Lietuvoje

2020.12.21 13:43

Ekspertai: žiniasklaidos reguliavimo laukas perkrautas, tuo užsiimti turėtų ne vadybininkai

Simona Vasiliauskaitė, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2020.12.21 13:43

Nuo kitų metų pradėsiant veikti vidiniam Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) etikos kontrolieriui, Seimui pateiktas siūlymas atsisakyti Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) priežiūros LRT atžvilgiu kaip perteklinės ir dubliuojančios priežiūros funkcijas. LRT RADIJO kalbintų ekspertų teigimu, žiniasklaidą reguliuojančių institucijų Lietuvoje yra per daug, kyla abejonių ir dėl to, kam šios funkcijos kai kuriais atvejais deleguojamos.


Praėjusį penktadienį Seimo Kultūros komitetas pritarė LRT prašymui, kad galimų visuomeninio transliuotojo etikos pažeidimo atvejų ateityje nebegalėtų vertinti VIEK. Kreipimasis motyvuotas tuo, jog nuo kitų metų pradžios įsteigiamas atskiras LRT etikos kontrolierius, kurio poreikį numato įstatymas. Be to, abejonių Etikos komisija kelia tai, kad šios daugumą sudaro komercinės žiniasklaidos deleguoti atstovai, o tai gali būti išnaudota žiniasklaidos tarpusavio konkurencijoje, sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Nuo sausio 1-os dienos, drauge su naująja įstatymo redakcija, kaip imperatyvas mums įsigalioja tai, kad privalėsime turėti savąjį etikos kontrolierių, populiariai dar vadinamą ombudsmenu, kuris prižiūrės žurnalistų etiką – kaip žurnalistai laikosi etikos kodekso, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistinės etikos, LRT Žurnalistų etikos kodekso, nagrinės skundus, rengs atsakymus. Iš esmės vykdys visiškai tas pačias funkcijas, kurias atlieka ir Visuomenės etikos informavimo komisija“, – LRT RADIJO laidai „60 minučių“ sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

VIEK steigėja Visuomenės informavimo etikos asociacija Seimui pateiktas pataisas vadina nepagrįstomis ir nelygiateisėmis, pirmadienį dėl jų išplatintas kreipimasis šalies valdžios institucijoms. Laiške raginama „atsakingai žiūrėti į šalies žiniasklaidos savireguliacijos sistemą ir skubotais sprendimais nesukurti visuomeniniam transliuotojui galimybės nepaisyti visuomenės informavimo etikos standartų ir visuomeninės priežiūros“.

Asociacijos vertinimu, teikiamomis pataisomis esą siekiama „išskirtinumo kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Ir ne turinio, žanrų ar nuomonių įvairovės atžvilgiu, tačiau santykyje su žiūrovais, klausytojais ir kitais informacijos vartotojais“.

M. Garbačiauskaitės-Budrienės aiškinimu, LRT ombudsmenas bus įpareigotas atlikti tas pačias etikos priežiūros funkcijas, jo skyrimas atsietas nuo visuomeninio transliuotojo vadovybės įtakos, taip užtikrinant ir sprendimų nešališkumą.

„Jį skiria Taryba, jis visiškai bus nepriklausomas nuo administracijos. Atlygis jam mokamas iš LRT biudžeto, tačiau LRT administracija tam neturi jokios įtakos ir galios, nes skiria, konkursą skelbia, atleidžia Taryba. Savanoriškai tokius etikos kontrolierius gali turėti bet kuri žiniasklaidos priemonė, bet šis yra mums įtvirtintas įstatymo – tai yra skirtumas“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Kaip laidai „60 minučių“ sakė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkas doc. dr. Deimantas Jastramskis, žiniasklaidos priežiūros laukas šiuo metu yra perkrautas – jame esama funkcijas dubliuojančių institucijų.

„Žiniasklaidos reguliavimo laukas yra perdėm biurokratizuotas. Startas buvo 1996 metais, daug laiko praėjo, lyg ir apsipratome prie viso to dalyvių skaičiaus, bet iš esmės, palyginti su kitomis šalimis, pas mus tikrai per daug tų institucijų. Pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektoriaus nėra Latvijoje, Estijoje ir daugelyje kitų šalių. Kalbant apie VIEK, jeigu žiūrėti į savireguliacijos esmę, ji turėtų būti steigiama iš žurnalistų ir leidėjų poreikio, o ji pas mus įprasminta įstatymu, nuleista iš viršaus ir yra pagrįsta korporatyvinių interesų asocijuotomis struktūromis, nes nuo 2015 metų yra eliminuoti visuomenės atstovai, neliko ir LRT atstovo, kuris buvo iki tol. Tai yra problematiška“, – kalbėjo D. Jastramskis.

Mokslininkas priduria, jog greta nuolatinę priežiūrą vykdančių institucijų, esama ir kai kuriais atvejais ją papildančių, pavyzdžiui, rinkimų laikotarpių reguliavimo funkcijas turi ir Vyriausioji rinkimų komisija. „Šiame lauke dalyvių iš tikrųjų yra per daug. Kalbant apie problemą su LRT, vienu reguliuotoju galima sumažinti, nes LRT turi savo etikos kodeksą, turės inspektorių, liks LRTK, žurnalistų etikos inspektorius“, – sakė D. Jastramskis.

Likus galioti esamai tvarkai, nuo kitų metų LRT priežiūrą vykdys minėtoji Etikos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, prie šių prisidės ir LRT etikos kontrolierius. Be šios gausos institucijų, M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat sako, jog abejonių kelia ir būtent VIEK veiklos principai.

„Viena priežasčių yra funkcijų dubliavimas, o kita, kad esame iš esmės pasipiktinę tuo, kaip veikia savireguliacija ir konkrečiai VIEK. Su dažna Komisijos nekompetencija ir skaidrumo trūkumu esame susidūrę ne kartą, ne kartą yra susidūrę mūsų žurnalistai. Ir ši problema žinoma ne tik jiems, bet ir kitų leidinių, žiniasklaidos priemonių žurnalistams. Apie tai buvo signalizuota šios komisijos steigėjams ir man keista, kad pasipylė krokodilo ašaros, kaip čia yra griaunama savireguliacijos sistema. Niekas nieko negriauna, reikėtų susimąstyti apie tai, kad savireguliacija yra iškrypusi, ji virto interesų atstovavimo, sąskaitų suvedinėjimo vieta. Savireguliacija neturi būti uždaras verslo, politinių interesų atstovavimas, galios demonstravimas ir sąmoningas, kryptingas, sisteminis žurnalistų, leidėjų ir kitų dalyvių reputacijos menkinimas ar susidorojimo su jais įrankis“, – kalbėjo LRT vadovė.

Advokato Algimanto Šindeikio vertinimu, profesinės veiklos etiką turėtų vertinti šios profesijos atstovai, tačiau VIEK atveju taip nėra.

„Atkreipiu dėmesį, kad pagal dabartinį įstatymą, Visuomenės informavimo etikos asociaciją ir jos komisiją sudaro tik dvi organizacijos, kurios yra žurnalistai, ir kitos, kurios yra labiau komercinės, įvairios žiniasklaidos asociacijos – interneto, televizijos, radijo žiniasklaidos priemonių. Tai reiškia, komisijoje turime asmenų, kurie nėra profesionalūs žurnalistai – kyla rimtų abejonių, ar gali asmenys, kurie nėra žurnalistai, vertinti kitus žurnalistus pagal profesinį kodeksą“, – sakė laidos „60 minučių“ pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį ir į konstitucinius principus dėl LRT nepriklausomumo. Esama situacija, pasak teisininko, su šiais tikslais prasilenkia.

„Konstitucinis teismas yra suformulavęs nacionaliniam transliuotojui nepriklausomumo principą, jis yra labai svarbus. Pagal dabar galiojantį Visuomenės informavimo įstatymą, LRT žurnalistus tikrina komercinių žiniasklaidos priemonių atstovai, net ne žurnalistai, o vadybininkai – turime suprasti, kad toks reguliavimas prieštarauja ir Konstitucijai. LRT turi turėti organą, kuris galėtų pats kontroliuoti žurnalistus, kaip jie laikosi Visuomenės informavimo etikos kodekso“, – sakė A. Šindeikis.

Po LRT palankaus Kultūros komiteto sprendimo, sprendimą balsavime dar turės priimti visas Seimas. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad diskusija dėl žiniasklaidos reguliavimo mechanizmų yra pagrįsta, taip pat priduria, jog imantis sisteminių pokyčių reikėtų atidžiai įvertinti jų poveikį.

„Girdėjome dvi koncepcijas, kaip turėtų veikti savireguliacija. Viena yra minėta gerbiamo Algimanto Šindeikio, pavyzdžiui, kad tai būtų tik žurnalistų gildijos profesionalai, tai būtų išgryninta savireguliacija, galbūt net neturint žiniasklaidos verslo atstovų. Kita koncepcija, kurią girdėjome iš gerbiamo Deimanto Jastramskio ir kuri buvo jau 20 amžiuje ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje bei kituose, net UNESCO dokumentuose rekomenduojama, kad savireguliacija galėtų būti ir iš žurnalistų, ir iš visuomenės atstovų. Lietuvoje nuo 1996 m. esame turėję ir vieną, ir kitą variantą, dabar girdime diskusiją, pasiūlymą LRT administracijos dėl trečio varianto. Aišku, diskusija yra rimta. Žiniasklaidos reguliuotojų Lietuvoje beveik nėra, nes tai, ką vadiname reguliavimu, susiję tik su skundų ar tam tikrų situacijų analize. Iki turinio pasirodymo faktiškai nėra institucijos, kuri kaip nors reguliuotų, koks turinys yra skleidžiamas“, – LRT RADIJUI sakė D. Radzevičius.

Pasak jo, svarbiausia būtų išlaikyti žiniasklaidos priemonėms keliamų standartų vienodumą, jie turėtų būti aiškūs jos kasdieniams vartotojams, t.y. piliečiams.

„Žiniasklaidos rinkoje yra ne tik žurnalistika, bet ir kitas turinys – reklama. Ją reguliuoja ir kai kurios kitos institucijos, pradedant Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, baigiant iš dalies ir LRTK. Todėl jeigu jau pradedame diskusiją apie galimus pokyčius, turime labai rimtai įvertinti, kas yra keičiama ir kokiu principu. Svarbiausias dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, yra jog vartotojui, kiekvienam Lietuvos žmogui, būtų aiškus vienas standartas, kaip dirba Lietuvos žiniasklaida – nepriklausomai nuo to, ar ji privati, ar visuomeninė. Ypač žurnalistikoje bendrų standartų turėjimas yra vienas svarbiausių dalykų. Nes jeigu vienokį požiūrį turėtų LRT ombudsmenas, kitokį – VIEK, galime turėti dar mažiau aiškumo. Šiandien jis sprendžiamas labai paprastai – jeigu yra manančių, kad priimtas neteisingas VIEK sprendimas, jį galima skųsti teismui, tai ne kartą ir daryta“, – kalbėjo Žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.

Populiariausi