„Dėl vietos vaikų darželyje drebėjome, dėl vietos pradinėje mokykloje drebėjome, vylėmės, kad bent dėl vietos progimnazijoje nekils problemų, bet jų – per akis. Pradinę mokyklą baigusios dukters nepriima nė viena iš dviejų pagal gyvenamąją vietą priklausančių mokyklų“, – pasakojo vilnietė Ieva.
Baigusi pradinę mokyklą Ievos (pavardė redakcijai žinoma) duktė pagal gyvenamąją vietą nuo rugsėjo turėtų keliauti arba į Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnaziją, arba į Tuskulėnų gimnaziją. Tačiau pirmojoje būsimoji penktokė liko 50-ta laukimo eilėje, o antrojoje sėkmė nenusišypsojo vos per vieną poziciją.
Pasirodo, koją pakišo ir tai, kad prieš metus šeima pakeitė gyvenamąją vietą ir vėl tapo sostinės Žirmūnų mikrorajono naujakuriais, nors persikėlė vos per kelis namus tame pačiame mikrorajone, kuriame įsikūrė dar 2002-aisiais.
„Mums sako, kad nepatekę į mokyklą pagal gyvenamąją vietą gausime sąrašą mokyklų, kuriose yra laisvų vietų, ir galėsime rinktis, kurią tik norėsime. Mūsų tas neguodžia. 10–11 metų mergaitė galbūt turės važinėti iš Žirmūnų į Pašilaičius, Zujūnus ar Naująją Vilnią. Taip negali būti“, – pyko mama.
Ji neslėpė, kad iš nevilties nebežino, ką daryti, nenori bet kokios mokyklos, juk svarbu, kad ir mokymosi aplinka būtų palanki dukrai.
Ieva pasakojo, kad dar trys dukters bendraklasiai taip pat negavo vietos artimiausioje mokykloje.
„Tačiau mokykla papildomos klasės neketina steigti“, – sakė vilnietė.
Viltį jai buvo suteikusi Tuskulėnų gimnazija, kurioje didesnis dėmesys skiriamas meniniam ugdymui, o Ievos duktė – meniškas vaikas. Mokyklos vadovybė praėjusią savaitę paragino paskambinti po kelių dienų, mat gal priimtų vaikų tėvai pakeistų savo sprendimą ir vieta atsilaisvintų. Tačiau antradienį ji išgirdo, kad visi patvirtino vesiantys savo vaikus.
„Man pasiūlė dar vėliau paskambinti, bet kas iš to?“ – nerimu pasibaigus mokslo metams dalijosi mama.
Antradienį Ievos vyras po kelinto bandymo susisiekė ir su Vilniaus miesto savivaldybe.
„Savivaldybės specialistė sakė nusiųsti kadastro ir registro dokumentus, kuriuose būtų matyti, kad gyvenome ir gyvename tuose pačiuose Žirmūnuose, mokyklai ir taip tikėtis, kad pajudėsime aukštyn bendroje eilėje. O jei vis tiek nepateksime, jie pasiūlys mokyklų sąrašą, iš kurių galėsime rinktis. Vyras, paklausęs, o jei tai netinka, sulaukė specialistės atsakymo, kad tuomet ji daugiau niekuo negalinti padėti“, – pasakojo moteris.
Ieva išsyk išsiuntė Emilijos Pliaterytės progimnazijai dokumentą, kad dukters gyvenamoji vieta deklaruota Žirmūnuose nuo gimimo. Moteris sulaukė atsakymo, kad už tai dukteriai bus pridėti du balai, o birželio 16 dieną prašymas darsyk bus nagrinėjamas.
Mokyklos duomenimis, laukiančiųjų eilėje yra 8 mokiniai, kurie turi 4 arba 3 taškus ir nėra priimti, o turinčių po 2 taškus yra 29 nepatenkinti prašymai, kurie rikiuojasi pagal deklaracijos mūsų teritorijoje datą. Tad šansų, anot moters, nėra.
Be to, mokykla nurodė kitos ugdymo įstaigos pavadinimą, kurioje savivaldybė esą garantuosianti vietą mokinei.
„Skaičiau daug atsiliepimų apie nurodytą mokyklą. Dauguma jų – prasti“, – paaiškino mama.
Iš Vilniaus savivaldybės atstovų pateikto atsakymo akivaizdu, kad pagal gyvenamąją vietą priklausančiose miesto mokyklose išties stinga vietų.
Kaip LRT.lt paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja, birželio 5 dieną buvo paskelbti mokinių priėmimo pirmojo etapo duomenys.
„Pirmiausia mokytis yra pakviesti mokiniai, priklausantys tos mokyklos aptarnavimo teritorijai pagal suminį prioritetinių taškų skaičių. Pasibaigus I etapui, mokyklos birželio 8 ir 9 d. nagrinėja nepatenkintus prašymus mokytis ir priims mokinius į laivas vietas, atsiradusias po I priėmimo etapo“, – aiškino patarėja.
Ji pabrėžė, kad kvietimus tėvai gaus birželio 10 d.
„Mokiniai, kurie prieš tai nurodytu laikotarpiu nebus gavę nė vieno kvietimo mokytis ar nebuvo pateikę prašymo, gali nesijaudinti, nes priėmimas mokytis bus tęsiamas. Birželio 13–15 d. siūlome kvietimo negavusiesiems pakoreguoti savo anksčiau pateiktą prašymą, o nepateikusiesiems – jį pateikti. Pasirinkti galėsite ugdymo įstaigas iš visame Vilniaus mieste likusių laisvų ugdymosi vietų“, – aiškino A. Kovalevskaja.
Artimiausią ugdymo įstaigą gali pasiūlyti ir Bendrojo ugdymo skyriaus darbuotojai.
„Specialistai atliks keitimus ir tėvai galės iškart nuvažiuoti pasirašyti sutartį su ugdymo įstaiga. Gyventojų prašome nesijaudinti, nė vienas Vilniaus miesto vaikas neliks be ugdymo įstaigos, tėvų prašome kantrybės ir supratimo“, – aiškino A. Kovalevskaja.
Kaip paaiškino Vilniaus savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė, jeigu keičiama deklaruota vieta, sistema mato tik paskutinę deklaruotą vietą, bet, pateikus dokumentus, prioritetas įskaitomas.
„Be to, tvarkoje aiškiai apibrėžta, kad vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) ir paties vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos laikas mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra dveji ir daugiau metų, skiriami 2 taškai. Taip pat šis pirmumo kriterijus taikomas vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo ar rūpintojo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje naujai įsigytame (iki 2 metų) ar išsinuomotame būste, kuriame nuolat gyvenama. Nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota Registrų centre“, – nurodė N. Kolkaitė.
Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo atsakyti, kiek vilniečių vaikų nepatenka į mokyklas, nes kol kas nesibaigė mokyklų rinkimosi, skirstymo, patvirtinimo procesas.
LRT.lt publikavus straipsnį, mama pranešė, kad duktė gavo vietą mokykloje pagal gyvenamąją vietą, mat ten įsteigta papildoma klasė.
