Lietuvoje

2020.09.07 11:25

Sprendimų matematikos žinioms gerinti yra, tačiau nusiteikti reikia maratonui: rezultatų lauktume 10-15 metų

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.09.07 11:25

Rimtesnė pedagogų atranka, priemonės mažinti barjeru mokslams tampančią socialinę nelygybę, galbūt daugiau savaitinių pamokų ir dirbtinio intelekto, kuris talkintų kiekvienam jaunuoliui dėmesio atseikėti nespėjantiems mokytojams, pritaikymas – specialistams nestinga siūlymų, ką galima keisti, jog Lietuvos moksleivių matematikos gabumai kiltų. Tačiau sutinkama, kad greitų sprendimų čia nėra – būtina nusiteikti ne sprintui, o maratonui.

Šiemet net trečdaliui abiturientų neišlaikius valstybinio matematikos egzamino, „LRT ieško sprendimų“ komanda gilinosi, kaip mokoma tose mokyklose, kuriose egzamino rezultatai viršija vidurkį, taip pat ieškojo kitų šalių pavyzdžių, koks mokymosi modelis galėtų būti efektyviausias. LRT RADIJO laidoje „10–12“ vyko apibendrinamoji diskusija su srities ekspertais.

Moksleivių matematikos žiniomis ypač susirūpinta po prastų šiųmečių egzamino rezultatų, tačiau situaciją stebintys ne vienerius metus sako, kad problemos esama jau ankstesniame amžiuje. Todėl į suomių ar estų švietimo pasiekimus šioje srityje galima žvelgti pavydžiai – kaip jau anksčiau rašė LRT, pagal penkiolikmečių matematikos pasiekimus Estija yra pirmoji Europoje.

Abejose šalyse pedagogo kelią renkasi buvę gabiausi savo kartos abiturientai, to reikėtų siekti ir Lietuvoje, sako LRT RADIJO laidos „10-12“ pašnekovai. Šie aptarė specialistų siūlymus, šią savaitę išsakytus LRT sprendimų žurnalistikos cikle.

Per daug pramogos, per mažai darbo?

Vaikus, įskaitant matematikos, turi mokyti geriausi – su tuo veikiausiai nesiginčytų niekas. Tačiau ar iš tikrųjų pedagogams būtinas, pavyzdžiui, ir magistro laipsnis, vienareikšmiško atsakymo, regis, nėra. Svarbu ir tai, kad mokytojas neprarastų mokinių poreikių supratimo, neatitrūktų, gebėtų išaiškinti sudėtingus dalykus paprastai, tvirtina specialistai.

„Visiškai pritariu, kad mokytojas turi būti pilnai išmanantis savo dalyką, išsilavinęs, turintis pilną matematikos matymą, suprasti, kaip siejasi atskiros disciplinos – geometrija, algebra, statistika ir taip toliau, – sako Kauno Maironio universitetinės gimnazijos matematikos mokytoja Marta Baranauskaitė. – Tačiau mokantis aukštojoje mokykloje vis tik atitolstama nuo pačios mokyklos, nuo to, kaip matematikos mokosi mokiniai, ne tik gimnazijoje, bet ir žemesnėse klasėse. Tada tikriausiai reikėtų redaguoti ir ugdymo programas mokykloje, atitinkamai atsižvelgti ir į aukštosios mokyklos programas, kad jos būtų suderinamos“.

M. Baranauskaitė pati tebestudijuoja universitete matematiką, tačiau prieš kurį laiką grįžo dirbti į mokyklą, kurią prieš keletą metų baigė. Ji sako, kad pedagoginė studijų kryptis ypač naudinga ir klaida būtų manyti, jog tik dalyko žinių mokytojui pakanka.

„Imi geriau suprasti probleminius mokinius, specialių poreikių turinčius, tuos, kurie turi elgesio problemų. Tas pasiruošimas yra labai svarbus, kad atėjęs į mokyklą jaustumeisi tvirčiau ir galįs padėti mokiniui“, – LRT RADIJO pokalbyje sakė ji.

Mokantis aukštojoje mokykloje vis tik atitolstama nuo pačios mokyklos, nuo to, kaip matematikos mokosi mokiniai, ne tik gimnazijoje, bet ir žemesnėse klasėse.

Pasak matematiko Rimo Norvaišos, Lietuvos mokyklose sumenko žinių svarba, vis daugiau grynosios matematikos vietos užima progresyvioji pedagogika, kurios esmė – asmenybės ugdymas. Taip buvo supaprastintas, palengvintas mokyklinės matematikos mokymo turinys, LRT.lt šią savaitę sakė R. Norvaiša.

Sigita Urbonienė, Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir statistikos katedros docentė, sutinka su šiomis pastabomis, jos teigimu, grynosios matematikos sumažėjo, kad „vaikams būtų paprasčiau, linksmiau“.

„Reikia grynosios matematikos, aišku, reikia ir progresyvių pedagogikos metodų, rasti pusiausvyrą tarp šių dalykų. Aišku, tai yra didžiulis darbas tą padaryti ir į turinio keitimą reikėtų žiūrėti labai atsakingai, ne paskubomis. Manau, kad reikėtų suburti komandą, į kurią įeitų tiek mokytojai, tiek universitetų dėstytojai matematikai, vaikų psichologai, galbūt ministerijos darbuotojai, kurie rimtai svarstytų programos turinio pakeitimus. Po to turbūt reikėtų paruošti vadovėlius, apmokyti mokinius, paleisti dirbti į pilotines mokyklas“, – sakė „10-12“ pašnekovė.

Tikėtis, kad tai bus greitas procesas, nereikėtų. S. Urbonienės manymu, tokios reformos įgyvendinimas, nuo pasiruošimo, įgyvendinimo iki rezultatų įvertinimo, truktų ne mažiau 10-15 metų.

Mokyklų tobulinimo centro atstovė, programos „Renkuosi mokyti“ vadovė Agnė Motiejūnė visgi abejojo, ar minimi mokymo metodai, kuriuose labiau akcentuojamas asmenybės ugdymas, yra tokie stipriai įsitvirtinę mokyklose, o ypač – matematikos mokyme.

„Kiek mums tenka dirbti su mokyklomis, dažniau matematika lieka ta disciplina, kur bendrosios kompetencijos būna integruojamos rečiau ir požiūris visgi pastebimas, kad tai laikoma žaidimu“, – sakė A. Motiejūnė.

Ji pažymėjo, kad nors visuotinai sutinkama, kad matematikos mokyme ypač svarbu išvengti žinių spragų, jų priežastys neretai tebėra pražiūrimos.

„Tų spragų identifikavimas yra labai įvairus ir aš manau, kad spragos ne visada susijusias su matematikos žiniomis. Ką pastebime iš savo pokyčio projekto tyrimų, iš savo programos, kad dažnai jos susijusios su emociniais, psichologiniais poreikiais, dalykais, kuriuos vaikas atsineša iš šeimos, apskritai matematikos kaip didelio baubo – mokykloje yra supratimas „aš negabus matematikai“. Dauguma vaikų įsivaizduoja, kad tai yra labai sudėtingas dalykas, kuris yra ne jiems. Reikia kelti klausimus, kas įvyksta su matematika, kad ji taip įsivaizduojama?“, – kalbėjo laidos pašnekovė.

Dėl skirstymo pagal pažangumą nesutaria

Kai kurie ekspertai mano, kad matematikos mokymą iš pradinių klasių pedagogo turėtų perimti šio dalyko specialistai. Tačiau to būtinybę mato ne visi pašnekovai, alternatyva – taikyti platesnį pradinių klasių mokytojų rengimą, fokusuojantis į kokybiškesnį matematikos išdėstymą vaikams.

„Manau, kad tikrai svarbu, kad matematiką jau nuo pačių pirmų klasių dėstytų būtent matematikos mokytojai, nes į daugelį dalykų matematikoje jie gali pažvelgti kitaip negu pradinių klasių mokytojas, kuris (...) neturi giliųjų matematikos žinių“, – sakė S. Urbonienė.

A. Motiejūnė akcentavo, kad svarbiausia yra tai, ko būtų mokoma, o pradinių klasių mokytojai galėtų pasiekti ne prastesnių rezultatų negu mokytojai dalykininkai.

„Visgi aš galvoju, kad ir pradinių klasių mokytojams įdiegus tam tikras mokymo specifikas, paaiškinus, kaip eiti į gylį tame supratime, ne tik paviršiumi pereinant temas, mes galėtume pasiekti panašių rezultatų. Aš tikiu, kad sustiprinus pradinių klasių mokytojų didaktinį supratimą, kaip perteikti matematikos žinias, pasiekti panašių rezultatų galime“, – svarstė „Renkuosi mokyti“ vadovė.

Tuo tarpu M. Baranauskaitė akcentavo, kad svarbus ir mokinių prisirišimas prie mokytojo, kuris pradinėse klasėse ypač pastebimas.

Dauguma vaikų įsivaizduoja, kad tai yra labai sudėtingas dalykas, kuris yra ne jiems. Reikia kelti klausimus, kas įvyksta su matematika, kad ji taip įsivaizduojama?

Vieningo atsakymo pašnekovai neturėjo ir dėl mokinių skirstymo į grupes pagal pažangumą. Šis klausimas, anot S. Urbonienės, apskritai skaido švietimo bendruomenę į dvi dalis.

M. Baranauskaitės manymu, padalijimas naudingas, mat tokiu atveju su prasčiau besimokančiais galima būtų stiprinti jų bazinius gebėjimus, o geriau besimokantys galėtų sparčiau tobulėti, į jų mokymo turinį vyresnėse klasėse galima būtų integruoti daugiau aukštosios matematikos.

„Kad sėdint toje pačioje grupėje prasčiau besimokantis nebūtų pasimetęs, o geriau besimokantis nenuobodžiautų – dėl to man tai atrodo svarbu. Bet kartu reikėtų nusistatyti, ką mes laikome tomis bazinėmis žiniomis, kaip dirbti su prasčiau besimokančiais“, – kalbėjo pradedančioji mokytoja.

S. Urbonienė sakė esanti įsitikinusi, kad sėkmingai ugdyti matematines žinias galima net ir esant skeptiškam kai kurių požiūriui, esą „matematikos gyvenime neprireiks“.

„Aš manau, kad matematiką galima papasakoti tiek labai stipriai ja besidomintiems, tiek tiems, kurie tvirtina, kad matematikos gyvenime nereikės. Su tuo tenka susidurti ir universitete, ypač dėstant įvairių specialybių pirmo kurso studentams. Tai labai priklauso nuo pateikimo, nuo pusiausvyros tarp grynosios matematikos ir supratimo, kam to reikia. Nes vaikai privalo matyti, kam jiems šitų dalykų reikės“, – laidoje „10-12“ kalbėjo VDU docentė.

Pasak A. Motiejūnės, skirstymas į pažangumo grupes galėtų būti į naudą patiems gabiausiems, tačiau tyrimai esą rodo, kad tiems, kuriems sekasi prasčiau, naudingiau būti bendroje grupėje su pažangesniais – tokiu atveju jie yra labiau motyvuoti, nemokėjimo nepriima kaip normos.

Diferencijuoti veikiau reikėtų užduotis, įvertinti kiekvieno gebėjimą tobulėti ir kliūtis atskirai. Tam, žinoma, nepakanka vieno pedagogo 20-ies ar 30-ies mokinių klasėje, tačiau kai kurie inovatyvūs sprendimai jau dabar leidžia tai kompensuoti, sako A. Motiejūnė. Pavyzdžiui, Suomijoje matematikos uždaviniai sprendžiami ir per kompiuterines programas.

„Mokiniai atlieka matematikos užduotis, jas sprendžia ir pagal tai programa nustato, kokių spragų mokinys turi, kokio uždavinio galbūt sudėties nepadarė, todėl jam ji grįžta, pati sistema duoda tas užduotis ir vėliau jis gali pereiti prie sunkesnių. Aš manau, kad net ir technologinių sprendimų yra ir jų reikia ieškoti, kaip padaryti, kad ne mokytojas turėtų po visą klasę bėgioti, suprasti ir identifikuoti tas spragas“, – sakė A. Motiejūnė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.

Taip pat skaitykite

Populiariausi

Covid-19 tyrimo punktas Radviliškyje

Lietuvoje

2020.09.30 10:49

NVSC skelbia pašalinusi trikdžius savo sistemoje: specialistai gali pasiekti informaciją apie COVID-19 atvejus Registrų centras: sutrikimai ne e.sveikatoje, o NVSC; atnaujinta 17.25

Vilniaus oro uostas

Lietuvoje

2020.09.30 13:37

Daliai užsieniečių atvykti į Lietuvą taps paprasčiau: Vyriausybė supaprastino tvarką atsisakyta reikalavimo užsieniečiams atsivežti neigiamą COVID-19 testą likus 72 valandoms iki kelionės