Griežtos pandemijos valdymo priemonės reikalingos, tačiau gyventojams neturint galimybės greitu metu išsitirti ir sužinoti testo rezultatus, iš jų naudos bus mažai ir tik trumpam, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius.
„Siūlyčiau kalbėti ne vien tik apie užsikrėtusiųjų skaičius, nes jei vien tik tai darysim ir gąsdinsim žmones, kokia nerami ir sudėtinga situacija, vargiai kas nors keisis“, – LRT RADIJUI antradienį sakė Saulius Čaplinskas.
Anot jo, jeigu nenorima, kad karantino priemonėmis sumažinus susirgimų mastą po kurio laiko šis vėl grįžtų prie sunkiai suvaldomo lygmens, reikėtų „kitaip galvoti apie atsaką“, įskaitant ir komunikavimą su žmonėmis, nes vėl bus lipama „ant to paties grėblio“.
„Suvaržymo priemonės, ko gero, yra neišvengiamos, tik klausimas, kuriam laikui ir ką norime pasiekti jomis. Juk aiškiai mokslo yra įrodyta, kad didžiausias suvaržymų intervencijos poveikis tada, kai jos taikomos kartu ir su medicininėmis priemonėmis. Įvedus jas 60 proc. teigiama poveikis stebimas vidutiniškai po 8 dienų. Ką reiškia „teigiamas poveikis“? Kad vidutinis užsikrėtusių žmonių skaičius sumažėja 60 proc. Bet kas svarbu, tai kad panaikinus ribojimus, koronaviruso plitimo greitis vėl atsistato vidutiniškai po 17 dienų“, – sakė ULAC vadovas.
Problema ta, jog „nebespėjama priemonėmis, kurios taikomos, nei ištirti žmonių, nei pasakyti, kas infekuotas ir kam reikėtų ypač pasisaugoti ir saviizoliuotis“, sako S. Čaplinskas.
„Ne vien gąsdinimu sakyti „neikit, nebendraukit“ ir panašiai. Dalis žmonių paklausys griežtų rekomendacijos, nebendraus, bet virusas vis tiek plis toliau, nes dalis nežinos, kas yra infekuotas, kam reikia kiek laiko pasisaugoti, saviizoliuotis ir taip toliau“, – LRT RADIJUI sakė pašnekovas.
Šiuo metu, anot jo, visgi „nėra kito kelio kaip tik taikyti griežtesnį karantiną“, tačiau svarbu apsibrėžti, ką per numatytą laiką norima pasiekti.
„Vėl matėme, kad buvo ribotas, pristabdytas testavimas. Tai kas iš to, jeigu žmonės negalės išsitirti? O žmonės juk suinteresuoti, kiekvienas suinteresuotas pasirūpinti savimi, artimųjų sveikata. Jeigu operatyviai, paros bėgyje, negalime duoti atsakymo žmogui, kuris nori išsitirti, kuriam rekomenduojama išsitirti dėl to, kad buvo kontakte, jeigu savo tyrimo rezultatą sužinos praėjus kelioms dienoms, supraskime, kad maždaug 3-5 dieną žmogus jau, jeigu užsikrėtė, perduoda virusą kitam“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu taip pat trūksta modernesnių technologijų pasitelkimo, pavyzdžiui, pasaulyje paplitusių programėlių, kurių pagalba galima informuoti apie rizikingus kontaktus su užsikrėtusiais asmenimis.
LRT.lt primena, kad premjeras Saulius Skvernelis antradienį rengia pasitarimus dėl karantino griežtinimo kai kuriose Lietuvos savivaldybėse. Pasak ministro pirmininko, Vyriausybėje pirmiausia susirinks jos suburta medikų ir mokslininkų grupė, kurios bus prašoma pateikti siūlymus dėl naujų priemonių, iškart po to vyks COVID-19 komiteto posėdis.
Premjeras taip pat jau pranešė siūlysiąs Vyriausybei plėsti ir griežtinti karantiną raudonosiose savivaldybėse, taip pat įvesti karantino režimą geltonosiose. Vietiniai karantinai jau paskelbti 21 savivaldybėje. Pagal sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo sprendimą, nuo pirmadienio į raudonąją zoną įtraukta dar 13 savivaldybių.
