Po vidurnakčio pradėjus aiškėti ne tik regionų, bet ir didmiesčių balsavimo rezultatams Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen juos vertina teigiamai. Taip pat jai priimtina ir vienos iš rinkimuose pirmaujančių Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) išsakyta pozicija sudaryti plačią koaliciją.
„Tai yra vienas iš galimų scenarijų. Apie jį ne kartą kalbėjome vertindami pakankamai pozityvų bendradarbiavimą opozicijos formate per šiuos dvejus metus. Manau, kad taip, reikėtų pasvarstyti tą variantą ir, manau, kad tą padarysime“, – sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Ji pabrėžė, kad partijos rezultatai vis dar yra tarpiniai ir vis dar laukiama, kada bus suskaičiuoti didžiųjų miestų rinkėjų balsai.
Partijos pirmininkė tikisi, kad vienmandatėse apygardose į antrąjį turą pavyks išeiti 5-6 Liberalų sąjūdžio nariams. Vienas jų – Seimo pirmininkas V. Pranckietis. Jos teigimu, rezultatai Raudondvario vienmandatėje apygardoje rodo, kad jį rinkėjai vertina labai gerai.
Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje apygardoje kandidatuoja partijos buvęs vadovas Eugenijus Gentvilas. Iš 12 apylinkių balsai gauti iš 5. Pagal šiuos rezultatus kol kas E. Gentvilas yra 4 vietoje ir nusileidžia TS-LKD narei Radvilei Morkūnaitei–Mikulėnienei, premjerui Sauliui Skverneliui bei Ievai Pakarklytei iš Laisvės partijos.
„Buvo priimtas sprendimas pasistengti turėti kuo stipresnius kandidatus Vilniuje ir aš manau, kad tai yra teisingas sprendimas. Galutinių rezultatų neturime, mūsų pasirodymą įvertinsime, kai juos turėsime“, – sakė politikė.
Savo galimybes išeiti į antrą turą Senamiesčio-Žvėryno apygardoje partijos pirmininkė vertina optimistiškai. Kol kas ji šioje apygardoje pirmauja.
Laisvės partijos rezultatus V. Čmilytė–Nielsen vertina teigiamai. Po vidurnakčio ši partija buvo 5 vietoje, laipteliu aukščiau už Liberalų sąjūdį.
„Aš manau, kad tai yra labai pozityvu, kad centro dešinė turės stiprų atstovavimą, o ir liberaliems rinkėjams bus puikiai atstovaujami Seime. Apklausos rodė ką kita, bet, matyt, partijos naujumas jiems yra didelis pliusas ir aš šioje situacijoje galiu tik pasidžiaugti“, – vertinimais dalijosi Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Pranckietis įgyvendino užsibrėžtą tikslą – išėjo į antrąjį turą vienmandatėje Raudondvario apygardoje
Apie vidurnaktį suskaičiavus Raudondvario vienmandatės apygardos balsus paaiškėjo, kad Viktoras Pranckietis išėjo į antrąjį turą kartu su socialdemokrate Raminta Popovienė. Pastarasis rinkimų rezultatus šioje apygardoje vertina puikiai.
„Toks ir buvo tikslas, pirmajame ture išeiti į antrą turą“, – sakė Seimo pirmininkas.
Paprašytas įvertinti konkurentę antrajame ture V. Pranckietis atsakė norintis jos nevertinti. Jo nuomone, kadangi jie abu yra Seimo nariai, rinkėjai turėtų įvertinti pagal darbą Seime.
„Tas darbas Seime arba yra, arba jo nėra. Kada naudoja rajono savivaldybės administracinius resursus visomis kryptimis ir visaip, tai ir yra rezultatas. Taip, aš nesiimsiu įrodinėti, bet dirba net seniūnaičiai“, – kritikos konkurentei pažėrė V. Pranckietis.
Kaip antrajame ture Raudondvario vienmandatės apygardos rinkėjų balsai galėtų pasiskirstyti Seimo pirmininkas nesiryžo prognozuoti.
„Taip, žinoma, prašysiu partijų paramos, kur tai yra įmanoma. Kur neįmanoma, tai, matyt, ir nebus tos paramos, bet labiausiai reikia žmonių paramos. Manau, kad žmonės turėtų vertinti ir ne pagal stovėjimą ant scenos per renginius, o pagal darbą Seime“, – sakė politikas.
Jeigu V. Pranckietis į Seimą nebūtų išrinktas vienmandatėje apygardoje, politikas tikisi į parlamentą patekti per daugiamandatę. Mat vidurnakčio duomenimis Liberalų sąjūdis yra surinkęs 6 proc. rinkėjų balsų, todėl perkopia 5 proc. ribą.
Čmilytė žada trauktis iš pirmininkės pareigų, jei partija Seimo rinkimuose neperžengs 5 proc. barjero
Liberalų sąjūdžio būstinėje pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen pasirodė 21.30 val. Pasisveikinusi su partijos kolegomis pirmininkė sutiko žiniasklaidai duoti komentarą. V. Čmilytė–Nielsen sakė, kad kol kas gyvena laukimo nuotaikomis. Ypatinga intriga, jos teigimu, bus dėl rezultatų iš didmiesčių. Ji tikisi, kad didmiesčio rinkėjų balsai partijai bus palankūs.
„Vis dar optimistiškai galime žiūrėti. Manau, kad iki 1-2 val. lauksime ir tikimės pozityvaus rezultato“, - sakė partijos pirmininkė.
Ji pridūrė besitikinti 6-8 vietų Seime vien iš vienmandačių apygardų. Kokio dydžio Liberalų Sąjūdžio frakcija bus Seime – ji sakė nenorinti kol kas prognozuoti. Visgi ji patikino, kad jeigu partija šiuose Seimo rinkimuose neperžengs 5 proc. kartelės – ji ketina atsistatydinti iš pirmininkės pareigų.
„Nesėkmė būtų neperlipimas 5 proc. barjero ir tai reikštų ir mano kaip lyderės poreikį priimti tam tikrus sprendimus. Natūralu, kad pirmininkas visada prisiima atsakomybę už partijos rezultatus seimo rinkimuose, ar jie būtų geri, ar blogi“, – sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Partijos lyderė rinkimuose tikėjosi didesnio rinkėjų aktyvumo, jos nuomone, koją tam galėjo pakišti pandemija ir blogas oras.
Labiausiai tikėtinais partneriais V. Čmilytė-Nielsen įvardijo konservatorius, „Laisvės partiją“, su kuriais Liberalų sąjūdis dalijasi balsus. Galimybę sudaryti koaliciją su „Laisvės partija“ ji vertina pozityviai.
„Kuo daugiau liberalių jėgų Seime – tuo geriau“, – sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Tuo tarpu partijos pirmininkė sunkiai įsivaizduoja koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
„Su valstiečiais sąlyčio taškų per pastaruosius ketverius metus praktiškai neturėjome“, – tikino politikė.
Koalicijos su socialdemokratais galimybės yra svarstytina, tačiau ji nėra pirmo pasirinkimo, kadangi socialdemokratai daugiau kalba apie centro kairės koalicijos prioritetą, be to, iš esmės skiriasi partijų pažiūros ekonomikos ir mokesčių politikos klausimais skiriasi.
Auštrevičius neabejoja, kad partija peržengs 5 proc. ribą
Liberalų sąjūdžio štabe apsilankęs partijos narys, europarlamentaras Petras Auštrevičius, žvelgdamasi į pirmuosius balsavimo rezultatus, naujienų portalui LRT.lt sakė, kad tendencija puiki – abi liberaliosios jėgos, tiek jų partija, tiek ir Laisvės partija žengia koja kojon.
„Nepaisant pavadinimų ir komandų skirtumo, yra pasitikėjimas abiem partijomis. Ar tokia tendencija išliks balsų skaičiavimo pabaigoje – aš truputį abejočiau. Manau, kad Liberalų sąjūdžio struktūra vietose gali nulemti, kad mes būsime aukščiau. Ar abi pereisime 5 proc. ribą? Irgi neimčiau kategoriškai tvirtinti“, – sakė P. Auštrevičius.
Jeigu į Seimą patektų abi liberaliosios partijos, P. Auštrevičiaus nuomone, šių politinių jėgų koalicija Seime galima.
„Nėra jokio priešiškumo asmeniame lygmenyje. Gal vienas kitas ir yra kiek apsipykęs, ir aštresnį žodį pasakęs, bet labai tikiuosi sveiko proto matant bendrus tikslus. Dabar skirstytis į tuos politinius namus būtų didžiulė klaida“, – tikino P. Auštrevičius.
Ta, kad apie 22 val. Liberalų sąjūdis vis dar balansavo ant 5 proc. ribos, europarlamentaro nuomone, nieko kol kas nerodo. Jis yra tikras, kad Liberalų sąjūdis peržengs 5 proc. ribą.
Europarlamentaro nuomone labiausiai tikėtini koalicijos partneriai būtų Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
„Matyčiau didelę prasmė dirbti, nes tai yra irgi ambicinga partija, kelianti labai didelius uždavinius ir ambicingus tikslus“, – tikino politikas.
Koalicija su socialdemokratais, jo nuomone, galima. Galbūt būtų įmanoma bendradarbiauti ir su Darbo partija.
„Kadangi aš manau, kad jie neformuluos super ambicingų tikslų, o bandys prisitaikyti prie kitų, galbūt... Aš manau, tokia pragmatiškai į savo politinę būtį žvelgianti partija galbūt galėtų... bet manau, kad didesni turėtų nustatyti ambicingus uždavinius“, – tikino P. Auštrevičius.
Galimybės sudaryti koaliciją su LVŽS politikas taip pat galimybių nemato, nepaisant to, kad ši politinė jėga rinkimų lentelėje rikiuojasi gana aukštai.
„Nematau galimybių, kad keistųsi jų vadovybė. Žinant, kokia yra jų vadovybė ir kaip jie mausto ir maustė savo politinius partnerius, aš tikrai nelinkėčiau to savo partijai“, – sakė P. Auštrevičius.
Gentvilas: Liberalų sąjūdis šiuose rinkimuose tikisi geresnio rezultato nei prieš 4 metus
20 val. pasibaigus balsavimui pirmajame Seimo rinkimų ture Liberalų sąjūdžio būstinėje – gana optimistiškos nuotaikos. Partijos narys, parlamentaras Eugenijus Gentvilas teigia, kad šiuose rinkimuose partija pasirodys geriau nei praėjusiuose.
„Manau, kad partija rinkimuose pasirodys gerai, geriau nei praėjusiuose rinkimuose. Aš nemanau, kad bus stebuklų kažkokių“, – sakė E. Gentvilas.
Praėjusiuose Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis gavo 9,06 proc. rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje. Šįkart tikimasi surinkti 10-11 vietų Seime. Iš vienmandačių laukiama dar 10 vietų.
„Daug kas priklauso ne nuo to, kiek mes gauname, o nuo to, kiek partijų lieka žemiau 5 proc., nes jų balsai atitenka toms, kurios peržengia 5 proc.“, – tikino E. Gentvilas.
Pats E. Gentvilas, pats kandidatuojantis Karoliniškių–Pilaitės vienmandatėje apygardoje, nesiryžo prognozuoti, ar pateks į antrąjį turą. Pozityviau parlamentaras vertina Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio galimybes iškovoti pergalę Raudondvario vienmandatėje apygardoje. V. Pranckietis vasarą paliko LVŽS ir prisijungė prie Liberalų sąjūdžio.
„Aš neabejoju, kad jis laimės vienmandatėje. Tai čia papildomas mandatas, vienas iš tų prognozuojamų. Bet yra kitas dalykas – V. Pranckietis, mano įsitikinimu, kaimiškuose rajonuose tikrai nusineš dalį balsų tų žmonių, kurie anksčiau balsavo už LVŽS“, – komentavo E. Gentvilas.
Pranckietis: ne partija formuoja žmogų, o žmonės partiją
Apie 20.40 į partijos būstinę Vilniaus Senamiestyje atvyko ir pats Seimo pirmininkas V. Pranckietis. Naujienų portalui LRT.lt jis sakė, kad šiuose rinkimuose taip pat tikisi pergalės.
„Noriu neabejoti, kad būsiu išrinktas į Seimą, teks dar dirbti. Kada važinėjau po vietas, žmonės gana aiškiai tą sakydavo. Praėjusį rudenį, prieš pandemiją, aš apvažiavau visas bendruomenes, klausiau, ar aš teisingai elgiuosi, ar man eiti į rinkimus? Visuose susitikimuose man sakė, kad turėčiau tęsti“, – sakė Seimo pirmininkas.
Politikas tikisi, kad tai, jog jis šiuose rinkimuose nebėra LVŽS sąrašuose, kojos nepakiš.
„Jokiu būdu. Aš galvoju, kad ne partija žmogų formuoja, o žmonės formuoja partiją. Kaip atrodo partija, priklauso nuo to, kokie žmonės yra toje partijoje“, – teigė politikas.
Nors neseniai V. Pranckietis keitė partiją, liberalų gretose jo nuotaikos yra „laisvos, labai geros“. Jam priimtina tai, kad nariai yra atviri, nėra užkulisinių žaidimų.
Tiesa, Seimo pirmininkui kyla kitokių grėsmių. Mat štabe didžioji dalis Liberalų sąjūdžio narių nedėvi kaukių, o V. Pranckietis yra priskiriamas rizikos grupei. Pats Seimo pirmininkas atvyko į štabą su kauke ir ketina visą vakarą laikytis saugaus atstumo. Tiesa, jau po 15 minučių V. Pranckietis bendravo su kolegomis be kaukės, nesilaikė saugaus atstumo.
Ketina susižerti nuo konservatorių atskilusius balsus
Tikėtis geresnių rezultatų šiuose rinkimuose, anot E. Gentvilo, yra daug prielaidų.
„Viena iš jų – žemėjimo trajektorija, kurią pastaruoju metu pagavo konservatoriai. Tą pastebime ir partiniuose reitinguose, ir Ingridos Šimonytės, ir Gabrieliaus Landsbergio reitinguose. Nesidžiaugdami galime pasamprotauti, kad dalis byrančių jų gretų gali atkeliauti ir pas mus“, – sakė Liberalų sąjūdžio narys.
Kitos prielaidos, prognozuojančios optimistiškesnius rezultatus, E. Gentvilo tikinimu, yra gerai strategiškai sudėliota rinkimų kampanija, taip pat per pastarąjį pusmetį sociologinėse apklausose matomas bendras partijos kilimas.
„Manau, kad mes pagavome tą bangą pabaigoje“, – tikina E. Gentvilas.
Taip pat prie sėkmės, parlamentaro nuomone, turėtų prisidėti ir sėkmingas partijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasirodymas, kur ji „atsvėrė vienų racionalumą, kitų – rėksmingumą“.
Nuo Liberalų sąjūdžio atskilęs buvę partiečiai, kurie susibūrė į „Laisvės partiją“, E. Gentvilo nuomone, kojos pakišti neturėtų, nors dėl rinkėjų abi partijos konkuruoja. Tačiau, parlamentaro teigimu, oponentai labiau junta pandemijos neigiamas pasekmes: „Laisvės partija“ įkūrė skyrius tik 8 Lietuvos savivaldybėse, nors planavo daugiau, o iš 71 vienmandatės apygardos kandidatus iškėlė tik 35.
„Pasiekti gerų rezultatų jiems tikrai bus sunku. Galbūt kokia didelė sėkmė Vilniuje leistų jiems perlipti 5 proc., bet, pavyzdžiui, Klaipėdoje jie keturiose apygardose sugebėjo iškelti tik vieną kandidatą, nes sugriuvo jų skyrius. Tris kandidatus į likusias apygardas jie turėjo atsiųsti iš Vilniaus. Iš čia atvykęs žmogus, kurio pavardės net ir aš nežinau, besidomintis politika, gali surinkti 3-5 proc. balsų. Tai čia jų yra tragedija, bet aš linkiu jiems sėkmės“, – sakė E. Gentvilas.
Liberalų sąjūdis sėkmės atveju koaliciją pirmiausia formuotų su dešinės-centro politinėmis jėgomis, nepavykus šiam planui, E. Gentvilo teigimu, galimas ir „europinių vertybinių partijų“ koalicija, trečias, mažiausiai pageidautinas variantas – kairiųjų-centro partijų koalicija. Koalicija, anot jo, neįmanoma su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.
„Jeigu partijoms ir toliau vadovaus žmonės su savo oligarchiniais interesais ir dar maskuodamiesi, neslėpsiu: Viktoras Uspaskich, sėdėdamas Briuselyje, arba Ramūnas Karbauskis, neprisiimdamas jokio atsakingo vaidmens. Su tokiomis partijomis mums ne pakeliui“, – tikino E. Gentvilas.
Jo nuomonei pritarė ir V. Pranckietis.
