Lietuvoje

2020.11.24 05:30

Miša Jakobas – apie užduotį švietimo ministrui ir tuos, kurie neigia COVID-19

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.11.24 05:30

„Mes išbrisime iš tos bėdos gal po pusmečio, gal po kelių mėnesių, gal po metų, bet dar bus aukų. Mes neteksime savo senukų, o gaila, nes žmogus turi teisę gyventi. Ir visa tai dėl nerūpestingo mūsų požiūrio“, – apie mus supančiojusį koronavirusą kalbėjo pedagogas Miša Jakobas. Jis tikras, kad atsainaus požiūrio ir netgi COVID-19 neigimo priežasčių reikėtų ieškoti ir mokykloje, mat ten, kaip ir šeimoje, neišmokome drausmės ir supratimo, kad „ne“ ir reiškia „ne“. 

Buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius dabar dirba aviacijos įmonėje administratoriumi. Vaikystėje akimis virš Telšių praskrendančius lėktuvus gaudęs M. Jakobas tikras: kai žmogus išsilavinęs, jis neprapuls. Jis tikras ir dėl to, kad visą gyvenimą liks mokytojas, kad ir kur dirbtų.

71 metų M. Jakobas gimnazijos duris užvėrė kone prieš metus (apie tai galite skaityti čia), bet nuo jos nenutolo. Jis regi nuotolinio ugdymo trūkumų, įžvelgia ir reikšmingų pranašumų. Be to, yra numatęs namų darbus būsimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos galvai.

– Kaip Jūs gyvenate šį sudėtingą laiką? – LRT.lt paklausė M. Jakobo.

– Visą šį laikotarpį nuo kovo mėnesio prilyginčiau vos ne karui. Kai atsigręžiu atgal, prisimenu, kaip savo kolegoms, vaikams, abiturientams sakydavau, kad lauke kvepia paraku. Turėdavau tokią nuojautą, kad kažkas turi įvykti. Žinoma, dabar geriau, nei kad kristų bombos ar lėktų sviediniai, o virš galvų suktųsi kariniai lėktuvai. Bet visa tai, kas nutiko, mus uždarė, suvaržė. Mes supratome, kaip viskas trapu, kaip viskas yra pažeidžiama. Didžiuliai išmėginimai užgriuvo mums ant galvų, pečių, tarpusavio santykių.

Pasakysiu drąsią mintį: ateityje mokytojų trūks, o kai jų trūks, bus galima pasinaudoti nuotolinio mokymo pranašumais.

Tai, kas nutiko, yra globalinė problema. Sustings mūsų technologijos ir inovacijos. Sustosime. Iškils masė ekonominių problemų. Mes tarsi kovos lauke, jos priešakinėse linijose – mūsų medikai, jų nuovargis ir dvasinė įtampa. Jie ties išsekimo riba. Kai vyksta karas, nebelieka laiko galvoti apie technologijas ir žavias prognozes. Tenka rūpintis, kad tik būtų kuo mažiau nuostolių. Privalome išgyventi ir padėti vieni kitiems.

Taigi, duok Dieve, kad kuo greičiau išliptume iš šios bėdos. Šiandien galiu pasakyti, kad didelių perspektyvų nematau. Mūsų globaliame pasaulyje problemas reikia spręsti greitai. COVID-19 problema nebus išspręsta greitai. Manau, turėsime atsitraukti ir daug ką permąstyti. Ar mums reikia tiek daug kaklaryšių, marškinių ir tiek daug batų. Tarkime, man marškinių ir kaklaryšių niekada netrūko, bet kai pavasarį buvau uždarytas, mečiau žvilgsnį į spintą, ir didžiulis klaustukas – kaip žemaičiai sako: ar mon to viskou rek?

Kaip žmogui, kuris kultūrinasi, kuris nori draugauti su muzika, teatru, muziejais, parodomis, yra vos ne tragedija. Man sakys: yra „YouTube“, įsijunk „Zoom“, dar ką nors. Tai puiku ir nuostabu, tai techniniai pasiekimai, bet gyvas žodis ir mūsų bendravimas yra žmogiškoji aukso vertė, ir mes po truputį jos netenkame. Bijau, kad nepradėtume vienas kito bijoti ir įtarinėti, o gal tu sergi, gal slepi. Tapsime vienas kitam dar svetimesni, o tada liūdna, graudu ir pilka. Kaip toje dainoje: stalas toks platus, o mūsų tiek mažai.

Dar pavasarį buvo viltis, kad saulė, šiluma, medžiai, gamta. Galėjai išeiti į erdves, buvo viltis, kad nueis, praeis, nubėgs, o šiandien turime niūrų rudenį, tamsią dieną, manau, kad daug žmonių nirs į blogą nuotaiką, o tai didžiulė bėda. Reikia galvoti apie kiek silpnesnius žmones, kurie gyvena jau nemažai metų. Geroje valstybėje gera valdžia turi apie tai pagalvoti.

– Negaliu Jūsų nepaklausti apie dar vieną pandemijos pusę – nuotolinį ugdymą. Pedagogai sako, kad tai įmanomas ugdymo būdas, bet stinga gyvo bendravimo. Apie gyvą bendravimą ir Jūs prabilote. Kaip manote, nuotolinis mokymas patenkina visus ugdymo poreikius?

– Klausiau ne vieno mokytojo, savo kolegų, kurie dirba žydų gimnazijoje, su kuriais palaikau šiltus santykius. Bendraudamas su jais darsyk pasitikrinau, ar teisingai galvoju. Jie visi pasakė, kad džiaugtis nėra ko, tai yra tiesiog neišvengiamybė. Tai būtina, kad vaikai nelakstytų po prekybos centrus.

Mokytojai sakė, kad jie patys labai pavargo. Mūsų švietimo politikai turėtų apie tai pagalvoti. Vaikai pasikelia nuo kompiuterių vakare, o mūsų Lietuvos mokytojai ruošiasi pamokoms, tai trunka keturias penkias valandas. Jie laisvi tampa geriausiu atveju apie 22 valandą. Pavargę, išsekę ir neramūs dėl rytdienos.

Pasižiūrėkime į tas nuotraukas iš klinikų. Kai pasižiūri į tuos ligonius, šiurpu darosi. Kai pasižiūriu į medikus, esu pasiruošęs jiems rankas ir kojas išbučiuoti. Kiek jų veiduose skausmo, išgyvenimų, koks didžiulis jų nuovargis.

Pirmiausia pačią pamoką jiems reikia labai apgalvoti, viskas turi būti sudėliota kompaktiškai, neturi būti nieko nereikalinga, internetas yra lėtesnis nei žmonių bendravimas, vadinasi, tu vos spėji išaiškinti pagrindinius dalykus, o tam, kas lieka už kadro, kuo ta pamoka įdomi, nebelieka laiko.

Būdamas klasėje mokinys bendrauja su bendraklasiais, mokytoju. O nuotoliniame mokyme kyla grėsmė, kad komunikacija siaurėja, menksta.

Klausiau: o kas yra gerai? Sakė, kad tai neblogai vadinamiesiems intravertams, kurie sėdėdami klasėje bijo ką pasakyti, kad kas neįžeistų. Yra vaikų, kurie bijo paklausti. Aš ir pats turėjau fizikos mokytoją, kurio bijojau paklausti, nors niekas nemanė, kad nemoku komunikuoti. Tad nuotolinis tinka tam, kuris pats mėgsta ieškoti, priimti sprendimus, apibendrinti. O tokių nėra tiek daug. Gabiems mokiniams taip pat neblogai, jie gali dirbti nuotoliniu būdu, bet silpnesniems tai yra problema.

Galima mokyti nuotoliniu būdu, bet ne trisdešimt vaikų. Jei būtų penkiolika vaikų, galėtume pasiekti rezultatą. Manau, tai pasigaus privačios mokyklos. Joms tai galimybė.

Kuo dar gerai nuotolinis mokymas? Galima vėliau keltis, nereikia skubėti. Dar yra galimybė vaikams pavalgyti mamos maisto, kas yra labai svarbu.

Svarbu pabrėžti, kad mūsų mokytojai privalėjo išeiti iš komforto zonos. Mokytojai pradėjo suprasti, kad juos seka tėvai, kurie nėra kvaili, kurie supranta mokslo reikšmę, kaip tu mokai vaikus. Jauti, kad už nugaros kažkas yra, stovi, seka. Tai nėra malonu, tai nėra mandagu. Tėvukams reikėtų pasisakyti, paprašyti leidimo. Kviečiu suprasti, kad pamoka yra sunkus ir įtemptas darbas, joje būna visko. Garantuoju, kad nespecialistas visko nesuprastų.

– Jūsų akimis, mokytojai, įmesti į nuotolinį mokymą lyg į tvenkinį, išplaukė iš jo?

– Sakyčiau, mano kolegos išplaukė. Garbė jiems. Nors buvo sunku. Bendravau su mokytojais ne tik iš savo, bet ir kitų mokyklų. Buvo atvejų, kai mokytojai verkė. Kai mokytojas džiaugiasi, matome visi. O kai jie verkia, jie verkia tik sau. Suprantu, ko jie verkė. Tai buvo netikėta, nelaukta, nebuvome tam pasiruošę, niekas nemanė, kad gali taip atsitikti.

Bet išmokome. Ir gerai, kad išmokome. Vaikai juk keliauja su tėvais į užsienį, vaikai su tėvais išvyksta į įvairias misijas, vaikai galų gale laužo savo jaunų kaulų pirštukus ir kojytes.

Vaikai, mūsų nelaimei, sunkiai serga, alergijos pavasarį ištinka, sėdi vežimėliuose, yra autistai ir panašiai. Jie negali būti pamiršti, pamesti ir palikti nežinomybėje, be pedagogų dėmesio. Tad ateityje nuotolinį mokymą išnaudosime.

Žinoma, vasarą buvo proga pasimokyti, patobulėti, o mes ją praleidome veltui. Manau, ministerija, švietimo departamentai savivaldybėse turėjo apie tai pagalvoti. Tuo labiau kad visi tie, kurie dirba sveikatos apsaugoje, kalbėjo, kad ateis antroji banga ir ji bus gerokai stipresnė nei pavasarį.

Mokytojai, plačiai žiūrint, išbrido. Jie turi nepamiršti, kad patys sugebėjo tai padaryti. Žinoma, sunkiau buvo vyresnės kartos mokytojams, bet stumti jų į šoną nereikia, reikia jiems padėti.

Lietuvos mokytojai ruošiasi pamokoms, tai trunka keturias penkias valandas. Jie laisvi tampa geriausiu atveju apie 22 valandą. Pavargę, išsekę ir neramūs dėl rytdienos.

Pasakysiu drąsią mintį: ateityje mokytojų trūks, o kai jų trūks, bus galima pasinaudoti nuotolinio mokymo pranašumais.

– Turite galvoje, kad vienas geografijos mokytojas galės vesti geografijos pamoką visiems ar pusei Lietuvos mokinių?

– Galės. Juk sakoma, kad net iš karo galima pasimokyti. Tad iš COVID-19 mes pasimokysime. Ir padarysime išvadą, kad sveikata turime rūpintis ir niekada nepamiršti, kad tokios nelaimės gali mus užgriūti dar ne kartą. Bet mes tikrai išbrisime iš to. Tikrai keliausime, džiaugsimės mūsų gamta, gražia Lietuva, matysime mėlyną mėlyną dangų ir kaitrią vasaros saulę, bet būsime jau kitokie. Kokie? Tiesiog kitokie.

– Tie mokytojai, kurie pabūgo dėl savo sveikatos, iš skeptikų sulaukė dvejonių, kritikos, kad mokytojai esą pradėjo bijoti vaikų. Ką jiems atsakytumėte ar vis dėlto pritartumėte?

– Mokytojas neturi teisės bijoti. Jis ir yra mokytojas todėl, kad nebijo. Antraip jis negali dirbti mokytoju. Manau, nuotolinis mokymas mokytojams iškėlė kelis klausimus: ar aš esu įdomus, ar aš įdomiai paruošiau pamoką nuotoliniu būdu, ar aš galiu būti mokytoju, ar įveikiu iššūkius.

Dabar mokytojams tapo nesaugu būti klasėje. Yra įvairių nuomonių, pasamprotavimų. Ir ne bet kokių, o mokslinių. Tarkim, Izraelyje rudenį kalbėjo apie tai, kad kai vaikus paleido į mokyklas, ir prasidėjo. Iki tol Izraelis, kaip ir Lietuva, buvo tarp tų šalių, kurios puikiai susitvarkė su pirmąja banga. O paskui ruduo, mokykla, ir bac. Kiti tyrimai iškėlė klausimą, ar vaikai tikrai užkrečia suaugusiuosius.

Būkime atsakingi ir sau teisingi. Jeigu medikai sako, kad apsisaugoti nuo koronos yra taip paprasta – reikia dėvėti kaukes, nelįsti į vakarėlius, barus ir restoranus, laikytis tam tikro atstumo ir čiaudėjimo kultūros, ar tai yra taip sudėtinga, ar taip sunku gerbti medikus ir paisyti jų prašymų? Man labai keista, kad mes šito nesugebame padaryti.

Džiugu, kad ateina gerų žinių, kad sulauksime vakcinos, bet vėl – girdi, kad nesiskiepysiu, kad man taip, kad anaip. Man asmeniškai pikta. Jei esi išsilavinęs žmogus, taip nesakai.

Supratau, kur yra viso to priežastis: mes neklausome, šaipomės. Manau, čia reikia kalbėti su mokykla plačiąja šio žodžio prasme. Mes nesugebame įskiepyti savo vaikams drausmės, paskui jie be tos drausmės ir užauga. Jei pasakyta „ne“, vadinasi, turi būti „ne“. Nėra šalia policininko, kuris gali išrašyti baudą, yra žmogaus protas ir sąmoningumas. Pasakė, paprašė, būkite malonūs gerbkite tai. Deja, pasaulyje nebeįmanoma susitarti.

Spekuliuojama laisve, demokratija, viskas nuplaukia, vektorius nukrypsta į anarchiją. Šiandien mes kalbame apie tai, kad nebegalima susekti, kas nuo ko užsikrėtė. Aš telefono neduosiu, jūs šiokie, jūs tokie! O kai vienas po kito krinta žmonės, kai per milijoną yra mirusiųjų, viskas yra gerai?

Pasižiūrėkime į tas nuotraukas iš klinikų. Kai pasižiūri į tuos ligonius, šiurpu darosi. Kai pasižiūriu į medikus, esu pasiruošęs jiems rankas ir kojas išbučiuoti. Kiek jų veiduose skausmo, išgyvenimų, koks didžiulis jų nuovargis.

– Mes visiškai neempatiški? Kol nenutiko man pačiam, kol nepačiupinėjau, negaliu suprasti kito?

– Taip, visiškai taip. Mes nesugebame užjausti kito žmogaus.

– Pradžioje neoptimistiškai kalbėjote apie tai, kad ilgai brisime iš problemų. Ne viena užsienio kompanija jau pranešė apie vakcinas.

– Mes išbrisime iš tos bėdos gal po pusmečio, gal po kelių mėnesių, gal po metų, bet dar bus aukų. Mes neteksime savo senukų, o gaila, nes žmogus turi teisę gyventi. Ir visa tai dėl nerūpestingo mūsų požiūrio. Džiugu, kad ateina gerų žinių, kad sulauksime vakcinos, bet vėl – girdi, kad nesiskiepysiu, kad man taip, kad anaip. Tad šaltiniai, kurie mus užkrės ateityje, niekur neišnyks.

Man netgi sunku paaiškinti, kodėl mes tokie. Man asmeniškai pikta. Jei esi išsilavinęs žmogus, taip nesakai. O jeigu sakai būdamas išsilavinęs, man nejauku dėl to ir netgi gėda. Pasaulis yra gražus, nėra taip, kad kažkas kažkam specialiai darytų blogai, reikia būti antžmogiu, kad taip darytum.

Žinoma, yra žmonių, kurie nori viską daryti priešingai. Na, kad ir klasėje, paprašai vaiko patylėti, paklausyti ir nesupranti, kodėl jis tavęs neklauso. Gal tokia žmogaus prigimtis? Būti maištingam, karingam, nepaklusti drausmei. Ir taip išreikšti savo ego. Tokių atsiranda ir kai sakome, kad reikia dėvėti kaukes.

Žmonės, būkime geri, protingi, saugokime save, nes gyvybė ir sveikata yra ne aukso vertės, o briliantų ir deimantų.

Maniau, kad išvis negalėsime apsisaugoti nuo koronaviruso, maniau, kad visus mus pagriebs jis, tik laiko klausimas, kada, o jei apsisaugosi, tai bus tik Dievo malonė. O paskui, kai mokslininkai dirbo, žiūrėjo, sprendė, eksperimentavo, paaiškėjo, kad nesudėtinga apsisaugoti. Arba mokslininkai tiek dirbo kurdami vakciną, tiek skirta lėšų, dar kol jas atveši, susandėliuosi, juk tai milžiniškas darbas, o ir neaišku, ar ekonomika neperkais, ir staiga girdi: nenorime, nedarysime.

Nesulaukiu atsakymo, kodėl taip žmonės elgiasi. Grįžtu prie vaikų elgesio. Kai jų klausi: kodėl taip darai, atsako: nežinau. Kodėl nedarai? Nenoriu. Sako: tai jums, mokytojau, reikia, ne man, jums pinigus už tai moka, o man nereikia.

Nenorėdamas pavaidinti prieš skaitytoją, kuris skaitys mūsų interviu, nenorėdamas suvaidinti proto bokšto, ginkdie, nesureikšdamas savęs, noriu pasakyti, kad pirma, žmonės, būkime geri, protingi, saugokime save, nes gyvybė ir sveikata yra ne aukso vertės, o briliantų ir deimantų.

– Jūs vis grįžtate prie mokyklos. Sunku stebėti viską iš šalies?

– Visą laiką maniau, kad jei žmogus turi išsilavinimą, jis neprapuls. Jei žmogus viskuo domisi, skaito, lygina, klauso, daro išvadas, tobulinasi, jis – dar kartą kartoju – nepražus. Atėjau visiškai į kitą sritį. Dirbu įmonėje, kuri rūpinasi lėktuvais: tai kuras, antžeminė tarnyba, pilotų rengimas, simuliatoriai. Nesu su tuo tiesiogiai susijęs, bet nuolat apie tai girdžiu. Esu „Avia Solutions Group“ administratorius. Kaip man buvo malonu, kai tarp būsimų pilotų pamačiau savo mokinį. Sėdėjome kavinėje ir jis man pasakojo, kaip pilotuos.

Kai buvau mažas vaikas, mano svajonė buvo lėktuvai. Išsižiojęs ir iškišęs liežuvį žiūrėdavau į virš Telšių praskrendančius lėktuvus. Ir dabar man prieš akis stovi tas baltas šleifas, kurį danguje palieka lėktuvai. Praėjo daug laiko, kai, 22 metų pradėjęs dirbti Plungės 3-iojoje vidurinėje mokykloje, nuvažiavau į Palangą, kad lėktuvu skrisčiau į Vilnių. Dabar pypliukai skrenda, o aš skridau tik suaugęs. Visą gyvenimą domiuosi lėktuvais, pagarbiai žiūriu į lakūnus, palydoves. Turėjau pažįstamą lėktuvo vadą, kuris jaunas išėjo anapus, o jo sūnus šiandien jau skraido.

Man pačiam yra tekusi laimė pilotuoti nedidelį, dvivietį, lėktuvą. Laikiau vairalazdę. Buvau ir simuliatoriuje. „Pakilau“ iš Vilniaus oro uosto ir „nusileidau“ Frankfurte. Tiesa, lėktuvą aikštelėje pastačiau kreivai. Bet tai buvo nenusakoma patirtis.

Dievulis taip padarė, kad dabar esu šalia viso to.

– Lietuvoje išrinkta nauja valdžia. Kaip manote, kaip jai seksis spręsti švietimo problemas?

– Daug kas norėjo tapti švietimo ministru. Ir ta partija norėjo švietimo ministro kėdės, ir ana, ir trečia. Gal mano, kad greitai perversmą padarys ir mes visi plosime? Toli dar iki to. Manau, prieš matuojantis švietimo ministro švarką, reikėtų nueiti į mokyklą, pabūti ten mažiausiai savaitę, pajusti atmosferą ir pačiam vesti pamokas prieš tai pasiruošus kitos dienos šešioms pamokoms nuotoliniu būdu. O tada galbūt tamsta ir panorėsite tapti ministru. Lengva klausyti, ką tau sako patarėjai. Tu turi pats žinoti, kas yra lengva, sudėtinga, galėti patarti.

Norėčiau, kad būsimas ministras tai padarytų.

Populiariausi

Sniegas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.26 06:52

Pamatykite: kaip atrodo rytas sostinėje po snygio krituliai tęsis – smarkus snygis kels pūgas, kelininkai įspėja vairuotojus

59
Medis nukrito ant bėgiko

Lietuvoje

2021.01.26 20:32

Vingio parke ant bėgiko užkrito medis, vyras atiduotas medikams Šimašius pataria atidėti nebūtinas keliones, atnaujinta 22.29

6
Gausus sniegas laužo medžių šakas

Lietuvoje

2021.01.26 14:32

Vienas didžiausių snygio iššūkių – Varėnoje: medžiai lūžta kas 10 minučių, dalis kelių neišvažiuojami, o sniego kiekis sparčiai auga miškininkai įspėja: pasivaikščiojimus verčiau atidėkite; atnaujinta 15.54

14
Koronavirusas Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.26 09:35

COVID-19 Lietuvoje: NVSC specialistai bando užkirsti židinių plitimą Vilniaus nakvynės namuose ir Grigiškių slaugos ligoninėje per parą – 686 nauji atvejai, paskiepytų žmonių – 36, antra doze – 0; atnaujinta 11.16

8
Sniegas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.26 10:06

Snygis Lietuvą užklupęs jau daugiau nei pusę paros: didžiausios pusnys – nuo Varėnos iki Vilniaus ugniagesiai šalina virtusius medžius, elektros neturi apie 18 tūkst. namų ūkių; atnaujinta 13.23

24