Kaip matematikos moko Estija ir Suomija – šalys, kurioms švietimas yra nacionalinė vertybė, o dirbti mokytoju – prestižas

Ieva Balsiūnaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt
2020.09.01 12:00

Suomija ir Estija – dvi šiaurinės kaimynės, ne vienus metus užsitikrinusios švietimo lyderių vardą. Abi šalys švietimą laiko nacionaline vertybe, dirbti mokytoju čia prestižas, kokybiškas mokslas prieinamas visiems, nepriklausomai nuo socioekonominės padėties.

Suomijos ir Estijos vidurinių mokyklų moksleivių matematikos rezultatai patenka į pasaulio geriausiųjų dešimtuką. Pagal penkiolikmečių matematikos pasiekimus Estija yra pirmoji Europoje. Abiejose valstybėse moksleiviai mokosi vidurinėse pagrindinėse bei profesinėse ar aukštesnėse vidurinėse mokyklose, prilygstančiose Lietuvos gimnazijoms.


Šiemet net trečdaliui abiturientų neišlaikius valstybinio matematikos egzamino, „LRT ieško sprendimų“ komanda gilinosi, kaip mokoma tose mokyklose, kuriose egzamino rezultatai viršija vidutkį, taip pat ieškojo kitų šalių pavyzdžių, koks mokymosi modelis galėtų būti efektyviausias.

Beveik viskas – pačių mokyklų ir jų mokytojų rankose

Aukštesnėse vidurinėse mokyklose matematikos mokoma dviem srautais: bendroji ir sudėtingesnė matematika, galima rinktis ir skirtingo pobūdžio egzaminus. Suomijos ir Estijos moksleiviams pasiekti kone aukščiausių pasaulyje matematikos rezultatų padeda konkretūs sprendimai.

Tiek Suomijos, tiek Estijos mokyklos turi plačią autonomiją organizuoti švietimo procesus. Valstybinio lygmens institucijos, tokios kaip ministerijos, mokykloms suteikia pagrindines gaires, nurodo rezultatus, kuriuos reikia pasiekti, visa kita – pačių mokyklų ir jų mokytojų rankose.

Mes tikime, kad gyvenant, pavyzdžiui, Taline, neįmanoma žinoti, kokie mokymo metodai labiausiai tinka gyvenantiems salose ar pietų Estijoje. Taigi pačios mokyklos ir mokytojai yra už tai atsakingi, valstybė jiems neliepia mokyti vienu ar kitu būdu.

„Autonomija labai svarbu. Vietos bendruomenės savo vaikams nori geriausio išsilavinimo ir siekia padaryti viską, kad tai užtikrintų. Mokyklų savarankiškumas leidžia pasiekti aukštų rezultatų. Mes tikime, kad gyvenant, pavyzdžiui, Taline, neįmanoma žinoti, kokie mokymo metodai labiausiai tinka gyvenantiems salose ar pietų Estijoje. Taigi pačios mokyklos ir mokytojai yra už tai atsakingi, valstybė jiems neliepia mokyti vienu ar kitu būdu“, – Einaras Vara, Estijos Švietimo ir Jaunimo organizacijos specialistas.

Mokyklų autonomija reiškia, kad mokytojams suteikiama laisvė pritaikyti individualius mokymo metodus. Abiejose šalyse galima rinktis iš kelių vadovėlių, naudoti tinkamiausias mokymo priemones. Matematikos mokytojas iš Suomijos Oulu miesto vidurinės mokyklos, Timas Tapiainenas, sudaro ir matematikos vadovėlius. Jis teigia, kad pasitikėjimas mokytojų galimybėmis organizuoti ugdymo procesą prisideda prie rezultatų sėkmės, nes patys pedagogai savo mokinius pažįsta geriausiai, žino, kaip geriausia jiems perteikti informaciją.

Taip pat skaitykite

„Savarankiškumas man ir kitiems matematikos mokytojams reiškia labai daug. Tai mums suteikia galimybę galvoti apie skirtingus būdus, kaip norime mokyti savo mokinius. Tai mums leidžia rasti pačius efektyviausius ir geriausius mokymo metodus viskam – nuo daugybos lentelės iki sudėtingesnių matematinių dalykų. Mokyklų vadovai mumis pasitiki, tai labai daug reiškia. Suomijoje taip pat turime aukštos kokybės mokymo priemonių, skirtingus vadovėlius. Tai leidžia mums pasirinkti, mokyti kaip įmanoma geriau“, – Timas Tapiainenas, matematikos mokytojas iš Suomijos.

Estija
Estija / Jacques Bopp/Unsplash nuotr.

Mokytojas – prestižinė profesija

Ekspertų teigimu, mokyklų ir mokytojų autonomija organizuojant mokymo procesą įmanoma tik tuomet, kai mokytojai yra savo srities profesionalai. Suomijoje ir Estijoje norint tapti matematikos mokytoju, būtina įgyti magistro laipsnį universitete, tam reikia nuo 5-erių iki 7-erių metų studijų ir ilgų praktikos valandų.

„Mokytojai turi būti labai gerai parengti. Jie turi išmanyti pedagogiką, žinoti skirtingus mokymo metodus. Būtina turėti daugiau matematikos žinių, nei jas reikia perduoti moksleiviams. Mokymo procesą jie turi matyti plačiau“, – teigia Suomijos Nacionalinės Švietimo Agentūros kancleris Leo Pahkinas.

Suomijoje ir Estijoje norint tapti matematikos mokytoju, būtina įgyti magistro laipsnį universitete, tam reikia nuo 5-erių iki 7-erių metų studijų ir ilgų praktikos valandų.

LRT radijo bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė teigia, kad universitetuose matematikos mokytojų specialybė yra viena stipriausių: „Matematikos mokytojais nori būti labai geri studentai. Jie labai motyvuoti, labai kūrybiški ir tie kolegos, kurie ugdo juos, moko universitete, tai sako, kad nėra turbūt net geresnių grupių už būsimus matematikos mokytojus. jie rengiami ir kaip dalyko mokytojai, ir kaip puikūs pedagogai. Suomijoje visą laiką yra ir mokytojo autoritetas ir specialybės prestižas. Mokyti matematikos yra tikrai toks smagus dalykas ir tai nėra tik paaiškinimas, kaip spręsti uždavinius – kūrybiškas priėjimas yra visur ir visada“.

Kūrybiškumą A. Kaškelevičienė mini ne be reikalo – švietimo ekspertai Suomijoje ir Estijoje sutaria, kad taikant kūrybiškus sprendimus mokytis matematikos daug įdomiau. Suomijos nacionalinės švietimo agentūros kancleris Leo Pahkinas pasakoja, kad mokant tokį praktinį dalyką kaip matematika, ieškoti naujų informacijos pateikimo būdų yra būtina ir tai atneša sėkmę.

„Kalbant apie matematikos mokymą, anksčiau Suomijoje, kaip ir kitose šalyse, mokytojai laikydavosi senų tradicijų – mokinius mokydavo taip, kaip jie patys buvo mokyti, pagal senus tradicinius modelius. Tuomet tyrėjai pradėjo tyrimus. Išaiškino, kad anksčiau tai buvo labai normali praktika, net ir ruošiant mokytojus universitetuose. Ir tai perduodama iš kartos į kartą. Iki tol, kol septyniasdešimtaisiais atsirado daugiau tyrimų, kaip žmonės mokosi, kokie yra geriausi būdai įsiminti informaciją, kokie geriausi mokymo metodai.

Mokyklose mokytojai ne tik moko savo dalykus, jie taip pat moko mokinius rasti geriausią būdą, kaip mokytis matematikos ar bet kokio kito dalyko.

Tai situaciją nuo septyniasdešimtųjų iki šių dienų pakeitė iš esmės. Vis daugiau mokytojų yra rengiami mąstyti plačiau, suprasti, kaip reikia mokyti. Mokyklose mokytojai ne tik moko savo dalykus, jie taip pat moko mokinius rasti geriausią būdą, kaip mokytis matematikos ar bet kokio kito dalyko“, – Suomijos Nacionalinės švietimo agentūros kancleris Leo Pahkinas.

Mokslo metų pradžios šventė, asociatyvi nuotr.
Mokslo metų pradžios šventė, asociatyvi nuotr. / E. Blaževič/LRT nuotr.

Svarbu nepalikti spragų

Suomijoje kiekvienoje mokykloje moksleiviai turi apie 4 matematikos pamokas per savaitę, tačiau tai priklauso nuo mokyklos politikos ir mokytojų sprendimų. Matematikos mokytojas iš Suomijos Oulu miesto vidurinės mokyklos pasakoja apie savo organizuojamas matematikos pamokas. Jo teigimu, mokytojai rengdamiesi pamokoms turi įdėti daug pastangų, neapsiriboti tik braižymu ant lentos.

„Mūsų mokykloje pamoka trunka 75 minutes. Neįmanoma, kad tiek laiko mokinys tiesiog išsėdėtų kėdėje. Taigi sugalvoju skirtingų veiklų. Mes skaičiuojame, atsistojame, išeiname pasivaikščioti, diskutuojame, matematikos mokomės žaisdami. Tuomet grįžtame į kabinetą ir aptariame, ką išmokome, ar viską supratome, tęsiame skaičiavimus. Taigi per vieną pamoką naudojame kelis skirtingus būdus mokytis, moksleiviams taip daug įdomiau“, – patirtimi dalijasi Timo Tapiainenas, matematikos mokytojas iš Suomijos.

Šiais laikais turime ir galybę modernių technologijų, kurias taikome mokydami, moksleiviams rodome vaizdo įrašus. Taigi mums reikia rasti geriausius būdus individualiai kiekvienam moksleiviui.

Leo Pahkinas, Suomijos Nacionalinės švietimo agentūros specialistas pabrėžia, kad mokytojai skatina matematiką nuolat taikyti praktiškai. Tai, kaip mokiniai gauna informaciją, pasak jo, prisideda prie geresnių matematikos pasiekimų: „Kai kurie moksleiviai geriausiai išmoksta kalbėdami ir klausydami, jiems nereikia nieko matyti, jie gali užmerkti akis ir klausytis. kiti moksleiviai geriausiai priima informaciją iš brėžinių ant lentos – mokytojas paaiškina braižydamas ir viskas pasidaro aišku. Šiais laikais turime ir galybę modernių technologijų, kurias taikome mokydami, moksleiviams rodome vaizdo įrašus. Taigi mums reikia rasti geriausius būdus individualiai kiekvienam moksleiviui“.

Suomijoje gyvenanti Aurelija Kaškelevičienė, pasakodama apie savo vaikus, teigia, kad prastiems mokslo rezultatams nepaliekama erdvės. Mokytojai dirba drauge su padėjėjais, silpniau besimokantiems mokiniams skiria papildomai laiko. Matematikoje nėra kur skubėti – priduria Aurelija.

Matematikos mokoma taip, kad vaikas neturėtų spragų. Nes jeigu yra spraga, taigi visi žino, kad nesupranti vieno dalyko, po to nesupranti kito dalyko, tada nesupranti trečio ir galiausiai nieko nesupranti.

„Matematikos mokoma taip, kad vaikas neturėtų spragų. Nes jeigu yra spraga, taigi visi žino, kad nesupranti vieno dalyko, po to nesupranti kito dalyko, tada nesupranti trečio ir galiausiai nieko nesupranti. Vaikai neturi spragų ir, aišku, čia labai padeda mokytojų padėjėjai, tiems, kurie nesupranta ir mokytojai rengia tokias konsultacijas, papildomas pamokas, į kurias vaikai iš anksto užsirašo ir jau mokytojas maždaug žino, ko vaikas gali klausti, kur yra problema. Tiesiog mokomasi, aiškinama tol, kol vaikas supranta. Tada jis jau supranta. Kai pamatas geras, galima statyti toliau“, – Aurelija Kaškelevičienė, LRT radijo bendradarbė Suomijoje.

Helsinkis
Helsinkis / Steve Barker/Unsplash nuotr.

Egzaminai tik paskutiniaisiais mokslų metais

Pasak švietimo ekspertų Suomijoje ir Estijoje, dar vienas sprendimas, norint pasiekti aukštų matematikos rezultatų – nukreipti pagrindinį dėmesį nuo egzaminų. Tai šiose šalyse sėkmingai vykdoma jau ne vieną dešimtmetį. Estijoje valstybinio lygmens egzaminai organizuojami paskutinėse vidurinės pagrindinės ir vidurinės aukštesniosios mokyklos klasėse.

Suomijoje – nacionalinius egzaminus laiko tik paskutinių klasių moksleiviai. Pagrindinis dėmesys skiriamas pačiam mokymosi procesui, norima nusigręžti nuo tradicinio modelio, kurio pagrindinis tikslas yra baigiamasis egzaminas.

Pasak Estijos Švietimo ir Jaunimo organizacijos eksperto Einaro Varos, egzaminai neturi daryti įtakos mokymosi procesui: „Tai kaip kelionė iš Talino į Vilnių, mes galime vykti per Rygą, Stokholmą ar Tartu. Galutinis tikslas yra, reikia sugalvoti, kaip jį pasiekti. Mūsų egzaminai tarsi kontroliuoja, kad geri rezultatai būtų pasiekti, tačiau kaip juos pasiekti – atsakingos pačios mokyklos.“

Suomijoje – nacionalinius egzaminus laiko tik paskutinių klasių moksleiviai. Pagrindinis dėmesys skiriamas pačiam mokymosi procesui, norima nusigręžti nuo tradicinio modelio, kurio pagrindinis tikslas yra baigiamasis egzaminas.

Jam pritaria Suomijos Nacionalinės švietimo agentūros kancleris L. Pahkinas, kurio teigimu, tai, kad egzaminai moksleivių laukia tik paskutiniais metais, leidžia jiems geriau susikaupti, mažina stresą: „Viena iš priežasčių, kodėl moksleiviai pasiekia gerų rezultatų, – moksleiviai neturi koncentruotis į egzaminus, Suomijoje neturime standartizuotos testavimo sistemos vidurinėse mokyklose. Moksleiviai yra labiau atsipalaidavę, gali susitelkti į patį mokymosi procesą. Mokytojai nerengia moksleivių egzaminams, daugiausia dėmesio skiria pačiam mokymui, padeda moksleiviams individualiai“.

Šiemet, akistatoje su koronaviruso pandemija, požiūris į egzaminus abiejose šalyse dar atlaidesnis. Suomijoje abiturientų egzaminai vyko, tačiau neišlaikiusiems juos leidžiama perlaikyti nemokamai. Estijoje dėl pandemijos egzaminus nutarta atšaukti pagrindinėms mokykloms, baigiamieji egzaminai abiturientams nebuvo privalomi.

Šiemet, akistatoje su koronaviruso pandemija, požiūris į egzaminus abiejose šalyse dar atlaidesnis. Suomijoje abiturientų egzaminai vyko, tačiau neišlaikiusiems juos leidžiama perlaikyti nemokamai.

„Šiais metais nereikėtų kalbėti apie egzaminus ir jų rezultatus dėl koronaviruso pandemijos. Pagrindinėse mokyklose egzaminai buvo atšaukti, o aukštesnėse vidurinėse mokyklose nebuvo privalomi, moksleiviai galėjo juos laikyti savanoriškai. Tikimės, kad kitais metais situacija bus kitokia, bet šiemet turėjome prisitaikyti prie situacijos ir atšaukti baigiamuosius egzaminus. šie metai išskirtiniai ir mes tai suprantame, išskirtiniai ne tik mokyklose, bet ir visur“, – pasakoja estas E. Vara.

Matematika – ir Suomijoje, ir Estijoje vienas svarbiausių mokomų dalykų. Kaip bebūtų, matematika turi glaudų ryšį ir su kitomis disciplinomis, mokomomis vidurinėse. Estijos švietimo ekspertas E. Vara sako, kad mokyklos turi skirti daugiau dėmesio ir kitoms kompetencijoms ugdyti, pavyzdžiui kalboms.

Tyrimai rodo, kad aukštesni pasiekimai mokantis kalbų nulemia ir aukštesnius pasiekimus matematikos srityje: „Tai reiškia, kad geri ne tik matematikos rezultatai. Pažiūrėjus į tarptautinių tyrimų rezultatus, matyti, kad jei matematikos rezultatai aukšti, kalbų rezultatai tokie patys. Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, tie moksleiviai, kurie gali kalbėti trimis kalbomis, matematikos mokosi labai gerai. moksleiviams reikia gerų skaitymo įgūdžių, kad galėtų tinkamai suprasti ir gerai atlikti matematikos užduotis. taigi šie dalykai yra labai glaudžiai susiję“.

Egzaminai
Egzaminai / A. Murauskaitės nuotr.

Švietimas – nacionalinė vertybė

Suomija ir Estija turi gilias švietimo tradicijas. „Neturime nei naftos, nei kitų gamtinių išteklių, švietimas yra didžiausias mūsų turtas“, – sako matematikos mokytojas iš Suomijos Timas Tapiainenas. 1990-siais, estams pasukus skaitmenizacijos linkme, švietimas buvo pirmoji sritis, kurią pasirinkta skaitmeninti. Suomijos Nacionalinės švietimo Agentūros kancleris sako, kad švietimas ir atsakomybė padaryti jį kuo prieinamesnį ir geresnį, yra viena pagrindinių šalies krypčių.

Neturime nei naftos, nei kitų gamtinių išteklių, švietimas yra didžiausias mūsų turtas.

„Čia pasireiškia ir mūsų nacionalinis charakteris, kokie žmonės esame. mes turime stiprią pasitikėjimo kultūrą – jei kažkas pažadėjo tau ką padaryti, gali pasitikėti, kad taip ir bus. Ir šiuo principu paremtą švietimo sistemą galima pastatyti bet kurioje šalyje, bet tam reikia laiko“, – teigia Suomijos Nacionalinės švietimo agentūros kancleris Leo Pahkinas.

Jis priduria, kad tobulėjant technologijoms, matematikos vaidmuo mokyklose neturėtų keistis. Pasak jo, moksleiviams matematika bus reikalinga visada, šiai nuostatai išlaikyti reikalingas visos visuomenės įsitraukimas: „Požiūris į matematiką visuomenėje turi būti teigiamas. Ir ne tik mokyklose, bet ir šeimose, versle, pramonėje, visur. Visi žmonės turi galvoti, kad matematika yra svarbu, visuomenė turi tam rodyti paramą, tuomet ir moksleiviai turės daugiau motyvacijos mokytis ir daryti tai gerai“, – L.Pahkinas.

Jis taip pat sako, jog ir žiniasklaida gali prisidėti prie to, kad požiūris į matematiką būtų pozityvesnis – daugiau pasakoti, kodėl ją mokėti naudinga, kad praverčia ne tik moksle, bet ir kasdienėse situacijose.

Požiūris į matematiką visuomenėje turi būti teigiamas. Ir ne tik mokyklose, bet ir šeimose, versle, pramonėje, visur.

Visi šie sprendimai – mokyklų ir mokytojų autonomija, dėmesys mokytojų profesionalumui, kūrybiški mokymo metodai, atsižvelgimas į kiekvieno mokinio individualius poreikius – kelias į sėkmingus rezultatus. Ekspertai, paklausti, ar šios priemonės įgyvendinamos kitose šalyse teigė tuo neabejojantys, tačiau reikia laiko, esminių pokyčių ir geriausiomis patirtimis paremtos ilgametės strategijos.