Lietuvoje

2020.07.14 18:42

Profesorė Jakniūnaitė: pirmosios ponios pareigos šiandien – atgyvenusios ir nevertos sureikšminimo

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.07.14 18:42

Penktadalį Gitano Nausėdos kadencijos įvertinę ekspertai sako, kad išeiti iš komforto zonos priverstas prezidentas nerado sklandaus ritmo darbui su valdančiąja dauguma ir nieko kito negali tikėtis iki Seimo rinkimų. Tačiau jo populiarumas tarp gyventojų, nors ir smuktelėjęs, tebėra pagrindas konvertuoti tai į didesnę politinę galią, nepaisant folklore atsidūrusių pašiepiančių sąmojų apie „berniuką“ ar nostalgiškų palyginimų su Dalia Grybauskaite.

Užsiauginęs storesnę odą ir galintis „žiūrėti Lietuvos žmonėms į akis ramiai“ – taip pirmuosius darbo metus po inauguracijos apibendrino G. Nausėda. Jis pridūrė, kad rudenį formuojant naują Vyriausybę bus itin reiklus, ir leido suprasti kai kuriais politikais nusivylęs, nes pasigedo deklaruotų principų laikymosi.

LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ pašnekovai atkreipė dėmesį, kad santykiuose su valdančiaisiais G. Nausėda nudegė ne kartą, o tikėjosi veikiausiai ko kito – jog moderuojantį ir telkiantį vaidmenį, kokį žadėjo rinkimų kampanijoje, įgyvendinti bus paprasčiau.

„Tai buvo metas, kai jis tiesiog suprato, kur atsidūrė. Aš taip įsivaizduoju, kad gal tikėjosi patogesnio gyvenimo, kad tiesiog patiks žmonėms, tiesiog reikės pamojuoti miniai. Jautėsi įsipatoginimas ir nenoras išeiti iš komforto zonos, bet lyderystė tikrai nėra jokia komforto zona ir reikia išeiti iš jos, imtis iššūkių“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos fakulteto dėstytoja Alisa Miniotaitė.

Susodinti konfliktuojančias puses prie bendro stalo, lyderiauti pastumiant į šalį skirtingų politinių jėgų konfliktus ir padedant atrasti sutarimą principiniais valstybės valdymo klausimais yra įmanoma tik tada, kai turimas autoritetas, sako laidos pašnekovė.

„Prezidentas nori matyti save kaip taikdarį ir, ko gero, tai buvo priežastis, dėl ko daugelis rinkėjų balsavo už jį. Nebenorėjo pykčių, rietenų, susiskaldymo ir jis buvo telkiantis kandidatas. Bet tapus prezidentu nebeužtenka būti katinu Leopoldu, kuris sako „vaikai, gyvenkime draugiškai“, kai tu kauniesi politiniame lauke“, – pridūrė A. Miniotaitė.

Pagarba, saugumas ir gerovė – trys principai, kuriais prieš kiek daugiau negu metus savo politiką grįsiantis sakė G. Nausėda, per šiuos metus buvo išbandomi ir nepalankių, nuo paties prezidento nepriklausančių aplinkybių. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos, kurios metu dauguma žmonių galėjo pasijusti nesaugūs, sako komunikacijos ekspertas Aidas Puklevičius. Pagarbos ir nuosaikumo G. Nausėdai netrūko, sako pašnekovas, o gerovė – ne tas tikslas, kuriam pasiekti pakanka metų.

Vis dėlto deklaruotas nepriklausomumas, noras atsiriboti nuo partinių vėliavų dabar G. Nausėdai nebepadeda eiti tiesioginių pareigų.

„Kai tu atsisėdi į kėdę Daukanto aikštėje, visi šie pliusai virsta minusais. Tu neturi nuolatinės politinės jėgos, į kurią galėtum atsispirti, kuri tavo idėjas padėtų įgyvendinti per įstatymo projektus Seime, kadangi atėjai kaip nepartinis, viršpartinis kandidatas. Ir sąjungininkų tuomet turi tik ad hoc – kartais pagal interesus, kartais pagal vertybes, vieną dieną buvę sąjungininkai, palaikę tavo poziciją, kitą dieną gali virsti oponentais“, – LRT RADIJUJE kalbėjo A. Puklevičius.

Remiantis „Vilmorus“ apklausų duomenimis, teigiamai vertinančiųjų G. Nausėdą dalis visuomenėje sumažėjo nuo 74,3 proc. vasarį iki 60,1 proc. birželį. Tai tebėra didelis pasitikėjimas, sako A. Puklevičius, tačiau paversti jį realia politine galia išlieka sudėtingas ir nevisiškai įgyvendintas uždavinys.

„Kaip konvertuoti tuos 60 proc. į realią galią? Tai yra klausimas. Ir komandoje nėra tiek patyrusių vilkų, kurie žinotų tiek procedūras, tiek dar ką nors panašaus, ir tavo oponentai galų gale yra vyriausiasis Lietuvos sociopatas iš Kultūros komiteto ir patyręs visų biurokratinių gudrybių meistras ministras pirmininkas“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.

Pasak jo, kadencijos pradžioje „vyko normalus kojų valymosi procesas“ – valdantieji nedemonstravo didelės pagarbos G. Nausėdai.

„Dar viena problema yra ne tik pandemija, ne tik ekonominis nuosmukis, bet ir rinkimų laikotarpis. Ir tada visiems Seime absoliučiai dzin, ką galvoja prezidentas, nes jie galvoja viena: kur aš būsiu lapkričio mėnesį – išspirtas iš Seimo ar formuosiu Vyriausybę?“ – pridūrė A. Puklevičius.

A. Minotaitė atkreipė dėmesį ir į pašiepiančias replikas, kurių viešojoje erdvėje neišvengia prezidentas. Jų būta ir tuomet, kai karantino periodu G. Nausėda buvo matomas mažiau, ir tada, kai galiausiai viešumoje pasirodydavo. Tačiau, kai kurių vertinimais, ne itin sėkmingai.

„Labai daug kritikos strėlių vienu metu skrido į prezidentą ir prilipo folkloras apie berniuką, dingusį prezidentą. Leisti tam egzistuoti ir toliau yra nevalia“, – kalbėjo A. Miniotaitė.

Jos pastebėjimu, perimti iniciatyvą prezidentas gali rudenį, keičiantis Seimo ir atitinkamai Vyriausybės sudėčiai.

„Jeigu ne formuojantis naujai Vyriausybei, tai kada? Juk kai ateidavo kitos Vyriausybės prie Dalios Grybauskaitės, ji būdavo jau užėmusi gerą derybinę poziciją, jos rankose buvo galios. Visa tai Nausėdai reikia sukurti“, – sakė ISM universiteto dėstytoja.

A. Puklevičiaus manymu, bent jau kuriam laikui viešajam gyvenimui grįžus į pokarantininį režimą prezidentas gali būti vėl aktyvus ir taip susigrąžinti aptrupėjusį pasitikėjimą.

„Galima vėl pradėti važinėti, bendrauti, išnaudoti tai, ką jis darė kampanijos metu. Billas Clintonas yra labai teisingai pasakęs, kad prezidento darbas yra nuolatinis, nesibaigiantis darbo interviu – tu nuolatos turi žmonėms priminti, kodėl jie tave išrinko, ko jie iš tavęs tikisi. Faktiškai tu vos laimėjęs rinkimų kampaniją turi pradėti naują rinkimų kampaniją ir atitinkamai bendrauti su žmonėmis. Tą reikia daryti ir tada gal nepradės lipti tie visi folklorai. Berniuko istorija yra puikiausias pavyzdys, kad neatsargiai sugalvota frazė, kai neapgalvota, kuo ji gali pavirsti, iš karto pradeda gyventi savo gyvenimą“, – sakė pašnekovas.

Greta kartojamų tezių apie gerovės valstybę prezidentas mėgina atrasti ir naujų, lietuviams rūpimų temų, kurios galėtų tapti jo politinės darbotvarkės stulpais, tačiau tai nėra lengva. Metiniame pranešime prieš kelias savaites minėti inovatyvumas ir žalumas „vargiai yra tos temos, kurios labiausiai imponuoja jo rinkėjui“, sako A. Puklevičius.

„Nepaisant to, tai bent jau skamba konkrečiai, kažkas aiškaus – žalumas ir inovatyvumas. Juolab kad inovatyvumas siejasi ir su švietimu, aš pritariu kolegei, kad švietimas turėtų būti ta tema, kuri visiems rūpi. (...) Žalumas – kaip tu jį pasuksi. Jeigu per išlaidas, kurios reikalingos kuriant tvarias technologijas, atsinaujinančią energetiką ar dar ką nors, tai gali mažiau patikti, bet jeigu pateiksi per dėmesį Lietuvos miškams, tada einame prie sąjūdžio dėl plynųjų kirtimų, tai gali ir patikti. O gerovė yra tikslas, procesas, tai tikrai nėra tas dalykas, kurį tu gali pasiekti per vieną prezidento kadenciją. Jeigu taip būtų, visas pasaulis seniai gyventų gerovėje“, – pridūrė jis.

Aukšti lūkesčiai G. Nausėdai iškelti ne tik dėl to, kad jis nuolatos lyginamas su populiariais buvusiais prezidentais – Dalia Grybauskaite ir Valdu Adamkumi. Žmonės įpratę matyti prezidento asmenybėje daugiau galių, negu jų numato Konstitucija.

„Problema, kad daugelis rinkėjų mato prezidentą lygiai taip pat, kaip daugelis tikinčiųjų mato poną Dievą: kad jis turėtų vienu metu būti ir santechnikas, ir prokuroras, ir visa kita. Žodžiu, spręstų visas problemas. Tai yra didelė problema žmonių mentaliteto, nes įsivaizduojama, kad jis yra aukščiausiasis, jis viską gali, o jeigu ko nors nedaro, vadinasi, dėl to, kad nenori, o ne dėl to, kad negali. Kita problema yra vėlgi susijusi su kontrastu tarp lūkesčių ir realybės. Lūkesčiai prieš rinkimus buvo iškelti aukštai, nes buvo papasakota, kad aš visus susodinsiu prie bendro stalo, mes išspręsime, baigsis šitie barniai. Bet kaip tu gali susodinti, kai niekas nenori sėsti prie to stalo, kai visi įpratę viską išsispręsti kandžiodami vienas kitam į kojas po stalu?“ – kalbėjo A. Puklevičius.

Jo pastebėjimu, prezidento darbo sėkmė ateityje priklausys ne tik nuo jo gebėjimo mokytis iš klaidų, netgi ne tik nuo galimybių sutarti su Seimu ir Vyriausybe po rinkimų spalį, tačiau ir nuo koronaviruso galimo ir tikėtino sugrįžimo, taip pat jo poveikio pasaulio ir Lietuvos ekonomikai.

Pirmoji ponia buvo matoma, tačiau kartą ir nudegė

Pasibaigus D. Grybauskaitės erai į viešąjį prezidentūros gyvenimą sugrįžo dar viena tradicija – pirmosios ponios vaidmens.

Dianą Nausėdienę per šiuos metus galima buvo pamatyti įvairiuose labdaros projektuose, ji lankėsi „Maisto banko“, „Maltiečių sriubos“ akcijose, kalbėjo apie paramos neišnešiotiems kūdikiams svarbą, taip pat tiems vaikams, kurie paliekami gatvėje vos gimę, paragino žiniasklaidą šalia naujienų tokiais atvejais prisegti pagalbos telefonų numerius – taip, kaip jau ne vienus metus įprasta daryti straipsniuose apie savižudybes.

Nors aktyvumo būta, vienos aiškios linijos, su kuria D. Nausėdienė galbūt norėtų būti asocijuojama, neatsirado, teigia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė. „Atrodo, kad vis neužsikabinama, – sako ji, – asmeniškai ar instituciškai.“

Pareiškusi nuomonę apie abortus – kad į krizę patekusioms moterims turėtų būti suteikiama daugiau galimybių ir pagalbos siekiant išsaugoti vaiko gyvybę vietoj nėštumo nutraukimo, D. Nausėdienė buvo sukritikuota, mat pasigesta moterų užtarimo. Pasak D. Jakniūnaitės, jautriu klausimu prakalbusi pirmoji ponia buvo traktuojama „ne kaip simbolinė, reprezentacinė figūra, bet kartu kaip politinė veikėja“, todėl sulaukė kritikos „daug griežtesnės ir radikalesnės“.

„Ir spėčiau, kad šioje vietoje buvo suvokta, kad yra tam tikros ribos, kurių reikėtų atsargiau laikytis, neperžengti. Kad kai kurie ginčai yra nepriimtini pirmajai poniai“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo D. Jakniūnaitė.

Vis dėlto profesorė sako, kad nors D. Nausėdienės pasirinkimus ir veiklą stebėti labai įdomu, ji pati pirmosios ponios vaidmens nesureikšminanti.

„Mano įsitikinimu, su kuriuo turbūt ne visi sutiks, mums nebūtina turėti rimto, svarbaus ir reikšmingo pirmosios ponios instituto, nes šiuolaikinio politinio gyvenimo kontekste tai yra gana atgyvenusi, konservatyvi institucija. Pagrindinis valstybės žmogus tarsi atsiveda antrąją pusę, kuri turėtų irgi kažką reprezentuoti, taip tarsi bandant atkartoti karališkosios poros tradiciją. Man atrodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje tai nėra būtina, nėra būtina spausti žmogų, kuris yra šalia lyderio, ryškiai matytis ar būtinai imtis kokios nors iniciatyvos“, – sakė TSPMI mokslininkė.

„Mums nebūtina būti apsėstiems, galvoti ir tikėtis, kad turėsime tokią pat pirmąją ponią kaip kad Jungtinės Valstijos“, – pridūrė pašnekovė.

Dėl gerovės dirbo, tačiau pritarimo ne visuomet sulaukė

Gerų žodžių pirmiesiems G. Nausėdos metams prezidentūroje rado finansų analitikas Marius Dubnikovas. Prezidentas ėmėsi iniciatyvų, turinčių potencialo didinti ekonominę gerovę ir socialinį saugumą, be to, gerovę galima suprasti ir plačiau, sako jis.

„Gerovę galime suvokti skirtingai. Finansine prasme šioje vietoje buvo žengta žingsnių. Prezidentas pats pabrėžė – didesniu tempu indeksuojamos pensijos, kitaip tariant, buvo pridėta po kelis eurus kas mėnesį pensininkams. Kitas žingsnis, sakyčiau, yra viena iš prezidento funkcijų – Konstitucijos gynimas ir stabilumas šalyje. Per tuos metus buvo, regis, 10 veto duodamiems įstatymams, per metus laiko buvo ketinimų, sakykime, perimti jėgos struktūrų valdymą, ketinimų arba norų stiprinti, koncentruoti galias Vyriausybėje ar Seime ir tas buvo apsaugota. Tai prie gerovės valstybės, manau, prisideda daug daugiau negu tie keli eurai kišenėje, nes santvarkos išlaikymas, galių atskyrimas yra labai svarbi dedamoji dalis“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Ne visi pasiūlymai įveikė Seimo slenkstį, pastebi pašnekovas.

„Vienas iš paskutinių paketų dėl vienkartinių išmokų ir, kas labai svarbu, gyventojų pajamų mokesčio mažinimo nuo 20 iki 15 proc. laikinai, iki metų galo, yra būtent tai, kas prisideda prie šalies stabilumo, žmonių pajamų stabilumo ar netgi jų paskatinimo nebijoti tos aplinkos, kurią šiandien turime. Deja, ne visi pasiūlymai buvo praleisti Seimo. Akivaizdu, kad valdantieji selektyviai išrankiojo tuos pasiūlymus ir pasiliko tuos, kurie jiems patogūs“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo M. Dubnikovas.

Jis antrino anksčiau kalbėjusiems laidos dalyviams, kad prezidentūra šiuo metu gali ruoštis būsimai naujojo Seimo kadencijai, „konstruoti savo poziciją“.

Tiesa, kartais deklaruoti siekiai būna atidedami į šalį. Taip, pavyzdžiui, nutiko su pažadais stiprinti viduriniąją klasę, sako M. Dubnikovas.

„Vienas iš tų pasiūlymų – GPM sumažinimas, kuris labiausiai būtų atsiliepęs viduriniajai klasei. Reikia nepamiršti, kad ir Vyriausybė žadėjo atsisukti į viduriniąją klasę, tačiau greičiausiai buvo suprasta, kad vidurinioji klasė už juos nebalsuoja, ir ji liko nuošalyje“, – kalbėjo finansų ekspertas.

Plačiau – laidos „Aktualijų studija“ garso įraše.

Parengė Ronaldas Galinis.