Lietuvoje

2020.08.11 21:20

Vytauto Landsbergio patarimas su Lukašenkos režimu kovojantiems baltarusiams: broliukai, negalima gatvėje būreliais žaisti demokratijos, vienykitės

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.08.11 21:20

Rytinį palengvėjimą, kad Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimo pamatus išjudinusi Sviatlana Cichanouskaja saugi Lietuvoje, po pietų pakeitė lengvas sutrikimas. Prezidento rinkimų nugalėtoja pasiskelbusi moteris išplatintuose vaizdo įrašuose paragino baltarusius neaukoti savo gyvybės dėl trokštamų politinių permainų.

LRT laidoje „Dienos tema“ apie įvykius Baltarusijoje žurnalistė Rasa Tapinienė kalbėjosi su pirmuoju nepriklausomos Lietuvos vadovu profesoriumi Vytautu Landsbergiu ir diplomatu Petru Vaitiekūnu.

Dienos tema. Prof. Landsbergio žodis baltarusiams: broliukai, negalima gatvėje būreliais žaisti demokratijos – vienykitės

– Sviatlanos Cichanouskajos atvykimo į Lietuvą aplinkybės gana miglotos, kitaip tariant, nedetalizuojamos. Jeigu versija, kurią kelia jos bendražygiai, kad moteris buvo palydėta Baltarusijos pareigūnų, yra tikra, tai ko siekia A. Lukašenka?

V. Landsbergis: Pirmiausia nemanau, kad S. Cichanouskajos atvykimas yra labai didelis įvykis šioje istorijoje ir Baltarusijos situacijoje. Tai vienas iš politinių manevrų, kurių imasi ne vienas – ne tiktai A. Lukašenka ir jo šefas Kremliuje, daug kas kažko imasi. O dabar tas atvykimas toks staigus labai traukia daug dėmesio ir nukreipia jį nuo svarbesnių dalykų. Svarbesni dalykai vyksta pačioje Baltarusijoje, kur išbandoma tauta. Ko ji verta? Ji staiga parodė, kad ji kažko verta, bet ar ji turės ištvermės? Čia yra pagrindinis dalykas, o moteris, už kurią jie balsavo... Daugelis galbūt balsavo tiesiog, kad nebūtų daugiau A. Lukašenkos, kad keistųsi gyvenimas, ji žadėjo, kad kažką pakeis, nors ne per daug konkrečiai, tiesiog žadėjo normalius rinkimus.

– Pone Vaitiekūnai, jūs – diplomatas ir sakote, kad S. Cichanouskajos atvykimas yra ne tik jos problema, bet gali būti ir Lietuvos problema ar netgi klaida. Galite detalizuoti, ką turite omenyje?

P. Vaitiekūnas: Tai gali būti problema arba klaida, bet gali būti ir galimybės, kadangi S. Cichanouskaja potencialiai gali tapti pasipriešinimo lydere, kaip tapo rinkimų simboliu. Lietuva turėtų su savo partneriais visų pirma Vašingtone, Briuselyje ir Varšuvoje pasikonsultuoti, kokių bendrų veiksmų imtis ir kaip S. Cichanouskaja galėtų prisidėti prie laisvėjimo procesų Baltarusijoje.

– Kalbant apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, kolega Benas Gerdžiūnas sako matęs Minske plakatų, kuriuose šaukiamasi Lietuvos pagalbos, pokalbiuose tie įvykiai lyginami su 1991 metų sausio įvykiais Vilniuje. Ką turėtų dabar daryti ar nedaryti Lietuvos politikai?

V. Landsbergis: Lietuvos politikai gali veikti politiniu tarptautiniu lygmeniu. Jie negali nuvažiuoti į Baltarusiją daryti kokios nors tvarkos, bet gali veikti. Pavyzdžiui, kreiptis į tarptautines organizacijas: į Saugumo Tarybą, į Jungtinių Tautų Europos bendradarbiavimo konferencijos narius, į Europos Sąjungos tarybą dėl atsako absoliučiai diktatoriškiems A. Lukašenkos veiksmams.

Jam prieš keletą metų buvo numesta krūva malonių, atšauktos sankcijos, apdovanojimai. Net pinigų davė tai pabaisai statyti šalia Lietuvos, energetikai. Europa taip neprotinga elgiasi, dabar galėtų susiprasti, reikėtų prisipažinti, kad elgiamės neprotingai, dabar darome išvadas. Tai tos išvados ir galėtų būti – sustabdome pagalbą dabartiniam Baltarusijos režimui. Galima aimanuoti, kad žmonės Baltarusijoje nukentės, bet žmonės kenčia dešimtis metų, jiems jau gana. Jiems nereikia užuojautos, kad mes duosime A. Lukašenkai šiek tiek pinigų, kad jums būtų geriau. Eikit jūs po velnių su savo pinigais, jūs padarykit ką nors konkrečiai.

Ar gali Europos Sąjunga padaryti ką nors konkrečiai? Manau, kad gali bent aiškumą padaryti, kad šitas asmuo ir režimas mums nepriimtinas, jokių bendradarbiavimo ir partnerystės sutarčių, kur taip labai norėjo kažkas net iš Lietuvos pusės.

– Pone Vaitiekūnai, jūs buvote ambasadorius Rožių revoliucijos metu Gruzijoje, o Oranžinės revoliucijos Ukrainoje metu – užsienio reikalų ministras, buvote ir vienas iš pirmųjų žmonių, kurie važiavo ir fiziškai kalbėjosi su tų šalių vadovybe, tarpininkavote kalbantis su partneriais ES. Ar manote, kad profesoriaus išsakyta mintis, kad Europos Sąjunga galiausiai turi imtis griežtesnių priemonių prieš Baltarusijos režimą šiandien yra neišvengiama?

P. Vaitiekūnas: Sutinku su prezidentu V. Landsbergiu. Manau, kad Europos Sąjungos, Amerikos prezidentų specialieji atstovai turėtų nuvykti į Minską ir paaiškinti pasekmes, jeigu bus tęsiamos tokios kietos represijos žmonių atžvilgiu. Nes situacija nėra tokia kaip visados – ambasadorių neužtenka, reikalinga stipresnė žinutė iš sostinių, tarptautinių organizacijų. Manau, galima ir daugiau tokių priemonių sugalvoti, kad A. Lukašenka įsisąmonintų, kad taip elgtis negalima.

– Kodėl A. Lukašenka šiandien išgirstų, ką sako Europos Sąjunga arba mūsų partneriai JAV, jeigu kalbėta ne kartą, jūs pats pripažinote, kad ir flirtuoti Lukašenka moka su tais pačiais partneriais Europoje ir iki šiol to nepavyko padaryti?

V. Landsbergis: Tos mergelės, su kuriomis jis flirtuoja, turėtų būti įžvalgesnės ir nesižavėti jo flirtais, pasakyti: pone Lukašenka, jūs gražiai kalbate, bet kaip elgsitės, kai ateis rinkimai, ar leisite opozicijai kalbėti per televiziją, įsileisite nepriklausomus stebėtojus ir komisijas, užtikrinsite minimalią tvarką skaičiuojant balsus? Tai jis turėtų pasakyti: ne, neužtikrinsiu, mano skaičiuotojai geriausi visame pasaulyje, suskaičiuos, kad būtų 80 proc., aš tą iš anksto žinau. Tada būtų visa kalba, o su juo cackinasi, terliojasi ir jis pats tyčiojasi iš tos ES.

– Kodėl cackinasi ir terliojasi, bent kartais pateikiama tokia priežastis, kad priešingu atveju Baltarusija atsigręš į motiną Rusiją, o Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų pareiga palydėti Baltarusiją demokratijos keliu.

V. Landsbergis: Man gaila laiko klausyti šitų legendų. Tomis legendomis irgi plaunamos smegenys jau labai seniai: A. Lukašenka pradėjo vaidinti patriotą, kuris gina Baltarusijos nepriklausomybę. Tai juokas. Jis sutinka viską atiduoti, kad tik pabūtų dar šiek tiek valdžioje.

Nėra apie ką kalbėti, bet laikysena baisaus fašistinio teroristinio režimo atžvilgiu, kaip jis elgiasi su savo žmonėmis. Gal nemanė, kad žmonės taip pabus ir pasakys: gana, daugiau nenorime.

Bet A. Lukašenka nebuvo numatęs jokio varianto, jeigu reikės pasirinkti pralieti gausiai kraujo ar pradėti kokius nors kompromisus ir tartis su demokratine opozicija. Tada jis gali pasakyti: o kur tie žmonės, kas tos trys moterytės, ar čia yra opozicija, o kur jų vadai, ko verta ta opozicija? Ir čia būtų pagrindo jam taip kalbėti, bet tai yra uždavinys Baltarusijos demokratinei visuomenei, kuri jau parodė, kad nori demokratijos. Tai, broliukai, vienykitės, jeigu norite demokratijos, negalima gatvėje būreliais žaisti demokratijos.

Reikia sudaryti savo vadovybę, eiti visiems į kalėjimą ir nebijoti, kad pasodins, tegul ateina tūkstančiai žmonių prie kalėjimo, reikalauja jūsų išleidimo, tegul ateina dešimt tūkstančių žmonių, ištiesia rankas ir prašo: uždėkite ir mums antrankius, mes irgi tokie patys, mes norime būti tame pačiame kalėjime. Galima daug ką daryti, jeigu yra valia, jeigu galų gale yra koks nors pasipriešinimo mąstymas, kokiomis priemonėmis galima priversti jį kalbėtis.

Šiomis dienomis prisiminiau Lenkijos patirtį, kai gimė „Solidarumo“ judėjimas, dar nelegalus, nepripažįstamas, bet galingas, kuris apėmė visą Lenkiją, ir komunistinė Lenkijos valdžia turėjo atsisėsti prie stalo su darbininkais, Gdansko įmonės laivų statytojais. Tai buvo be galo įdomus vaizdelis. Turėjo pripažinti, kad yra tauta, liaudis, žmonės, kurie turi ir orumą. Tam juos paskatino Jonas Paulius II, kuris pasakė: žmonės, nepamirškite, kad jūs – Dievo vaikai, nesate pašlemėkai, kuriuos stumdo kažkokie diktatoriai.

Tą patį dabar pradeda jausti baltarusiai, arba gudai, kaip senoviškai vadindavome. Jie pradeda jaustis žmonėmis, bet savo jausmą turi paversti politine jėga. Jie bus gniuždomi, triuškinami, A. Lukašenka, atrodo, elgsis negailestingai, bet kito kelio nėra. Virkauti, kad negalima aukoti nė vienos gyvybės, – tai kapituliacija. Už laisvę negalima aukoti nė vienos gyvybės? Tai iš tikrųjų tada tėra tik gražūs žodžiai. Arba išreiškia pageidavimą, kad įvyktų laisvi rinkimai... Labai teisingas reikalavimas, bet to neužtenka. Kas po to? Kokią Baltarusiją įsivaizduojate, kokie atsakymai dėl santykių su Ukraina, dėl požiūrio į Krymą, jei ponas Cichanouskis sakė, kad labai gerai, kad Krymą pasiėmė Maskva. O jo žmona, kaip galvoja? Ji nesako.

Populiariausi

Koronavirusas; ligoninė

Lietuvoje

2020.09.17 13:43

Radviliškio ligoninėje nustatyti dar 23 koronaviruso atvejai, į ją nauji pacientai patekti nebegali iš viso serga 23 pacientai ir 8 darbuotojai; atnaujinta 15:20

10
STT

Lietuvoje

2020.09.17 15:19

Nelegalių veisyklų istorijos atgarsiai: Žemės ūkio ministerija dėl VMVT kreipėsi į STT Mažeika apie VMVT vadovą: kai kurių abejonių kyla; atnaujinta 17.13

18