Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis, laukdamas Seimo rinkimų, teigė, kad į centro kairės koaliciją, kurią burtų „valstiečiai“ galėtų pretenduoti daug įvairių partijų, tarp kurių – Darbo partija, partija „Laisvė ir teisingumas“. R. Karbauskis tvirtino neatmetantis galimybės bendradarbiauti ir su konservatoriais, tačiau tam yra sąlygų. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis teigė nedirbsiantis koalicijoje, kurioje būtų konservatoriai.
LVŽS lyderis R. Karbauskis kartu su nedideliu bendražygių būreliu sekmadienio vakarą laukti rinkimų rezultatų susirinko Konstitucijos prospekte, Vilniuje, esančiame „Agrokoncerno“ biure. Partijos pirmininkas tvirtino, kad didelio rezultatų rinkimo renginio rengti atsisakyta dėl koronaviruso grėsmės.
Į LVŽS rinkimų štabą atvyko Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas, europarlamentaras Bronis Ropė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, premjeras S. Skvernelis, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
„Mes labai norėtumėme formuoti valdančiąją daugumą kitoje, 13-toje Seimo kadencijoje. Ar užteks balsų, pamatysime po antro Seimo rinkimų turo“, – žurnalistams komentavo R. Karbauskis.
Jis nenorėjo spėlioti, kiek mandatų ar kiek procentų balsų LVŽS gali iškovoti per šiuos Seimo rinkimus.
R. Karbauskis, paklaustas, kiek „valstiečiams“ svarbu, kaip rinkimuose pasirodys valdančiosios koalicijos parterniai, tai yra Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, tvirtino, kad, visų pirma, šių politinių jėgų pasirodymas yra svarbus jų rinkėjams.
LVŽS lyderis teigė, kad į centro kairės koaliciją, kurią po rinkimų norėtų formuoti „valstiečiai“, galėtų pretenduoti ne viena partija.
„Centro kairės koalicijoje gali būti nemažai partijų. Bet kad jas įvardintumėme, reikia sulaukti rezultatų. Galbūt galėtų pretenduoti Darbo partija, „Laisvės ir teisingumo“ partija, Lenkų rinkimų akcija“, – tikino R. Karbauskis.
Anot jo, dešinės koalicijoje, tai yra toje, kurią neformuotų „valstiečiai“, veikiausiai galėtų atsidurti Liberalų sąjūdis, Laisvės partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
R. Karbauskis, paklaustas, ar yra partijų, su kuriomis LVŽS nenorėtų formuoti koaliciją, prisiminė premjero S. Skvernelį, kuris teigė nenorintis dirbti sąjungoje su konservatoriais. Vis dėlto, kaip teigė „valstiečių“ lyderis, tam tikra bendradarbiavimo galimybė su konservatoriais yra.
„Į koalicija su tais konservatoriais, kuriems vadovauja Ingrida Šimonytė su Gabrieliumi Landsbergiu, tikriausiai sunku būtų eiti, bet, jeigu po ten po reitingavimo dominuos krikščionys demokratai, tai gali būti kitaip“, – aiškino R. Karbauskis.
Iškėlė sąlygą socdemams
R. Karbauskis, paklaustas, ar remtų Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatus į Seimą, kurie išeis į antrąjį parlamento rinkimų turą, teigė, kad tai padarytų, jei patys socdemai remtų LVŽS kandidatus.
„Jeigu jie iš tikrųjų parems visus mūsų kandidatus antrajame ture, kur kovosime su konservatoriais, jei tokių bus apygardų, tai tokiu ateju tai padarysime, bet, kiek žinau, to jie nedarys“, – teigė R. Karbauskis.
Jis priminė, kad anksčiau yra sakęs, jog antrame ture tose apygardose, kur socdemai susidurs su liberalų ar konservatorių atstovais, LVŽS parems socialdemokratų atstovus.
Nebijo didesnio rinkėjų aktyvumo miestuose
R. Karbauskis tvirtino nemanantis, kad didesnis rinkėjų aktyvumas miestuose nei kaimiškose vietovėse gali turėti įtakos LVŽS pasirodymui rinkimuose
„Nematau didelio skirtumo. Manau, kad truputį pasikeitė situacija nuo 2016 metų ir dabar turėtų Vilniuje, Kaune būti didesnis pasiskirstymas miestuose tarp partijų“, – komentavo politikas
„Kaimiškose savivaldybėse turbūt kitaip šiek tiek bus – mažiau turbūt liberalios partijos gaus balsų, bet pamatysime, ką dabar spėlioti“, – pridūrė R. Karbauskis.
Jis teigė nenorinti spėlioti, kas iš LVŽS vienmandatininkų galėtų laimėti rinkimuose pirmame ture.
„Gali būti, kad Rima Baškienė praeis po pirmo turo. Daugiau nespėliosiu“, – vieną kandidatę įvardijo R. Karbaukis.
LVŽS pirmininkas aiškino tiklsiai negalintis įvardinti, kaip koronaviruso pandemija gali paveikti „valstiečių“ pasirodymą Seimo rinkimuose.
„Svarbiausia, kad mes apsaugojome Lietuvos žmones. Mes bandėme lyginti su Švedijos variantu, kai jie nesaugojo savęs, tai mes būtumėme palaidoje 1500 žmonių. Šiandine turime 100 žmonių, mirusių nuo koronaviruso.
Kaip tai paveikė rinkimus? Sunku pasakyti. Galbūt šiek daugiau matomumo buvo, ypač Aurelijaus Verygos atveju, bet vėlgi tie keturi metai propagandos padarė savo“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Nenori draugystės su konservatoriais
Apie 21 val. į LVŽS štabą atvyko premjeras S. Skvernelis. Jis teigė norintis, kad LVŽS po Seimo rinkimų formuoti centro kairės koaliciją ir turėtų daugumą parlamente.
Ministras pirmininkas tvirtino, kad didesnis rinkėjų aktyvumas miestuose, palyginus su kaimiškomis teritorijojimis, jo nestebina.
„Miestuose, natūralu, kad didenis aktyvumas. Reiškia, daugiau balsų surinks dešiniosios partijos“, – išvadą pateikė S. Skvernelis.
Premjeras, paklaustas, žurnalistų apie galimas koalicijas po Seimo rinkimų, akcentavo, kad tai gali būti plati centro-kairės koalicija.
„Pagal pirminius rezultatus, tai būtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, socialdemokratai, Darbo partija. Gal dar kas nors praeis. Tikiuosi, kad bus ir mūsų dabartiniai koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdemokratinė darbo partija“, – galimus koalicijos kontūrus apibrėžė S. Skvernelis.
Jis, paklaustas apie galimybę po Seimo rinkimų dirbti išvien su konservatoriais, tai yra, kaip teigė R. Karbauskis, jei konservatorių gretose į Seimą būtų išrinkti krikdemų flango atstovai, pabrėžė, kad tokioje koalicijoje nedirbtų.
„Partija (LVŽS – LRT.lt) laisva valia gali spręsti. [...] Bet aš savęs asmeniškai tokioje valdančiojoje daugumoje nematau“, – tvirtino S. Skvernelis.
Jis teigė, kad jau pirmadienį ryte galima pradėti pokalbius apie koaliciją su kitomis partijomis.
Premjeras tvirtino nenorintis komentuoti, kodėl nenorėtų dirbti su konservatoriais, bet patikino, kad jam nepatinka dabartinė TS-LKD vadovybė.
S. Skvernelis svarstė, kad po Seimo rinkimų į parlamentą pateks penkios partijos. Kokios tai partijos ir kaip pasiseks LVŽS, jis teigė nenorintis spėlioti. Pasak ministro pirmininko, aišku viena, kad šie rinkimai buvo kitokie dėl siaučiančios koronaviruso pandemijos.
„Balsuoja visi keistose sąlygose ir tai irgi lemia rinkėjų aktyvumą. Tie žmonės, kurie bijo, kurie turi sveikatos problemų, kurie yra rizikos grupėse, į rinkimus neatėjo. Tuo tarpu jauni žmonės yra aktyvesni, jiems yra mažesnė rizika, tai aktyviau ir dalyvauja. Pamatysime“, – kalbėjo premjeras.
Įvardijo padarytas klaidas
S. Skvernelis neslėpė, kad premjero pareigos buvo nemenkas iššūkis jam.
„Tai – jau trečias universitetas. Tikrai negalvojau, kad aš apskritai jį ištversiu“, – atviravo žurnalistas Vyriausybės vadovas.
Jis tikino padaręs ne vieną klaidą tiek kaip Vyriausybės vadovas, tiek ir asmeniškai, kaip politikas.
„Nesėkmė buvo pralaimėti prezidento rinkimai, nors nemanau, kad čia, retrospektyviai vertinant.... Džiaugiuosi, kad toks rezultatas buvo.
Buvo klaidų padaryta, formuojant Vyriausybę. [...] Renkantis ministrus, reikia žiūrėti, ar jie turi patirties, ar jie turi administracinio darbo patirties, ar geba geras idėjas materializuoti, ar anksčiau turėjo tokią progą padaryti. Tikrai daug komandoje buvo žmonių, kurie po to išėjo, nes pasirodė, kad yra akivaizdžiai opozicijos atstovai arba oponuojantys“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
S. Skvernelis, kuris kandidatuoja į Seimą Vilniuje, Pilaitės-Karoliniškių apygardoje, nenorėjo spėlioti, ar didelis aktyvumas jo apygardoje turės įtakos jo asmeniniams rezultatams.
„Nereikėtų dabar spėlioti, žinant, kad apygardos ribos pasikeitusios ir daugiau yra koncentruojamasi į Pilaitę. Tai visko gali būt“, – aiškino S. Skvernelis.
Poltikas tikino nelaikantis savęs favoritu savo apygardoje, didžiausiais savo konkurentais jis įvardino Liberalų sąjūdžio kandidatą Eugenijų Gentvilą, „Laisvės partijos“ kandidatę Ievą Pakarklytę ir konservatorių iškeltą Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę.
Veryga: tai nėra svajonių darbas
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, LVŽS štabe paklaustas, ar po Seimo rinkimų vėl norėtų toliau vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, teigė, kad tai nėra svajonių darbas, tačiau tokį pasiūlymą „rimtai svarstytų“.
„Nėra tai kažkoks svajonių darbas. Aš nežinau, ar kas nors iš viso mano vietoje norėtų atsidurti. Bet aš nešu atsakomybę dėl to, ką aš darau ir dėl to, kas vyksta dabar Lietuvoje. Jeigu būtų toks siūlymas, aš jį labai rimtai svarstyčiau“, – aiškino A. Veryga.
Ministras, paklaustas apie galimas koalicijas, kuriose dalyvautų LVŽS, daug neatviravo. A. Veryga tik pažymėjo neįsivaizduojantis sąjungų, kuriose dalyvautų partijos su visiškai priešingomis nuomonėmis apie svarbiausius valstybės klausimus.
„Gali galvoti apie kažkokią koaliciją, kuri leistų tęsti darbus. Yra iš kai kurių partijų buvę tokių pasakymų, kad „jei tapsime valdžia, viską atšauksime, ką jūs padarėte“, tai nelabai suprantu, kokia prasmė į tas koalicijas eiti, ir aš labai sunkiai įsivaizduoju, kaip jos tokios atsirastų. Matyt, koalicijos dėliosis pagal tam tikrą ideologiją, požiūrį ir vargu, ar sutilps į koalicijas tokios partijos, kurios turi kardinaliai priešingus požiūrius“, – svarstė A. Veryga.
Skvernelis: jei būtumėme antroje vietoje, tai būtų fantastiškas rezultatas
22.30 val. preliminarūs rinkimų rezultatai rodė, kad LVŽS pirmauja Seimo rinkimuose. S. Skvenrelis „valstiečių“ štabe žurnalistams sakė, kad, jei LVŽS liks antroje vietoje, šis rezultatas jį tenkins.
„Jeigu mes išliktumėme panašioje tendencijoje, kaip dabar esame, tai yra antroje vietoje po miestų apylinių paskaičiavimo, tai būtų fantasiškas rezultatas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Anot jo, po rinkimų galimos dvi koalicijos – centro-kairės arba centro-dešinės. S. Skvernelis neatskleidė, ar LVŽS sėkmės rinkimuose atveju norėtų likti dirbti premjero pozicijoje. Jo teigimu, apie tai būtų diskutuojama LVŽS viduje. Vis dėlto, galiausiai S. Skvernelis tvirtino labiau norinti savo jėgas išbandyti ne Vyriausybėje, o Seime.
„Aš geriau pasinaudočiau galimybe dalyvauti teisėkūros procese, tai yra Seime. Vyriausybėje jau buvau, jau antroje Vyriausybėje. O Seimo nariu dar nebuvau. Tikrai [...] matau save Teisės ir teisėtvarkos arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete“, – dėstė jis.
S. Skvernelis, komentuodamas preliminarius rinkimų rezultatus, teigė turintys vilčių, kad dabartiniai koalicijos partneriai LLRA-KŠS peržengs 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjerą. Kartu permjeras apgailestavo, kad kitiems koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“, preliminariais rinkimų rezultatų duomenimis, 5 proc. barjero peržengti nepavyks.
Premjeras tvirtino manantis, kad šiąnakt jokių derybų, pokalbių dėl galimos valdančiosios koalicijos nebus, tačiau jau pirmadienį, neatmetė S. Skvernelis, diskusijų apie tai su kitų partijų atstovais gali būti.
„Matysime bendrą vaizdą, kai bus vienmandatininkais jau ryte, ir dienos eigoje galima pabandyti [...] bent jau pasikalbėti su galimais, potencialiais partneriais, ar matytų teoriškai galimybę turėti centro-kairės bloką“, – tikino S. Skvernelis.
Jis pats teigė niekam nesiruošiantis skambinti dėl koalicijos. Esą tuo turėtų rūpintis LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.
S. Skvernelis, kalbėdamas apie preliminarius rinkimų rezultatus, teigė esantis nustebęs dėl to, kad panašu, jog 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjerą peržengs Laisvės partija, o Darbo partija, tikėtina, gali tapti trečia, pagal palaikymą, partija.
Pripažino, kad LVŽS pergalės pirmame ture nepasieks
Sekmadienį, vidurnaktį patikslinus rinkimų rezultatus, LVŽS lyderis R. Karbauskis teigė, kad jo vadovaujama politinė jėga po pirmojo rinkimų turo turėtų likti antroje vietoje.
„Matosi iš dabartinių rezultatų, kad mes būsime antri“, – pažymėjo R. Karbaukis.
Anot jo, paaiškėjus didžiųjų miestų rinkimų rezultatams, konservatoriai turėtų išsiveržti į priekį. Vis dėlto, pasak R. Karbauskio, viskas spręsis antrame rinkimų ture.
„Bet vėlgi – skirtumas tikriausiai bus vienas ar du mandatai. Tikriausiai taip bus ir tai nieko nereikš. Antruose turuose bus daug mūsų ir daug konservatorių partijos kandidatų. Antruose turuose tose apygardose, kurios yra vadinamos kaimiškomis, nesvarbu, ar mūsų kandidatai pirmauja, ar nepirmauja, ar tai būtų Darbo partijos kandidatai, jie turi šansą laimėti dėl to, kad bendra suma centro-kairės kandidatų balsų yra daug didesnė negu dešiniųjų, o miestuose, tarkime, Vilniuje ir kitur, bus kitaip“, – svarstė LVŽS lyderis.
R. Karbaukis tvirtino gerbsiantis rinkėjų pasirinkimą, kad ir koks jis bebūtų.
„Gali būti, kad žmonės palaikys Tėvynės sąjungos kandidatus ir jie galės formuoti valdančiąją daugumą. [...] Mes esame ramūs, nes padarėme viską, ką galėjome“, – užsiminė LVŽS lyderis.
Jis teigė nesulaukęs jokių skambučių iš kitų partijų štabų. R. Karbauskio teigimu, kalbėti apie galimas koalicijas yra per anksti. LVŽS lyderis, skirtingia negu premjeras S. Skvernelis, kartojo, kad šnekėtis su kitų partijų atstovais šiuo metu apie koalicijas neverta, nebent apie į antrą turą patekusius kandidatus.
„Šnekėtis turi, pirmiausiai, apygardose kandidatai tarpusavyje. Kita vertus, partijos galų gale po rinkimų pabaigos supranta, kad dar nieko nežino. Visų rezultatai greičiausiai skirsis, bendras skaičius centro-kairės bus, aišku, didesnis negu dešiniųjų, bet jie turės daugiau antrų turų. Viską nulems antras etapas“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Jis kartojo, kad antrame ture „valstiečiai“ rems „centro-kairės partijų kandidatus“.
„Tam, kad Seime liberalai bendrąja prasme ir konservatoriai [...] turėtų kuo mažiau žmonių“, – aiškino R. Karbauskis.
