Lietuvoje

2020.09.21 19:16

Dainius Pūras: kaip galime pagerinti psichikos sveikatą, jei vyrauja tradicinės šeimos vertybės?

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.09.21 19:16

Pandemija – unikali galimybė imtis veiksmų ir padaryti ne kosmetinius, bet esminius pokyčius psichikos sveikatos srityje, Leonidui Donskiui skirtoje konferencijoje pirmadienį sakė pranešėjai. Tačiau koronaviruso pandemijos metu žmonių su negalia šeimos buvo paliktos vienos, be jokios valstybės paramos, dar labiau pagilėjo atskirtis.

Pagerbiant vieną iškiliausių Europos mąstytojų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorių Leonidą Donskį, Kaune vyko trečioji filosofo atminimui skirta konferencija „Kartu per atstumą. Emocinis gerbūvis ir socialinis solidarumas COVID–19 metu“.

Pandemija – unikali galimybė imtis veiksmų

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius, buvęs Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą Dainius Pūras konferencijoje sakė, kad pandemijos metu psichikos sveikata pagaliau ištraukta iš šešėlio, kadangi prasidėjo diskusijos, kaip turėtume finansuoti šią sritį.

Vis dėlto, pabrėžė jis, tai, kaip žmogus teisės taikomos besinaudojantiems psichikos sveikatos paslaugomis, yra nepriimtina.

„Tačiau nesu tikras, kad taip yra dėl resursų trūkumo, kadangi didžiausias skaičius žmonių, uždarytų tokiose institucijose, yra turtingiausiame regione – Europoje. Taigi tai skatina galvoti išradingiau ir negalvoti, kad daugiau pinigų išspręs problemą“, – tvirtino D. Pūras.

Pasak jo, visos nelygybės, diskriminacijos ir smurto formos turi neigiamą įtaką psichikos sveikatai. Dėl šios priežasties, kalbėjo profesorius, valstybės turi investuoti į nediskriminuojančios aplinkos įgalinimą visur – šeimoje, mokykloje, darbo vietoje, bendruomenėje, sveikatos paslaugų tinkle ir visuomenėje.

„Tačiau kaip galime tikėtis pagerinti psichikos sveikatą, jei vyrauja tokios ideologijos, kaip tradicinės šeimos vertybės, kurios pasisako prieš moterų ir vaikų teises? Tai yra didesnio paveikslo dalis – psichikos sveikata nėra vien tik apie institucijas“, – teigė D. Pūras.

Jis taip pat pabrėžė, kad neturime pamiršti praeities, kadangi praeityje buvo daugybė bandymų padaryti žmones „laimingesnius“, „sveikus“ ir pataisyti visus sutrikimus, neklausiant žmonių, ar jie nori, kad tai būtų padaryta. Vienas tokių bandymų – lobotomija.

Tačiau problemų yra ir dabar. Pavyzdžiui, kartojo VU profesorius, nepriimtinai didelis skaičius vaikų ir suaugusiųjų su intelekto ar proto negalia gyvena didelėse institucijose. Ši problema itin aktuali Europoje, kadangi čia dar yra daugiausiai lovų psichiatrijos ligoninėse ir daugiausiai žmonių, gyvenančių institucijose. O tokios atskirtos institucijos ir psichiatrijos ligoninės pandemijos metu tapo viruso sklidimo centrais. Vis dėlto pandemija – unikali galimybė imtis pokyčių.

„Esant pandemijai, turime dar daugiau argumentų, kad šis tas blogai su status quo. Tokios krizės yra galimybė padaryti esminius pokyčius, ne tik kosmetinius. Pavyzdžiui, daugėja vaikų ir suaugusių, kurie susiduria su nerimu ar liūdesio jausmu. Ar psichiatrija tai ir toliau medikalizuos ir skelbs, kad tai yra sunkių psichikos sutrikimų našta?

Dabar yra tinkamas metas kalbėti apie paprastus psichikos sveikatos sunkumus – tai nėra psichikos ligų cunamis, tai normali reakcija į nenormalią situaciją (pandemiją – LRT.lt). Manau, kad medikamentų vartojimas tokioje situacijoje prives tik prie didesnių problemų“, – akcentavo D. Pūras.

Per dieną neteko visų paslaugų

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė konferencijoje pabrėžė, kad dėl įvairių barjerų žmonės su negalia buvo neproporcingai stipriai veikiami dar prieš pandemiją. Ir taip buvo ne dėl jų negalios, o dėl visuomenės požiūrio ir kitų barjerų visuomenėje, pridūrė D. Juodkaitė.

Anot Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentės, pandemijos metu koronavirusas dar labiau paaštrino jau egzistuojančius barjerus ir negatyviai paveikė tiek maisto ar sveikatos apsaugos prieinamumą, tiek galimybes dirbti nuotoliniu būdu.

„Žmonės su negalia ne tik paveikiami šių aspektų, bet tai taip pat atsiliepia ir pagilina socialinę atskirtį ir apsaugos trūkumą“, – kalbėjo D. Juodkaitė.

Jos teigimu, labiausiai sunkumai ir atotrūkis pasijautė sveikatos apsaugos ir psichologinės sveikatos srityje. Svarbi informacija ir komunikacijos būdai neretai nebuvo pritaikomi kai kuriems žmonėms su negalia, taigi COVID-19 sukėlė daug sunkumų ir tiems, kurie jau iki tol buvo valstybės apleidimo, socialinės apsaugos ar švietimo sistemos aukomis, sakė Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė.

„Milijonai žmonių su negalia remiasi į jiems teikiamą profesionalią pagalbą jų pačių namuose. Todėl išlaikyti fizinį atstumą šiems žmonėms buvo neįmanoma, nes paslaugos reikalauja artumo ir kontakto su kitais žmonėmis. Taigi žmonės su negalia per dieną neteko visų paslaugų, negavo jokios paramos iš valstybės. (...)

Pandemija parodė, kad kai kurios sveikatos apsaugos paslaugos buvo nepakankamai finansuojamos, ypač psichikos sveikatos. Per pandemiją jos tapo dar labiau neprieinamos. (...) Kai kurios pagalbos žmonės neteko, o kitos rekomendacijos ar kiti nurodymai diskriminavo žmones su negalia“, – teigė D. Juodkaitė.

Šeimos buvo paliktos vienos

Pasak jos, dienos centrai ar kiti socialinių paslaugų tiekėjai pandemijos metu nutraukė savo veiklą, o žmonės su negalia be jokios paramos buvo palikti savo namuose, liko vieni.

Žmonėms su negalia taip pat nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos apsipirkinėti, pavyzdžiui, nebuvo išskirtos atskiros valandos tik jiems. Apsipirkinėjimas internetu taip pat nebuvo įmanomas, kadangi pirmosiomis karantino savaitėmis šis būdas sulaukdavo tokio susidomėjimo ir didelės paklausos, kad buvo „užblokuotas“ tų, kurie pirmiau užsisakė produktus.

„Taigi žmonės su negalia, kurie paprastai yra nepriklausomi ir gali patys užsisakinėti maistą, negalėjo to padaryti“, – apgailestavo D. Juodkaitė.

Buvo apsunkintos ir švietimo galimybės. Dauguma valstybių laikinai uždarė švietimo įstaigas, taip pat ir specialias mokyklas vaikams su negalia: „Šeimos buvo paliktos visiškai vienos be jokios pagalbos, o tėvai tapo visais įmanomais specialistais – ir socialiniais darbuotojais, ir terapeutais“, – vardijo Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė.

Ji akcentavo, kad pandemija itin stipriai paveikė neretai pamirštamas žmonių grupes, pavyzdžiui, kalinius ar benamius su negalia, mergaites ir moteris su negalia, kurios susiduria su didesne rizika tapti smurto aukomis, ypač, esant izoliacijai.

Problemų buvo ir įvairiose institucijose, pavyzdžiui, sakė ji, skirtingose šalyse mirčių nuo koronaviruso skaičius slaugos namuose vyravo nuo 42 iki 57 proc. nuo visų mirties atvejų dėl koronaviruso.

„Valstybės pamiršo žmones su negalia“, – apgailestavo D. Juodkaitė.

Populiariausi