Kol vieni ligoninėse kovoja dėl gyvybių, kiti kviečia „paošti“ po gydymo įstaigų langais. Jie, pačių žodžiais, kovoja prieš sistemą, abejoja koronaviruso grėsme, testų būtinybe, veržiasi į ligonines neva patikrinti darbo. Medikai sako, kad kantrybės turėti jų darbe įprasta, tačiau piktinasi, kad tokios vadinamosios protesto akcijos bando atitraukti visuomenės ir medikų dėmesį.
Ragina boikotuoti testus, priešinasi pareigūnams, kaukių nešioti nemato reikalo
Apie Plungės mieste šeštadienį vykusį bandymą daryti akciją nei ligoninė, nei savivaldybė kol kas daug informacijos suteikti negalėjo. Miesto meras Andrius Klišonis LRT.lt sakė, kad apie akciją sužinojo iš socialinių tinklų, jo teigimu, savivaldybė neturi informacijos apie tai, kad būtų kreiptasi dėl leidimo tokiam susibūrimui.
„Informaciją ir aš pamačiau feisbuke, keli žmonės, apsiklijavę automobilius plakatais prieš testavimą, bandė kelti triukšmą“, – teigė meras ir pridūrė, jog susirinkimas pažeidė draudimą būriuotis daugiau nei 5 žmonėms. Be to, akciją vykdyti buvo bandoma prie ligoninės langų, mero teigimu, galėjo būti trikdoma pacientų ramybė.
Jis atkreipė dėmesį, kad buvo sunku įvertinti susirinkusių žmonių skaičių – pavyzdžiui, keli iš jų atrodė kaip žurnalistai, nes filmavo.
Plungės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Danguolė Luotienė taip pat sakė apie akciją sužinojusi tik iš socialinių tinklų. „Apsaugos darbuotojas buvo išsiųstas [pažiūrėti] dėl tvarkos“, – ligoninės atstovės teigimu, medikai ir personalas į nutikimą nesikišo ir toliau dirbo savo darbą.
Tuo metu policijos atstovai sakė apie tai, jog bus planuojamas susibūrimas, sužinoję iš anksto, stebėdami socialinius tinklus. Tai policija traktuoja kaip nesankcionuotą mitingą.
„Surašytas vienas protokolas asmeniui dėl kaukės nedėvėjimo ir pareigūnų reikalavimų nevykdymo“, – LRT.lt informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė. Jos teigimu, vienas iš susirinkusiųjų priešinosi pareigūnui.
Plungės meras A. Klišonis sakė nepastebėjęs, jog raginimai boikotuoti testus butų paveikę miesto gyventojus.
„Neturime informacijos, kad tie, kuriems siūloma testuotis, būtų atsisakę. Turime vieną didžiausių [koronaviruso infekcijos] atvejų skaičių, dirba ir ligoninė, ir [testavimo] punktas“, – sakė miesto, tapusio koronaviruso židiniu, meras.
Vadina save riteriais, kviečia „paošti“
Akcija Plungėje išties planuota iš anksto, į ją kviesta socialiniuose tinkluose – feisbuko grupėse ir šifruotų pokalbių programėlėje „Telegram“, kurioje klaidingą informaciją platinančios, neretai ir neapykantą kurstančios paskyros gali skelbti informaciją be atsakomybės.
„Pakartokime Raseinių scenarijų. Judesiukas maršrutu Palanga – Kretinga – Klaipėda. Paoškim, ratuoti riteriai“, – buvo rašoma kvietime, kuris į Plungę pritraukė ir žmones iš kitų miestų.
Automobilių kolonos – tas pats principas, kuriuo vadinamieji protestai prieš karantiną socialiniuose tinkluose buvo organizuojami ir pavasarį.
„Psichologinis smurtas prieš jus, prieš jūsų vaikus, ar jūs nesuprantate, kad savo rankomis suteikiate jiems įrankius“, – girdimas balsas per garsiakalbį viename iš socialiniuose tinkluose skelbiamų įrašų iš akcijos jau Palangoje. Jame užfiksuoti apie 10 automobilių, dauguma jų – su plakatais, Lietuvos vėliavomis.
Sulaukė buvusios Verygos patarėjos palaikymo, gauna ir reklamos
Tokie judėjimai ir grupės internete itin dažnai apeliuoja į politiką, vienybę, Lietuvos ateitį, o internautų emocijas stiprina klaidinga informacija – pavyzdžiui, tikina, kad koronaviruso testai yra žalingi ir nebūtini. Palaikymą tokiems judėjimams yra išreiškusi ir Nendrė Černiauskienė, buvusi sveikatos apsaugos ministro patarėja, Lietuvos liaudies partijos sąrašo Seimo rinkimuose lyderė.
Plungėje įvykusį incidentą savo feisbuko įraše ji pavadino „asmens pagrobimu valstybės vardu“.
Feisbuke ji dėkojo grupėms, panašią akciją populiarinusioms Raseiniuose prieš kelias savaites, kai šis miestas buvo laikomas vienu iš didžiausių COVID-19 židinių, ji taip pat tvirtino, esą raseiniškiai nenori tikrintis koronaviruso testais.
Koronaviruso neigėjai sulaukia ir materialiai apčiuopiamos paramos – tokias feisbuko grupes savo lėšomis yra reklamavęs Marius Gabrilavičius, dar žinomas kaip „M. G. Maksimalietis“ ir interneto puslapio „minfo.lt“ įkūrėjas.
Medikai: turime kantrybės
Pastaruoju metu panašios akcijos bandomos vykdyti ir Vilniuje, kai neprisistatęs asmuo skambino į VUL Santaros klinikas, vakare filmavo atsitiktinius klinikų pastatus ir tikino, kad tai įrodo, jog koronaviruso baimė yra nepagrįsta, o ligoninėse nevyksta darbas.
Klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Jolanta Normantienė praeitą savaitę LRT.lt sakė, kad tokios akcijos jau įprastos ir buvo pastebėtos jau pavasarį, kilus pirmajam susirgimų protrūkiui.
„Mes dirbame ligoninėje ir turime pakantumo“, – sakė ji ir pabrėžė, kad ligoninės perkrova ir neturėtų būti matoma, akivaizdus chaosas reikštų, kad padėtis nevaldoma: „Vadinasi, susitvarkome su padėtimi“.
Tiek ji, tiek Plungės ligoninės direktoriaus pavaduotoja D. Luotienė mano, kad metantys kaltinimus ligoninei turėtų prisiimti atskomybę už savo žodžius.
„Tik iš feisbuko žinau, kad tai žmonės, kurie nepripažįsta, kas yra koronavirusas. Keista man, nes medikai susiduria [su koronavirusu], o žmonės ignoruoja ir kitų nesaugo. Mes telkiamės darbui ir stengiamės suvaldyti situaciją, todėl keista“, – LRT.lt sakė D. Luotienė.
