Tikslieji mokslai įveikiami turint ilgalaikę strategiją: kaip matematikos moko Vilniaus ir Visagino mokyklos

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2020.08.31 12:13

Justas Lekavičius – vienas iš septynių laimingųjų abiturientų, šiemet už valstybinius brandos egzaminus gavusių penkis šimtukus. Aukščiausiai įvertintos jo lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, fizikos, informacinių technologijų ir matematikos žinios. Tačiau vaikinas įsitikinęs, kad matematika nėra būtinybė visiems.

Tiksliuosiuose moksluose sužibėjęs šimtukininkas sako, kad tiksliųjų mokslų paslaptis – pažinimo džiaugsmas.

„Bandyčiau atsisakyti egzamino. Manau, tai vienas iš aspektų, kodėl rezultatai prasti ir kodėl mokiniai nemėgsta matematikos. Viskas orientuota į rezultatą. Jeigu mes pasisuktume kita kryptimi, orientuotumės į pažinimą ir džiaugsmą, manau, rezultatai savaime būtų geresni“, – pasakoja Justas.

Po matematikos egzamino fiasko LRT ieško sprendimų: kokių pokyčių imsimės?

Matematikos egzaminas taip kaip Justui pasisekė ne visiems. Trečdalis neįveikė 9 taškų ribos iš 60 ir egzamino neišlaikė. Pernai tokių buvo mažiau – penktadalis.

„Matematikos žiūrėdamas į lentą neišmoksi. Turėjau spręsti, sprendžiau daug uždavinių. Tai yra įgūdžiai. Stengiausi ne išmokti spręsti tam tikrą uždavinį, o suprasti jį kaip visumą, suprasti ryšius ir pačią logiką“, – patirtimi dalijasi vaikinas.

Šiemet net trečdaliui abiturientų neišlaikius valstybinio matematikos egzamino, „LRT ieško sprendimų“ komanda gilinosi, kaip mokoma tose mokyklose, kuriose egzamino rezultatai viršija vidutkį, taip pat ieškojo kitų šalių pavyzdžių, koks mokymosi modelis galėtų būti efektyviausias.

Antradienį klausykitės pasakojimo LRT radijo laidoje „10-12“, o trečiadienį nuo ryto ieškokite straipsnio LRT.lt portale.

Matematikos egzaminas
Matematikos egzaminas / BNS nuotr.

Mokymo būdas vienodas – rezultatai skirtingi

Justo mokytoja Vilma Lenkaitytė šiemet mokė dvi abiturientų klases. Vienoje – penki šimtukai, kitoje – net trys neišlaikiusieji. Mokytoja sako, kad mokymo būdas vienodas, tačiau moksleivių pasiekti rezultatai – labai skirtingi.

„Esame išbandę įvairių dalykų. Anksčiau dirbdavome ir su pirmokais, ir su antrokais mobiliosiomis grupėmis pagal atsineštus aštuntos klasės rezultatus. Jie būdavo paskirstyti pagal rezultatus. Dabar su mažesniais vaikais dirbame su visa klase, o būtent mažesnėmis grupėmis – su trečiokais ir ketvirtokais“, – sako daugiau nei dvidešimt metų dirbanti matematikos mokytoja.

Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokytoja užduotis moksleiviams skirsto pagal sudėtingumą. Mokykloje klasės taip pat orientuojamos pagal gebėjimus: linkusieji į tiksliuosius mokslus ir į kalbas.

Naudinga, kai vienoje vietoje, vienoje aplinkoje atsiduria panašių gebėjimų, panašios motyvacijos vaikai. Jie vienas į kitą lygiuojasi, stengiasi kuo geriau pasirodyti, gal net pasivaržo: dabar tu gavai dešimt, kitą kartą aš gausu. Tai skatina stiebtis.

„Naudinga, kai vienoje vietoje, vienoje aplinkoje atsiduria panašių gebėjimų, panašios motyvacijos vaikai. Jie vienas į kitą lygiuojasi, stengiasi kuo geriau pasirodyti, gal net pasivaržo: dabar tu gavai dešimt, kitą kartą aš gausu. Tai skatina stiebtis. Tiems, kuriems motyvacijos trūksta, mano, kaip mokytojos, darbo reikia gerokai daugiau“, – pasakoja mokytoja.

Šiemet Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje procentas išlaikiusiųjų aukščiausiu lygiu – gerokai per 50. Mokytoja pasakoja, kad geriausiai dirbti mažomis, pagal mokinių gebėjimus diferencijuotomis grupėmis.

Geriausiai dirbti mažomis, pagal mokinių gebėjimus diferencijuotomis grupėmis.

„Dirbant mažesnėmis grupėmis, kai ne 30 mokinių susodinta, o, tarkime, 20 ar 22, yra didesnė galimybė individualiai padėti pačiam mokiniui. Tu viena gali padaryti, kai mokinių grupėje 30, ir kita, kai jų – 20“, – sako mokytoja.

Egzaminai
Egzaminai / D. Umbraso/LRT nuotr.

Skirtingos grupės pagal mokinių gebėjimus

Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtas užduotis nuo 2009-ųjų Lietuvos moksleivių matematinis raštingumas išlieka stabilus. Vis dėlto, kaip šiemet parodė valstybinių egzaminų rezultatai, moksleivių pasiekimai prastėja.

Siekdama geresnių rezultatų rajone įsikūrusi Visagino „Atgimimo“ gimnazija taip pat skirsto mokinius. Nuo pirmos klasės visi pagal gebėjimus suskirstyti į tris grupes. Jų rezultatai pastaruosius trejus metus perkopia 50 balų iš 60 slenkstį.

„Į mūsų gimnaziją ateinantys mokiniai dalijami į tris grupes: patenkinamą lygį pasiekę mokiniai, pasiekę pagrindinį ir aukštesnįjį lygį. Bet mokiniai nėra griežtai skirstomi pagal pažymius. Jie gali pareikšti norą ir pasirinkti aukštesnio lygio grupę. Taip jie mokosi kurį laiką ir pamatę, kad geba dirbti stipresnio lygio grupėje, gali jas keisti“, – sako Visagino „Atgimimo“ gimnazijos pavaduotoja ugdymui Jolanta Deksnienė.

Apie 40 metų mokykloje dirbanti Valerija Kargina sako sukūrusi savo sistemą – kiekvienam mokiniui leidžia pasirinkti patinkančias užduotis. Matematikė juokauja, kad jos profesija užkoduota genuose – daug giminių dirba matematikos mokytojais.

Mokiniai, atėję į pamoką, pasiima segtuvus, kuriuose tema paaiškinta trijų lygių užduotimis. Mokinys pats renkasi, kuriuo lygiu mokytis. Jį visada gali keisti į sunkesnį. Ta pati sistema taikoma ir namų darbams.

„Mokiniai, atėję į pamoką, pasiima segtuvus, kuriuose tema paaiškinta trijų lygių užduotimis. Mokinys pats renkasi, kuriuo lygiu mokytis. Jį visada gali keisti į sunkesnį. Ta pati sistema taikoma ir namų darbams“, – sako V. Kargina. Pasak jos, taip suteikiama daugiau motyvacijos, nes mokiniai užduotis gauna pagal gebėjimus.

Kitos mokytojos taip pat taiko jos sukurtą metodą. Jį taiko ne tik matematikai, bet ir kitiems mokomiesiems dalykams. Pasak matematikės, svarbu gerai ir laisvai jaustis pamokoje, nebijoti klausti.

„Dažnai rengia integruotas pamokas su kitais dalykais ir parodo matematikos pritaikomumą, praktiškumą gyvenime. Matematikai mūsų mokykloje – pirmieji entuziastai, kurie pradėjo siūlyti sieti matematikos temas su humanitariniais mokslais, rengti integruotas pamokas, parodyti mokiniams, kad tai nėra tik teorija, tik uždavinių sprendimas, kad matematikos reikia gyvenime“, – sako gimnazijos pavaduotoja ugdymui J. Deksnienė.

Pasak J. Deksnienės, tarp vyresniųjų toliau taikomas minkštasis diferencijavimas – nesvarbu, kokiu lygiu mokosi vaikai, jie gali rinktis savo lygio užduotis tiek klasėse, tiek namuose.

Matematika
Matematika / Unsplash

Egzaminų užduotys – verčiančios mąstyti

Vis dėlto šiemet karantinas pakišo koją – Visagino mokykloje daugiau neišlaikiusiųjų, neliko šimtukų. Mokytoja šių metų užduotis vadina nemaloniomis. Anksčiau abiturientų rezultatų vidurkis perkopdavo 60 balų ribą.

Matematikos vadovėlių autorius Elmundas Žalys pritaria, kad egzamino užduotys buvo kiek kitokios – verčiančios mąstyti. Pasak eksperto, užduočių skirstymas moksleiviams gali būti naudingas, tačiau versti matematiką išmokti visus – neverta. Svarbu suteikti dalyko pagrindus.

„Programoje parašyta, kad pagrindinėje mokykloje kiekvienas mokinys turi patirti sėkmę. Jeigu visiems duosi vienodus uždavinius, tai silpnesni sėkmės niekada nepatirs“, – sako ekspertas.

Pasak matematiko, esant sudėtingoms mokymosi sąlygoms – siaučiant pandemijai visame pasaulyje – gelbėja skaitmeninis turinys. Leidėjas pabrėžia, kad Lietuvoje mokyklos apsirūpinti tokia medžiaga pradėjo tik šiemet, nors turinys parengtas ir pritaikytas naudoti daugiau nei prieš dešimt metų. Pasak E. Žalio, skaitmenoje diferencijuoti užduotis yra daug paprasčiau.

Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai / D. Umbraso/LRT nuotr.

„Tu turi surasti vaikui tokį uždavinį. Popieriuje tai sunku padaryti, neišleisi vadovėlio trijų sluoksnių. Mes taip darome skaitmenoje. Kai duodame skaitmeninius uždavinius, viršuje būna silpnesni. Toliau jie stiprėja. Mokytojas, ieškodamas uždavinio skaitmeninėje bazėje, pasirenka pagal vaikus“, – sako leidyklos TEV generalinis direktorius.

Lietuvoje įvedus karantiną prasidėjo nuotolinis mokymas. Nuo rudens kai kurios mokyklos ketina derinti tiesioginį mokymą ir užduotis namuose.

Žinote bendruomenę, išsprendusią problemą, kurios nepavyko išspręsti kitiems? Papasakokite, ką ji padarė kitaip, el. p. sprendimuzurnalistika@lrt.lt