Baigėsi pirmasis Seimo rinkimų turas, po jo jau aišku, kad į Seimą pateko ir 5 proc. barjerą perlipo 6 partijos. Daugiausia rinkėjų palaikymo sulaukė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė 47,16 proc. – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus, paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija.
Pagal Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatus, 5 proc. kartelę įveikė ir į Seimą pateko TS-LKD, LVŽS, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.
Balsavimo rezultatai
Visų partijų rezultatai
Balsavimo rezultatai vienmandatėse apygardose
Taip pat skaitykite
Kas dėjosi partijų štabuose rinkimų vakarą
Taip pat skaitykite
LLRA-KŠS lieka už Seimo durų
Suskaičiavus visų apylinkių rezultatus, LLRA-KŠS į parlamentą neprasibrauna.
Ši politinė jėga savo krepšyje turi surinkusi 4,82 proc. rinkėjų balsų, o tai jai užkerta kelią į Seimą.
Toks rezultatas gali sumaišyti „valstiečių“ kortas dėl būsimos koalicijos derybų. Dar sekmadienio vakarą premjeras Saulius Skvernelis neslėpė, jog LLRA-KŠS būtų viena iš partijų, su kuriais dabartiniai valdančiųjų lyderiai galimai sėstų prie derybų stalo.
Lieka intriga dėl LLRA-KŠS: balansuoja ties patekimo į parlamentą ribą
Kiek po 6 valandos ryto VRK dar nebuvo suskaičiavusi visų rinkimų pirmojo turo rezultatų – iš 1989 apylinkių suskaičiuota 1973.
Ko gero, vienintelė likusi intriga – ar 5 procentų ribą peržengs LLRA-KŠS. Šiuo metu ši politinė jėga balansuoja ties patekimo į parlamentą ribą.
LLRA-KŠS šiuo metu surinkusi 4,86 proc. balsų.
VRK vadovė apie skundus: kai kur komisijų nariai negalėjo patekti pas rinkėjus
Visi saviizoliacijoje balsuoti negalėjusių rinkėjų skundai bus nagrinėjami, buvo atvejų, kai vietos rinkimų komisijų nariai negalėjo patekti į laiptines ar nerado rinkėjų namuose, teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.
„Kiekvienas atvejis analizuojamas, kur galėjome, organizavome balsavimą, ačiū visiems Lietuvoje esančių rinkimų komisijų nariams, kurie greitai, operatyviai organizavo šį procesą ir padėjo rinkėjams pasinaudoti teise dalyvauti rinkimuose“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė L. Matjošaitytė.
Vyriausioji rinkimų komisija bei visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ pasibaigus balsavimui namuose sulaukė skundų, kad kai kurie saviizoliacijoje esantys rinkėjai nesulaukė rinkimų komisijų narių, nors buvo užsiregistravę balsuoti namuose.
„VRK dėl kiekvieno atvejo prašys ir raštiškų paaiškinimų iš rinkimų komisijų, kurios organizavo balsavimą namuose, mes dabar žinome, kad dalies rinkėjų nerado namuose, dalis neatidarė durų, buvo rakinamos laiptinės, kai kurie rinkėjai šiandien paskambinę trumpuoju telefonu sužinojo, kad jie negali kitaip atvykti balsuoti, parašė skundą rinkimų komisijai“, – teigė VRK vadovė.
Anot jos, gauta skundų ir iš rinkėjų, kurie registruotis balsavimui namuose norėjo jau pasibaigus nustatytam laikui.
„Turime situaciją, kai asmuo, grįžęs iš užsienio, izoliuojasi viešbutyje, rinkimų komisijos nariai nuvyko į viešbutį, tuo metu asmens nerado, pasirodo, jis buvo sporto klube. Turime istorijų žmonių, kurie tik šiandien grįžę iš užsienio kreipėsi su skundais ir nebuvo užsiregistravę balsuoti namuose, nors buvo saviizoliacijoje. Turime vieną atvejį, kur asmuo buvo saviizoliacijoje, tačiau balsavo apylinkėje. Kartais asmenys nurodo neteisingus savo kontaktus ir jais neįmanoma susisiekti“, – teigė L. Matjošaitytė.
Organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė teigė, kad iš viso iš rinkėjų gauta bent 120 pranešimų apie tai, kad negalėjo balsuoti būdami saviizoliacijoje.
Organizacijos vadovė teigė, kad tokių situacijų būtų galima išvengti, jei rinkimų komisijos skelbtų grafikus, kada planuoja aplankyti balsuojančiuosius namuose.
„Iš viso per šiandien gavome bent 120 rinkėjų laiškų, daugumą jų perdavėme rinkimų komisijai, dalies rinkėjų klausimai yra išspręsti, dalis rinkėjų turbūt liko nebalsavę, ir tiek su rinkimų komisija, tiek su pačiais rinkėjais situaciją dar analizuosime“, – per spaudos konferenciją sakė M. Šaraitė.
„Matome vieną iš prevencijos priemonių, jei balsavimo namuose grafikai būtų skelbiami viešai ir iš anksto, ne prieš vieną dieną, o bent prieš savaitę, rinkėjui nereikėtų visą dieną laukti namuose, kada ateis rinkimų komisijų narys, o būtų aiškus bent valandos periodas, tada rinkėjas būtų pasiruošęs. Turėdami tokias paprastas taisykles, manau, būtume išvengę šiomis dienomis kilusių tam tikrų problemų“, – pažymėjo M. Šaraitė.
Pasak L. Matjošaitytės, VRK buvo gavusi per 1,7 tūkst. prašymų balsuoti iš asmenų, esančių saviizoliacijoje, o skundų sulaukta iš kelių dešimčių rinkėjų.
Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose siekė 47,6 procento
Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė 47,16 proc. – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus, paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija.
„Paskutiniais duomenimis, rinkimų dieną balsavo 35,42 proc. rinkėjų, užsienyje – 66,36 proc., ir bendrai su užsienio balsais tai būtų 35,96 procentų“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė VRK vadovė L. Matjošaitytė.
Dar 11,64 proc. rinkėjų balsavo iš anksto, dėl koronaviruso pandemijos išankstinis balsavimas vietoje įprastinių dviejų dienų buvo ištęstas iki keturių.
Aktyviausios Seimo rinkimuose buvo Vilniaus Senamiesčio–Žvėryno (61,53 proc.), Antakalnio (60,6 proc.) bei Verkių (59,88 proc.) apygardos, mažiausiai aktyviai rinkėjai balsavo Zarasus ir Visaginą apimančioje Nalšios šiaurinėje (36,66 proc.) ir uostamiesčio Marių (39,59 proc.) apygardose.
2016 metais Seimo rinkimuose balsavo 50,64 proc. rinkėjų. Iš šio skaičiaus iš anksto savo valią buvo pareiškę 6,65 proc. rinkėjų. Galutiniuose rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta 2 mln. 514 tūkst. 657 rinkėjai.
Per 2012-ųjų Seimo rinkimus aktyvumas siekė 52,93 proc., rinkėjų sąrašuose buvo 2 mln. 588 tūkst. 418 rinkėjų. Išankstiniame balsavime tuomet savo valią pareiškė 5,51 proc. rinkėjų.
2008-ųjų rinkimuose bendras aktyvumas siekė 48,59 proc., iš šio skaičiaus išankstiniame balsavime – 3,99 proc., rinkėjų sąrašuose buvo 2 mln. 696 tūkst. 90 rinkėjų.
Policija gavo 70 pranešimų apie galimus pažeidimus, pradėtas vienas tyrimas
Policija pranešė, kad sekmadienį gavo 70 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus, pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas.
„Per šiandien iki 19 val. gauta 70 pranešimų, per visą laikotarpį, su išankstiniu balsavimu, iš viso yra gauta 120 pranešimų. Tiek šiandien, tiek per visą laikotarpį pranešimai pasiskirsto per pusę, t. y. pusė jų pasiekė iš Vilniaus apskrities“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė R. Požėla.
Policijos generalinio komisaro teigimu, per visą rinkimų laikotarpį pradėti trys ikiteisminiai tyrimai.
„Vienas pradėtas Kauno policijoje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise spalio 8 dieną, tą pačią dieną kitas ikiteisminis tyrimas pradėtas Vilniuje dėl vieno iš kandidatų vairavimo esant neblaiviam ir trečias ikiteisminis tyrimas pradėtas šiandien (sekmadienį – BNS), netradicinė situacija, kuomet panaudotas smurtas prieš rinkimų komisijos narį“, – vardijo R. Požėla.
Generalinis komisaras teigė, kad fizinį skausmą komisijos nariui sukėlęs vyras, 19 val. duomenimis, dar nebuvo sulaikytas.
Anot Policijos departamento, daugiausia pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, įtartinų asmenų ar automobilių šalia rinkimų komisijų, viešosios tvarkos pažeidimų, apsaugos priemonių nedėvėjimo, galimo rinkėjų pavežimo, neblaivių asmenų ar komisijos narių, saviizoliacijos pažeidimų.
Nemažai informacijos gauta iš nepriklausomos rinkimų stebėjimo organizacijos „Baltosios pirštinės“.
Policijos generalinis komisaras teigė, kad per praėjusius rinkimus 2016 metais policija rinkimų dieną buvo gavusi 74 pranešimus ir pradėjusi tris ikiteisminius tyrimus, šį sekmadienį – 70 pranešimų ir vieną ikiteisminį tyrimą.
Per išankstinį balsavimą 2016 metais gauti 86 pranešimai ir pradėti du ikiteisminiai tyrimai, šiemet per išankstinį balsavimą gauta 50 pranešimų ir pradėti du ikiteisminiai tyrimai.
Kaip skelbta anksčiau, policija sekmadienį pradėjo tyrimą po to, kai Vilniuje agresyvus vyras sudavė rinkimų komisijos nariui į veidą. Incidentas įvyko L. Sapiegos rinkimų apylinkėje.
Anot pareigūnų, sekmadienį apie pusę keturių popiet atvykęs balsuoti rinkėjas, būdamas agresyviai nusiteikęs, nuplėšė komisijos nariui nuo veido apsauginę kaukę ir sudavė ranka į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.
Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Buvo balsavusiųjų ir iš gailesčio
Į sostinėje esančią Saulėtekio apygardą balsuoti atvykęs senjoras Stasys portalui LRT.lt pasakojo, kad matė visokių valdžių ir politikų, tad balsuodamas šiuose Seimo rinkimuose vertino kandidatų kompetenciją.
„Man reikia, kad kompetencija būtų, kad nebūtų tų apsišaukėlių. Seime algos yra per mažos, aišku, bet jie ten nežiūri. Įstatymus peržiūrėti reikia turėti politinį, juridinį, administracinį išsilavinimą arba labai didelę gyvenimo patirtį, bet nebūtų sugriuvusiam, o ten eina, kad į biografiją įsirašytų kažkokį paukščiuką“, – pasakojo Stasys.
Jis taip pat kalbėjo, kad rinkimų kampanijos metu buvo galima išgirsti labai daug pažadų, tačiau juos, kaip sakė Stasys, politikai turės ir tesėti: „Aš balsavau už kompetenciją ir tuos, kurie labiau tesi pažadus.“
Vyriškis neatskleidė, kuriai politinei jėgai atidavė savo balsą, tačiau teigė, kad yra dešiniųjų pažiūrų, tad ir partiją pasirinko pagal tai. Už tų pačių pažiūrų partiją Stasys sakė balsuojantis jau ne pirmus rinkimus.
„Kažką reikia po savęs palikti, negalima būti savanaudžiam. Tai, matote, mano pažiūros yra prie dešinės“, – sakė Stasys.
Toje pačioje apygardoje su šeima balsuoti atvykęs Vytautas, paklaustas, kokius lūkesčius kelia naujam Seimui, sakė besitikintis, kad tik nebūtų blogiau: „Lūkesčiai žemi, tikiuosi, kad bent blogiau nebus. Mano balsas yra gailesčio balsas už tuos, kurie yra šalia 5 proc., kad kaip nors [peržengtų].“
Norėjo, kad nebūtų sumažinta pensija
LRT.lt kalbintas Naujojoje Vilnioje Seimo rinkimuose balsavęs Andrius tikino, kad naujajame parlamente norėtų matyti globaliai mąstančius tautos atstovus, kurie išmanytų ir užsienio politiką.
„Noriu, kad Seime būtų tie politikai, kurie mąstytų globaliai, kurie būtų išsilavinę, kurie žinotų ne tik apie tai, kas vyksta Lietuvoje, bet ir kas vyksta už jos ribų. Mes gi esame Europos Sąjungoje, turime tiek kaimynų, tiek ryšių. Galima visa tai panaudoti ir padėti savo ekonomikai“, – kalbėjo vyras.
Naujosios Vilnios gyventoja Aldona buvo gerokai konkretesnė. Ji prisistatė esanti neįgaliųjų atstovė, tad, kaip teigė, ir balsavo už tuos, kurie atstovaus neįgaliesiems.
„Svarbiausia, kad neįgalieji nebūtų pamiršti. Tai čia kalbu ir apie švietimą, ir apie bendravimą, ir apie paprastus dalykus, pavyzdžiui, kad žmogus su vežimėliu galėtų visur patekti“, – tvirtino rinkėja.
Vyresnio amžiaus rinkėjai Naujojoje Vilnioje LRT.lt tvirtino, kad jiems svarbiausia, kad nauja valdžia nepriimtų sprendimų, dėl kurių sumažėtų jų pajamos.
„Balsavau tikrai ne už tuos, kurie dabar valdžioje. Man svarbiausia, kad valdžia nemažintų pensijos, nes ir iš dabartinės sunku išgyventi“, – aiškino senjoras Pranas.
„Reikia pokyčių. Pensijos labai mažos, tai balsavau už tuos, kurie jas padidins. Vaistai kainuoja labai daug, bet manęs su tais vienkartiniais pinigais nepapirks. Ir dar reikia, kad būtų mažesni mokesčiai“, – LRT.lt kalbėjo kita rinkėja, senjorė Zina.
Klaipėdiečiai vylėsi permainų
Sekmadienį prie balsavimo kabinų rinkosi ir klaipėdiečiai. Gimnazijos rinkimų apylinkei, kuri yra viena didesnių Klaipėdoje, priklausantys gyventojai balsuoti gana aktyviai traukė nuo pat 7 val. ryto – kai kuriomis valandomis Vytauto Didžiojo gimnazijoje formavosi eilės.
Sekmadienį čia kalbinti rinkėjai teigė, jog tikisi permainų.
„Tikiuosi, kad pasikeis kas nors. Norėčiau permainų“, – dabartinės valdančiosios daugumos jėgų pripažino nepalaikęs klaipėdietis Vytautas.
Kai kurie savo balsą atidavusieji sakė, kad viliasi sulaukti didesnio valdžios skaidrumo ir šios kadencijos Seimą kritikavo dėl to, jog dauguma problemų esą spręstos griebiantis draudimų.
„Norėtume permainų. To ir siekiame – visada tobulėti, nesustoti vietoje. Manęs netenkino praėję keleri metai. Rinkausi ne dabartinius valdančiuosius, bet ir ne dabar pačią populiariausią partiją. Man jos požiūris taip pat nepatinka“, – užuominomis kalbėjo jaunajai rinkėjų kartai atstovaujantis Merūnas.
Prie rinkimų apylinkės sutiktas Vaidas pasakojo, jog rinkdamasis, už ką balsuos, daugiau dėmesio skyrė ne konkrečioms partijoms, o vertino kandidatuojančias asmenybes ir tai, kokioms idėjoms jos atstovauja. Didesnį palankumą vyras pripažino pajutęs kandidatams, atstovaujantiems ne sisteminėms partinėms jėgoms ir galintiems įnešti naujovių.
„Netenkina iki šiol buvusi kaita: socialdemokratai, konservatoriai, socialdemokratai, kažkur sušmėžavę liberalai, dabar – valstiečiai-žalieji. Tikiuosi permainų, nes yra daug nemažų darinių ir matau, kad lipdosi naujos koalicijos. Tikiuosi sąžiningesnės valdžios“, – dėstė Vaidas.
Kai kurie klaipėdiečiai pripažino, jog išsirinkti, kam atiduoti savo balsą, nebuvo lengva.
„Dar šiandien visaip galvojau. Manau, kad turbūt laimės krikščionys, bet nenoriu, kad ir jie turėtų visišką didelę valdžią. Tikiuosi auksinio vidurio“, – lūkesčiais dalijosi klaipėdietė Marija.
Kalbinti klaipėdiečiai tvirtino, kad balsavimo dieną nekilo nerimo dėl COVID-19 viruso, mat pastebėjo, jog apylinkėse griežtai laikomasi saugumo rekomendacijų.
„Aš negalvoju, kad yra baisu. Visi žmonės stovi pakankamu atstumu, visi dėvi kaukes. Nemanau, kad ateiti balsuoti yra pavojingiau nei nueiti į parduotuvę“, – apibendrino Marija.
Kauniečiams rinkimuose nebuvo lengva apsispręsti
Miško apylinkėje Kaune savo balsą atidavę kauniečiai turi įvairių lūkesčių naujam parlamentui, daugelis sakė, kad buvo sunku išsirinkti, už ką balsuoti.
„Iš naujo Seimo mes visi tikimės gerovės visiems žmonėms ir teisingos valdžios“, – atsakė Daiva.
Ji teigė, kad dvejojo, už kurią partiją balsuoti, tačiau galiausiai priėmė sprendimą. Už šią partiją kaunietė nebalsavo prieš ketverius metus.
„Balsavau tikėdamasi, kad bus tęsiami darbai“, – taip apie savo sprendimą atsakė Daiva.
Pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvavusi Jonė kalbėjo, kad norisi pokyčių, naujovių, laisvių, pavyzdžiui LGBT temomis. Ji mananti, kad šio Seimo kadencijoje priimti kai kurie draudimai yra pernelyg griežti. Jonė taip pat pabrėžė švietimo temą.
„Pati mokausi užsienyje, nes neradau sau tinkamos programos. Skyriau daug dėmesio pokyčiams švietimo sferoje. Kad kažkaip pritrauktų moksleivius, siūlytų daugiau programų, gal pritrauktų studentų iš užsienio, kad turėtume tarptautinę švietimo sistemą“, – aiškino Jonė.
Ji minėjo, kad balsavo už partiją, kuri atitiko jos pažiūras.
Palmyra ir Robertas teigė, kad buvo sunku apsispręsti, už ką balsuoti.
„Daug argumentų iš įvairių pusių. Nežiūrėjau programų, nes vieną parašo, o po rinkimų formuojant koaliciją yra labai geras atsiprašymas „mes negalime, nes programa“. Aš asmeniškai daugiau žiūrėjau į asmenybes. Kai žiūri per sąrašą – visi yra neįkvepiantys. Antra vertus, kaip aš pagalvojau, jeigu vadinamosios pilkumos daug, svarbu, kad būtų žmonių su savo aiškia, patikrinta pozicija ir jie galėtų formuoti idėjas. Ir tada mėginti tam tikriems klausimams lipdyti koalicijas. Todėl aš rinkausi pagal tai, kuriame sąraše matau tokių asmenybių ir truputį kitokių“, – savo argumentus dėstė Robertas.
„Mano pasirinkimo principas buvo už Lietuvą. Pora partijų atkrito, nes aš abejoju, kaip jos būtų už Lietuvą. Jeigu kalbėtume apie asmenis, tai man buvo labai svarbu žmogaus padorumas. Jeigu žiūrėtume į partijas, labai buvo sunku apsispręsti. Čia daugiau žiūrėjau, pirmiausia, per Lietuvos perspektyvą, po to – per mūsų miesto. Balsavau už partiją, kurios 5 narius buvo išrinkti labai sunku“, – aiškino Palmyra.
Robertas tikisi, kad naujame Seime bus mažiau intrigų, peštynių. Jis taip pat norėtų, kad būtų išlaikytas tas pats balansas užsienio politikoje, o vidaus politikoje būtų daugiau santarvės.
Palmyra norėtų, kad parlamente būtų daugiau protingumo ir kompetencijos, atsižvelgimo į vertybes.
„Aš nesakau, kad neturėtų būti ginčų: jie turi būti, turi būti diskusija, ji turi būti kultūringa, nenuklystanti į asmenybes“, – minėjo kaunietė.
O Mantas iš naujo Seimo tikisi pokyčių.
„Norėčiau, kad būtų profesionalūs, geri specialistai. Šviesūs, išsilavinę, mandagūs žmonės. Gerbtų ne tik rinkėjus, bet ir savo oponentus. Visus girdėtų, visus suprastų. Stengtųsi įsiklausyti ir vadovautųsi ekspertų nuomone“, – teigė Mantas.
Jam nebuvo sunku pasirinkti, už ką balsuoti. Tą žinojo jau seniai, o šią partiją rinkdavosi ir ankstesniuose rinkimuose.
Iš apylinkės išėję Simona ir Mindaugas sutartinai paminėjo, kad norėtų mažiau draudimų. Pora taip pat sakė, kad buvo sunku išsirinkti, už ką balsuoti. Abu parlamente tikisi pamatyti naujų, jaunų žmonių. Tiesa, tiek Simona, tiek Mindaugas šiemet balsavo už kitą partiją, o ne už tą, kurią rinkosi praėjusiuose Seimo rinkimuose.
Raseiniškių lūkesčiai: stabilumas, švietimas, sutarimas
Prie Stonų apylinkės Raseiniuose kalbinti gyventojai tikisi, kad, be pokyčių, Seime bus skiriama dėmesio ir švietimui, ir saugumui, ir geresnių pastangų suvaldant koronavirusą.
Anksčiau mokytoja dirbusi raseiniškė Ona tikisi, kad naujas Seimas skirs dėmesio švietimui.
„Be proto skauda širdį, kada mokytojai šitaip nuvertinami“, – teigė Ona ir pridūrė, kad nebuvo sunku apsispręsti, už ką balsuoti.
Asta iš Seimo tikisi pokyčių.
„Tvarkos, kad būtų sutarimas tarp valdančiųjų, realių sprendimų“, – minėjo medike dirbanti Asta. Jos teigimu, buvo sunku pasirinkti, už ką balsuoti, tačiau sprendimą nulėmė nuveikti darbai.
O štai raseiniškė Zita iš Seimo nieko nesitiki.
„Prieš kelerius metus kai rinkome, nelabai kas čia pasikeitė. Kažkiek kilo algos, bet kartu viskas brango. Gal kažkiek mes į priekį judame, bet vėžlio žingsniu einame“, – komentavo raseiniškė.
Senjorė Ona Irena teigė, kad iš parlamento norėtų stabilumo ir saugumo.
„Labai lengva apsispręsti. Tikiu, kad kandidatas pateisins mūsų norus“, – teigė iš apylinkės išėjusi Ona Irena.
Justina tikisi, kad naujas Seimas geriau tvarkysis, ypač stengdamasis suvaldyti koronavirusą.
„Kaip yra Raseiniuose – visur Lietuvoje taip gali dar labiau išplisti“, – sakė rinkėja.
Jos vyras Valdemaras norėtų, kad būtų pasikeitimų. Jis minėjo, kad buvo labai sunku apsispręsti, kam skirti savo balsą. Vyras kone paskutinę akimirką persigalvojo dėl kandidato.
Tiek Valdemaras, tiek Justina teigė, kad praėjusiuose Seimo rinkimuose balsavo už kitą partiją.
