Verslas

2020.09.28 15:06

Ministrai pasirašė deklaraciją dėl Baltijos jūros taršos mažinimo

atnaujinta 18.10
Kornelija Mykolaitytė, Lukas Blekaitis, ELTA, Paulius Viluckas, BNS2020.09.28 15:06

Baltijos jūros regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pirmadienį pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuriais siekiama mažinti Baltijos jūros taršą.

Baltijos jūros regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pirmadienį pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuriais siekiama mažinti Baltijos jūros taršą.

Deklaracija pasirašyta nuotolinės aukšto lygio konferencijos „Our Baltic” metu. Ją pasirašė Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos ministrai.

„Dokumento svarba nenuginčijama ir prireiks nemažai laiko, kad Baltijos jūra neužimtų gėdingos 5 vietos tarp labiausiai užterštų pasaulio jūrų, bet kartu tikrai pavyks, nes visi žiūrime viena linkme. Įsipareigojame dabarčiai ir ateičiai dovanoti Baltijai nepriklausomybę nuo taršos ir būti turtingai išteklių ir išsaugoto unikalumo”, – pasirašydamas deklaraciją sake Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Estijos aplinkos ministras Rene Kokkas pripažino, kad vien deklaracijos pasirašymas situacijos nepagerins.

„Vien deklaracijos pasirašymu nepagerinsime situacijos. Tik realūs veiksmai tai padarys. Tikiuosi, kad ši deklaracija padės žengti žingsnį į priekį, kad mes būsime įsipareigoję, o mūsų jūra aplink bus švari“, – sakė R. Kokkas.

Latvijos aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministras Juris Pūcė teigė, kad Latvija sustiprins savo pastangas gerinant Baltijos jūros būklę.

„Pasirašau Latvijos vardu, tačiau pasirašydamas turiu pasakyti, kad įsipareigojame prisidėti užtikrinant saugią Baltijos jūros aplinką. Pandemija padidino rizikų skaičių ir tai parodo, kad mums labai svarbu palei Baltijos jūrą sustiprinti stebėseną. Latvija sustiprins savo pastangas, kurios padės užtikrinti žiedinę ekonomiką, ir tas pastangas, kurios padės nacionaliniu lygmeniu pagerinti bendrą Baltijos jūros būklę“, – teigė J. Pūcė.

Suomijos žemės ūkio ir miškininkystės ministras Jari Leppa sakė, kad deklaraciją pasirašo, nes Baltijos jūrai reikia daugiau bendradarbiavimo ir investicijų.

„Pasirašysime deklaraciją todėl, kad Baltijos jūra reikalauja daugiau bendradarbiavimo ir investicijų į geresnę jūros būklę ir sveikatą”, – sakė J. Leppa.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sakė, kad tai istorinis momentas.

„Nuostabus momentas pamatyti, kaip aplinkos ir žemės ūkio ministrai kartu pasirašo šią deklaraciją. Svarbiausia, jie išreiškė norą užtikrinti, kad tai ne tik parašas ant popieriaus lapo, bet tikri veiksmai, kurių bus imamasi. Tai istorinis momentas, nes galiausiai pripažįstame, kad tai, kas vyksta sausumoje, turi įtakos jūrai”, – sakė V. Sinkevičius.

Baltijos jūra patenka tarp labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje.

Ūkininkai bus skatinami mažinti taršą – eurokomisaras

Siekiant sumažinti taršą Baltijos jūroje, Europos Sąjunga finansiškai skatins ūkininkus naudoti mažiau taršias technologijas ir ūkininkavimo metodus, sako aplinkos eurokomisaras.

Pasak V. Sinkevičiaus, parama galės būti skiriama iš žemės ūkio fondo ir naujosios ES finansinės perspektyvos, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti.

„Labai svarbu padėti ūkininkams pereiti prie švaresnių, tvaresnių sprendimų. Čia mums padės žemės ūkio fondas ir, aišku, naujoji perspektyva, kurios 30 proc. lėšų numatyta klimato kaitai stabdyti“, – BNS pirmadienį sakė V. Sinkevičius, Baltijos jūros regiono ministrams pasirašius deklaraciją, kuria šalys įsipareigojo mažinti taršą Baltijos jūroje.

„Klimato kaitos mes negalime stabdyti be sveikų ekosistemų, ypač kalbant apie jūras ir vandenynus, kurios sugeria didžiulius kiekius CO2“, – pridūrė jis.

Pasak V. Sinkevičiaus, deklaracijoje išskiriamos trys pagrindinės problemos: eutrofikacija – mineralinių arba maistinių medžiagų, dažniausiai trąšų, patekimas į Baltijos jūrą, netvari žuvininkystė ir į jūrą patenkančios šiukšlės.

Pasak jo, dėl eutrifikacijos, kuri pažeidžia Baltijos jūros ekosistemos balansą, jūroje jau beveik išnyksta kai kurios žuvys.

„Taip mažėja deguonies ir deguonies sumažėjus, žūsta žuvys ir augalai. Taip yra paveikiama visa ekosistema. Eutrofikacija yra paveikusi 97 proc. Baltijos jūros ir mes jau turime kai kuriuos žuvų išteklius, kurie yra arti išnykimo“, – perspėjo V. Sinkevičius.

Anot jo, deklaraciją pasirašė ir už žemės ūkį, žuvininkystę atsakingi ministrai, taip pripažįstant, jog Baltijos jūros taršos problema yra horizontali.

„Šiandien paleistas labai aiškus signalas, kad reikalingas bendradarbiavimas ne tik tarp atskirų šalių narių, bet ir tarp ministerijų, kad tai yra horizontali problema ir kad veikla, kuri vykdoma ant žemės, turi didelį poveikį jūros ekosistemą“, – sakė eurokomisaras.

Deklaracijos nepasirašė Rusija, tačiau V. Sinkevičius sako, kad su Lietuvos kaimyne Baltijos jūros taršos klausimu ES bendradarbiauja kitais formatais.

Anot jo, Rusija nebuvo kviesta, nes deklaracijos tikslas buvo apibrėžti politinę valią tarp ES šalių.