Pedagogas, žydų bendruomenės narys Miša Jakobas LRT RADIJUI sako, kad kiekviena šalis turi savo tragediją, ta tragedija turi būti plačiai išstudijuota ir nušviesta. Mokykliniuose vadovėliuose jis pasigenda deramo informacijos kiekio apie Holokaustą ir ragina tiek žydus, tiek ir lietuvius sėstis ir kalbėtis, nes tik taip gimsta teisingos istorijos studijos.
Trečiadienį minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šią dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Ši diena tradiciškai minima Vilniuje, Panerių memoriale. Čia dalyvaus ir prezidentas Gitanas Nausėda. Gausybė renginių šią dieną organizuojama ir kituose miestuose.
Žydų bendruomenės narys M. Jakobas sako šiandien taip pat važiuosiantis į Panerių memorialinį muziejų paminėti visai bendruomenei svarbios dienos. Anot jo, norint suprasti istoriją, reikia ją skaityti.
„Istoriją reikia ne tik skaityti, nagrinėti, tačiau ji dar turi būti parašyta teisingai, – sako M. Jakobas. – Istorija nėra religija, kad ja tikėtume.“
Per 30 metų mes pradėjome kalbėti, kad žuvo ne kažkokie tarybiniai žmonės, o Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai yra visų svarbiausia. Visa kita yra surašyta archyvuose.
„Istoriją reikia skaityti, vis dėlto aš manau, mokykliniuose vadovėliuose dar ne viskas surašyta taip, kaip turėtų būti. Tos medžiagos, kurią skaito mūsų jaunoji karta, yra per mažai. Kiekviena tauta turi savo tragediją, ji turi būti nušviesta išsamiai ir teisingai. Jaunimui yra labai reikalinga tiesa.
Vieną kartą reikia tiek vienai pusei, tiek kitai pareikšti, kaip viskas iš tiesų buvo. Nebijoti tai padaryti. Siūlau visiems paskaityti neseniai išleistą vokiečių tyrėjo Christopho Dieckmanno knygutę „Kaip tai įvyko?“ Man asmeniškai ta knyga atsakė į visus dar kilusius klausimus.“
Tiesos nereikia bijoti. Ypač istorinės tiesos. Tai yra labai svarbu.
LRT RADIJAS primena, kad Miša Jakobas yra Vilniaus žydų gimnazijos įkūrėjas, buvo ilgametis jos vadovas, daug dirbo tiek su žydų, tiek su kitų tautybių vaikais.
Pedagogas sako, kad Lietuva žydų klausimais padarė iš tiesų daug. „Per 30 metų mes pradėjome kalbėti, kad žuvo ne kažkokie tarybiniai žmonės, o Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai yra visų svarbiausia. Visa kita yra surašyta archyvuose. Kaip sako žemaičiai, reikia nulipti nuo bačkos ir pradėti kalbėti. Susitarti yra įmanoma, jeigu mes visi kalbėsime tiesą ir jos neslėpsime. Tiesos nereikia bijoti. Ypač istorinės tiesos. Tai yra labai svarbu“, – tvirtina žydų gimnazijos Vilniuje įkūrėjas.
Aš sakyčiau, kad kiekvienas žydas turi turėti savo lietuvį. Kuomet mes išpildysime tą sąlygą, tai susėdę prie apvalaus stalo mes kalbėsime ir parašysime tikrąją istoriją.
Kažkur yra pasakyta, kad kiekvienas lietuvis turi turėti savo žydą, sako M. Jakobas.
„Aš sakyčiau, kad kiekvienas žydas turi turėti savo lietuvį. Kuomet mes išpildysime tą sąlygą, tai susėdę prie apvalaus stalo mes kalbėsime ir parašysime tikrąją istoriją. Tada ir išsiaiškinsime, kaip ten buvo su Noreika (Jonas Noreika-Generolas Vėtra – LRT.lt), su kitais, dėl kurių dabar kyla įvairūs ginčai ir nesusipratimai. Didelę reikšmę teikiu dialogui ir susitarimui“, – viliasi pedagogas Miša Jakobas.
LRT RADIJAS primena, kad per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 90 proc. žydų. Tuo metu Lietuvoje gyveno daugiau kaip 200 tūkst. žydų.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
