raštingumo didinimą, motyvacijos dirbti skatinimą“, – sako prof. B. Gruževskis.

Nors specialistai sako, kad didelių problemų dėl mažumų integracijos mūsų šalyje nėra, nėra ir duomenų, iš kurių būtų galima pamatyti realią situaciją.

Lietuva neturi bendros statistikos, kiek tautinių mažumų atstovų moka lietuvių kalbą, kiek jų studijuoja ar koks procentas kitataučių dalyvauja darbo rinkoje. Todėl sunku ir išmatuoti esančių ar kuriamų priemonių sėkmingumą.

Pasak specialistų, vienas pagrindinių matavimo rodiklių turėtų būti tautinių mažumų moksleivių egzaminų rezultatai ir galimybė studijuoti. Pernai iš visų į aukštąsias mokyklas įstojusių pirmakursių tautinių mažumų atstovai sudarė tik apie 5 procentus.