Diskusijos apie koronavirusą, vakcinas bei karantiną lyg ir neturėtų būti tos vietos, kur kalbama apie kariuomenės reikalus, tačiau būtent taip nutiko Seimui nubalsavus dėl karo policijos įstatymo pataisų. Bangas kelti nevengia ir Rusijos Vyriausybės kuriama žiniasklaida lietuviškai auditorijai. Tačiau pats įstatymas reikšmingai nepasikeitė, pastebi LRT.lt pašnekovai, ir stebisi, kaip lygioje vietoje buvo sukurtas skandalas.
„Kaip kariuomenė padeda su Šilutės potvyniais arba ieškoti žmogaus pasiklydusio miške – taip ir čia yra remiančioji kariuomenės funkcija“, – LRT.lt sako karybos ekspertas Deividas Šlekys ir pabrėžia, kad kariuomenė yra ribojama civilinės valdžios.
Karo policija – ne karantinui ir ne civiliams
Socialiniuose tinkluose daugiausiai diskutuojama apie neva padidėjusias karo policijos galias. Nuogąstaujama, esą griežtėjančio karantino sąlygomis viešoji tvarka bus prižiūrima dar griežčiau, įsitrauks ir kariuomenė – ją neva sutiksime tiesiog gatvėse ir kariai turės neproporcingas galias.
Naujoji įstatymo pataisa išties tarsi įtvirtina didesnes karo policijos galias: pavyzdžiui, šiuo metu civilius suėmę kariškiai turi juos perduoti policijai, naujame įstatyme tokios nuostatos nebelieka. Karo policija galės vykdyti asmenų sulaikymą, o daugiausiai klausimų sukėlusi nuostata numato, kad pareigūnai gali patekti į fizinių ar juridinių asmenų patalpas, sustabdyti transporto priemones ir į jas patekti, atsisakius paklusti, turi teisę padaryti jėga.
Tačiau karo policijos atstovai sako, kad teoriškai civilius sulaikyti jie gali ir dabar, naujasis įstatymas naujų dalykų neįveda, tik patikslina.
„Pavyzdžiui, pagal senąją įstatymo redakciją buvo neaišku, ar karo policininkas, persekiodamas asmenį, kuris pagrobė krašto apsaugos sistemai priklausantį turtą ir <...> slapstosi privačioje teritorijoje, turi teisę patekti į šią teritoriją ir ten sulaikyti įtariamąjį asmenį“, – LRT.lt sakė Lietuvos kariuomenės Karo policijos viešųjų ryšių karininkė kpt. Eglė Stankevičiūtė.
Tačiau civiliams su karo policija šansai susidurti išvis nėra dideli.
„[Tai] kariuomenės padalinys, vykdantis teisėsaugą ir palaikantis saugumą ir tvarką Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje teisės aktuose nustatyta tvarka, o policijos veiklos mastai yra didesni“, – sakė Karo policijos atstovė.
Įstatymas brendo 10 metų
Tuo metu Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas paneigė skleidžiamus gandus, esą už pataisą buvo balsuojama slaptai, skubotai – paskutiniąją buvusio Seimo darbo dieną.
„Turėjome pristatymą poreikio, jokios skubos nebuvo, kiek galėjome, padiskutavome ir priėmėme sprendimą, buvo įprasta procedūra, niekuo nesiskyrė nuo kokio nors kito įstatymo priėmimo“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas sakė, kad pataisa buvo priimta dėl dviejų priežasčių: viena iš jų buvo išaiškinti funkcijas, kad nebūtų situacijų, kai kario ar karinėje teritorijoje nusikaltimą padariusio žmogaus negalima suimti kitoje vietoje.
Taip pat ir buvo kilusių nesklandumų Lietuvos teritorijoje važiuojant NATO karinei technikai.
„Mes vis daugiau turime sąjungininkų, yra poreikis, kad judant sąjungininkų kariniams daliniams mūsų keliais būtent karo policija būtų atsakinga, o ne civilinė policija.
Su kariuomene [jiems] komunikuoti yra daug efektyviau, nes kariuomenė turi savo taisykles“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad sulaikyti žmones gali ir kiti pareigūnai, pavyzdžiui, pasieniečiai.
„Tie gandai, kad [karo policija] gali įeiti pas žmogų į gyvenamą vietą ir jį suimti be nieko – visiškai nepagrįsti, elementarios melagienos“, – sakė jis.
Pasak NSGK pirmininko, karo policija tokiu atveju neturi kitokių įgaliojimų, nei policija: „Tradicinės policijos priemonės [sulaikant], tos pačios. Nereikalaus skiepytis nuo koronaviruso, nei kankinti, nieko negali“, – pajuokavo L. Kasčiūnas.
Tuo metu Karo policijos atstovė kpt. E. Stankevičiūtė pabrėžė, kad pokyčiai nebuvo priimti skubotai.
„Poreikis keisti Karo policijos įstatymą brendo pastaruosius 10 metų <...> pasirūpinti, kad tvarkos laikytųsi ir Lietuvoje dislokuoti ar į pratybas atvykę NATO kariai, taip pat kilo poreikis panaikinti kai kurias teisines dviprasmybes. Pavyzdžiui, Karo policijos įstatyme buvo numatyta funkcija reguliuoti karinio transporto eismą, tačiau Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme tokios teisės Karo policijai nebuvo nustatyta“, – sakė ji.
Pasak E. Stankevičiūtės, įstatymas derinimui buvo pateiktas daugiau nei prieš metus.
Karybos ekspertas: keliama audra stiklinėje
LRT.lt kalbintas karybos ekspertas, Vilniaus universtiteto dėstytojas D. Šlekys sakė, kad naujasis įstatymas iš esmės nieko nekeičia ir dėl to stebina viešojoje erdvėje kilęs ažiotažas.
Jis atkreipė dėmesį, kad karo policija yra seniai egzistuojanti kariuomenės vidaus institucija, o gandai socialiniuose tinkluose greičiausiai kilo dėl politikų komunikacijos – visuomenė laukia griežtesnių priemonių, galimai komendanto valandos, tačiau neaišku, kaip tai atrodys. Todėl, pašnekovo teigimu, ir kyla nepagrįsti spėliojimai.
„Kariuomenės yra didžiulės struktūros, Lietuvoje tai 20 tūkst. žmonių. Jie yra statutiniai tarnautojai, turi specifinį teisinį reguliavimą, dirba specifinėje srityje. Karinė teritorija yra specifinė teritorija, dėl saugumo apibrėžta įstatymais. Eilinis policininkas ir pareigūnas ne taip lengvai ten gali pakliūti dėl slaptumo“, – aiškino jis.
Pasak jo, kariuomenę reikėtų suprasti kaip visuomenės veidrodį: čia pasitaiko ir sukčiavimo, ir vagystės, ir žmogžudysčių atvejų, kariai dezertyruoja. Būtent todėl reikalingas specialus padalinys – karo policija, kitose valstybėse yra ir kariuomenės teismai ar kalėjimai.
„Karo policija yra sena, labai gerai žinoma institucija, kuri yra skirta palaikyti tvarką kariuomenėje, nes kariuomenėje, kaip ir visuomenėje, būna visokių problemų su tvarka“, – aiškino D. Šlekys.
Jis atkreipė dėmesį, kad viena iš karo policijos pareigų – remiančioji.
„Kai karo inžinieriai važiuoja ir išminuoja [sprogmenis] laukuose, kažkodėl niekas nepyksta, kad karo technika važiuoja ir prie tiltų, laukuose. Karo policija padeda, kai reikia palaikyti tvarką tai pačiai civilinei teisėsaugai: su įstatymais, su visomis tvarkomis, su aiškiais darbais. Kariuomenė turi pilną teisę būti remiančia institucija civilinėms įstaigoms krizių ir ekstremalių situacijų metu“, – pašnekovas atkreipė dėmesį, kad karo policija neturi didesnių įgaliojimų ir pagalbą teikia tik civilinės valdžios prašymu.
