Lietuvoje

2020.11.27 10:15

Valiušaičiui po dviejų mėnesių darbo tyrimų centre suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas

Greta Klimkaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.11.27 10:15

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovo patarėjui Vidmantui Valiušaičiui suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas, jis skiriamas centro teikimu. Statusas V. Valiušaičiui skirtas po maždaug dviejų mėnesių darbo centre. Jis sako, kad tai su pareigomis nesusiję, o dėl statuso kreipėsi, nes anksčiau patyrė represijų dėl antisovietinės veiklos.


Laisvės kovų dalyvio statusas suteikiamas partizanų ryšininkams ir rėmėjams arba 1940-1990 m. veikusių ir siekusių atkurti nepriklausomybę pogrindiiinių organizacijų nariams, pogrindžio spaudos leidėjams, bendradarbiams, platintojams, taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviams bei kitaip už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiems asmenims.

V. Valiušaitis teigia dėl Laisvės kovų dalyvio statuso kreipęsis, nes dalyvavo įvairiose antisovietinėse veiklose ir dėl to nukentėjo.

„Man teko dalyvauti organizacijose tam tikrose, Molotovo-Ribentropo (pakto) minėjimo mitinge 1987 metais, teko dalyvauti Sąjūdyje nuo pat jo įsteigimo dienos, „Laisvosios Europos radijo“ korespondentu dirbti, kol dar buvo Sovietų Sąjunga ir tas buvo rizikinga. Mano pavardė buvo įrašyta į sąrašus žmonių, kurie, jei būtų buvęs perversmas, būtų juos atitinkamai suskaičiavę ir „surinkę“. Pavyzdžiui, už tą dalyvavimą minėjime mane pašalino iš aspirantūros, aš tada buvau Mokslų akademijoje, rašiau disertaciją, pašalino iš darbo, mane svarstė sovietiniais laikais už tą dalyvavimą“, – LRT RADIJUI sakė V. Valiušaitis.

Prašymus dėl tokio statuso nagrinėjanti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija teigia, kad V. Valiušaičiui šis statusas suteiktas būtent dėl dalyvavimo 1987-iais surengtame mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo, dėl ko jis vėliau, kaip teigiama, buvo išmestas iš darbo ir universiteto.

„Laisvės kovų dalyvio statusas jam buvo suteiktas kaip pasipriešinimo akcijos dalyviui. Įstatymas tokią galimybę numato“, – komentavo komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas. – Vidmantas Valiušaitis pažymėjo, kad jis ne tik dalyvavo šioje protesto akcijoje, tačiau ir dėl dalyvavimo joje nukentėjo. (...) Apie save pateikta dalyvavimo šiame mitinge informacija sutapo su buvusio KGB, dabar Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentuose saugomais duomenimis. Yra išlikęs Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto komiteto sekretoriaus informacinis pranešimas apie atliktą darbą dėl rugpjūčio 23 dienos įvykių Vilniuje. (...) Kalbant apie jį, yra taip pažymėta: „Valiušaitis Vidmantas, elgesys apsvarstytas ir pasmerktas menininkų namų darbuotojų susirinkime“. Ir dar pažymėta: „Ruošiasi stoti į aspirantūrą prie Vilniaus valstybinio universiteto“.

Pasak G.Šidlausko, 2012 m. Laisvės kovų dalyvio statusas suteiktas dar vienam asmeniui, kuris pažymėtas tuose pačiuose KGB dokumentuose, ir sulaukusio panašių pasekmių dėl dalyvavimo mitinge kaip ir V. Valiušaitis.

Istorikė Mingailė Jurkutė abejoja, ar šios priežastys yra pakankamai svarios statusui suteikti.

„Iš tikrųjų tai tuo laiku, 1987 metais, dalyvavimas tame mitinge tikrai buvo labai pavojingas, tik patys drąsiausi disidentai tuo metu drįso prabilti ir tenai pasirodyti. Tik tiek, kad (...) meno aspirantūroje jis tuo metu nestudijavo, tik ruošėsi ten stoti, bent jau pagal Kauno skyriaus LKP medžiagą informacija tokia pateikiama. (...) Tai panašu, kad jam į tą aspirantūrą pavyko įstoti, tik vėliau jis buvo išmestas, šitą istoriją prisimenant. Bet bent jau tuo metu, atrodo, jis tokio susidorojimo tarsi nepatyrė, tarsi ir įstojo“, – LRT RADIJUI sakė M. Jurkutė.

Pasak M. Jurkutės, duomenų, kada V. Valiušaitis pašalintas iš studijų, jo byloje nepateikiama. „Klausimas čia yra ne fakto, nes jis tą statusą gavo teisėtu būdu ir komisija dirba sąžiningai tuos statusus suteikdama, tai čia viskas taip. Bet gal, sakyčiau, pakankamai nedidelis tas nuopelnas vis dėlto. (...) Yra tas 1987 metų epizodas, bet jis yra šiek tiek klausimų paliekantis, kokio lygio tas įsitraukimas buvo“, – kėlė klausimą istorikė.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centre dirbanti Monika Kareniauskaitė laikosi pozicijos, kad vien dalyvavimo 1987-ųjų mitinge pakanka siekiant gauti Laisvės kovų dalyvio statusą.

„Aš pati tyrinėjau antisovietinę rezistenciją, mano nuomone, eidami į mitingą tie žmonės tikrai nežinojo, kuo jiem baigsis, Sąjūdžio dar nebuvo – 1987 metai. Perestroikos idėjos kelią į Lietuvą skynėsi sunkiau nei Maskvoje, tai žmonės tikrai nežinojo, ar jiems gresia kalėjimas, suėmimai, galbūt lageris. Ir, mano nuomone, pats dalyvavimo faktas jau yra pakankamai svarus argumentas, kodėl galėtų būti svarstomas šis statusas, jei pavyksta įrodyti, kad asmuo ten tikrai dalyvavo“, – teigė istorikė M. Kareniauskaitė.

Tačiau M. Jurkutė abejoja, ar atvejais kaip V. Valiušaičio turėtų būti suteikiamas Laisvės kovų dalyvio statusas. Ji pažymi, kad tai nėra teisinio vertinimo klausimas ir procedūros teisėtumu abejonės nekelia.

„Sakyčiau, kad pačių Laisvės kovų dalyvių gretose vyraujanti nuomonė vis dėlto yra, kad tas statusas validus būtų, vertas pripažinimo, ypač moralinio pripažinimo, tai vis dėlto reikėtų kalbėti apie žmones, kurie pateko į tą sistemą, kurie buvo pastebėti, kurie buvo pagauti KGB, kurie buvo atsidūrę tardymo sistemoje ir iš tikrųjų jiems iškilo tolesnės laikysenos pasirinkimas ir iš tikrųjų jie prarado stipriai daug. Ar čia toks atvejis? Labai švelnus, sakyčiau. (...) Bet čia yra ne teisinis klausimas ir ne procedūros gero atlikimo, tai yra labiau etinis-moralinis“, – sakė M. Jurkutė.

Laisvės kovų dalyvio statusas Genocido ir rezistencijos tyrimo centro teikimu iš viso skirtas 8640 asmenų, dar daugiau kaip 2600 jo gauti nepavyko. Turintieji šį statusą senatvėje gauna papildomą valstybinę pensiją.

Dėl Genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo patarėjo V. Valiušaičio kai kuriems istorikams kyla klausimų – abejojama dėl jo kompetencijos eiti šias pareigas. Pats V. Valiušaitis su kritika nesutinka ir sako, kad mokslinio laipsnio neįgijo būtent dėl to, kad dalyvavo mitinge 1987 m.

„Mano laipsnį atėmė tarybų valdžia. Aš rašiau disertaciją, bet man jos neleido (apsiginti – red. past.). (...) Aš daugelį metų, ne vieną dešimtmetį, gilinuosi į Antrojo pasaulinio karo laikotarpį, iš to laikotarpio esu išleidęs tris knygas – pirmąją sovietinę okupaciją, nacių okupaciją, taip pat mano universitetinio laikotarpio ir disertacijos rašymo laikotarpio tema buvo išeivijos asmenybių darbai, kritika. Gerai pažįstu išeivijos palikimą, gerai susipažinęs esu su karo meto laikotarpiu, esu aplankęs daugelį archyvų, kurių neaplankė tikriausiai tie kritikai, kurie mane kritikuoja“, – kalbėjo LGGRTC direktoriaus patarėjas.

M. Kareniauskaitė sako, kad susipažinus su V. Valiušaičio darbais klausimų galėtų kilti mažiau.

„Mitingas įvyko 1987 metais, o Lietuva atgavo nepriklausomybę 1990-ais. Laiko įgyti bakalauro, magistro laipsnį tikrai buvo ir žurnalai Lietuvos mokslo yra laisvi. (...) Būtų galbūt įdomu pamatyti visuomenei tą publikacijų sąrašą, tuos mokslinius pasiekimus ir tada kiltų gal mažiau šitų klausimų, aš manau. Vis tik generalinio direktoriaus patarėjo pareigos yra pakankamai aukštos. (...) Mes, kaip istorikų bendruomenė, vis tik esam už kuo didesnį profesionalumą, skaidrumą, faktinę informaciją ir išvadas, grįstas moksliniu metodu ir tiek“, – LRT RADIJUI sakė ji.

Dėl Laisvės kovų dalyvio statuso V. Valiušaitis kreipėsi liepą, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre įsidarbino maždaug po mėnesio – rugpjūtį, o spalio pabaigoje šis statusas jam suteiktas. Gavęs komisijos išvadas, protokolą dėl statuso suteikimo pasirašo šio centro generalinis direktorius.

Visas reportažas – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Populiariausi

Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo; atnaujinta 15.58
Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6

Lietuvoje

2021.03.05 09:32
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: plečiasi židiniai darželiuose, įmonėse ir futbolo klube

434 atvejai, mirė 5 žmonės; atnaujinta 11.10
6