Lietuvoje

2020.05.26 18:35

Kritikuoja naują institutą: tai – moralės policija ir siaurų religinių grupių interesų „prakišimas“

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.26 18:35

Antradienį Seime pritarta Nacionalinės šeimos tarybos sudėčiai, kurią kritikai lygino su moralės policija ir apgailestavo, kad Lietuvoje prioritetas kuriamas naujų biurokratinių institucijų kūrimui, o ne Stambulo konvencijos ratifikavimui. Tarybos iniciatoriai gynėsi, kad ji reikalinga, o Stambulo konvencija yra „nesąmonių nesąmonė", numatanti, kad žmogaus lytis „gali keistis kelis kartus per dieną".

Praeitą trečiadienį Socialinių reikalų ir darbo komitetas patvirtino Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį. Antradienį Seime tarybos pateikimui pritarta. Taryba bus šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, dalyvaus formuojant šeimos politiką.

Vis dėlto žmogaus teisių ekspertai įžvelgia diskriminacinių nuostatų. Anot Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, Šeimos stiprinimo įstatymas buvo kurtas konservatyvesnių jėgų, kurios labai dažnai viešumoje pasisako diskriminacinėmis ar menkinančiomis nuostatomis kai kurių šeimų atžvilgiu.

Tarybos sudėtis buvo rengiama bent porą mėnesių, o Šeimos stiprinimo įstatymas galioja, jo nuostatai buvo patvirtinti dar praėjusiais metais, kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. Anot jos, kandidatų atranka vyko ilgą laiką, kandidatus galėjo siūlyti tiek mokslo įstaigos, tiek nevyriausybinės organizacijos.

„Jei kam atrodo, kad įstatyme yra prieštaravimų, tai įstatymą mes patys priėmėme. Pagal jo nuostatas ir buvo tvirtinama tarybos sudėtis“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Tarybą lygino su moralės policija

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas pabrėžė, kad Lietuvoje vėluojama ratifikuoti Stambulo konvenciją ir teikiami kiti prioritetai nei kitose šalyse. Jis taip pat kritikavo, kad iš 15 komisijos narių – tik vienas vyras, todėl, sakė jis, nėra užtikrinama lyčių lygybė.

„Irane yra moralės policija, Pakistane – Harmonijos ministerija. Ar reprezentatyvus nuomonių skirtumas šioje taryboje, kad būtų reprezentuojama mažumų nuomonė taip pat?“ – ironizavo ir kėlė klausimus liberalas.

S. Gentvilas sakė bijantis teisybę žinančių žmonių ir tokių tarybų, kurios gautų mandatą įsakinėti žmonėms gyventi santuokoje ar ne, kaip auklėti vaikus ar kada skirtis.

„Aš labai bijau valstybės, kuri pradeda maitinti vieną konservatyvią politikos šaką, kuri su biudžetiniais pinigais, o jų yra 60 tūkst. eurų. Ši visuomeninė įstaiga yra paversta biudžetine įstaiga – paklauskime savęs, ko reikia šiandieninėms šeimoms? (...) Mes užsiiminėjame siaurų, religinių grupių interesų prakišimu už valstybės pinigus. Esu prieš tai, nes Europa eina kitu keliu“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Nėra aišku, kokią naują šeimos politiką ši taryba atstovaus, tvirtino parlamentarė Dovilė Šakalienė. Anot jos, kiekviena šeima nori gyventi saugiai ir oriai, gaudama visą pagalbą ir gaudama reikalingas paslaugas.

„Neturime kurti naujų biurokratinių institucijų. Kone pusė šios tarybos narių prieštarauja vaiko teisių konvencijai, Europos Tarybos moterų teisių ir Smurto prieš moteris įveikimo konvencijai“, – teigė ji.

Gynė tarybą ir baiminosi dėl „begalinio lyčių kiekio“

Anot R. Šalaševičiūtės, tarybos daugumą sudaro moterys, nes šioje srityje su šeimomis ir vaikais daugiausiai dirba ne vyrai. Ji priminė, kad į tarybos sudėtį buvo teiktas dar vienas vyras, tačiau jis „neatlaikė konkurencijos“.

Nacionalinės šeimos tarybos iniciatorius Rimantas Jonas Dagys apsigynė, kad Stambulo konvencijai neturėtų būti teikiamas prioritetas, kadangi joje gali būti „tų lyčių begalinis kiekis ir keistis kiekvieną dieną, kiek nori“.

„Tų kvotų mes galvoje neužtvirtinsime, tokios įvairovės patenkinti neįmanoma. (...) Baugu, kad mums mėginama primesti nesąmonių nesąmonę, kad žmogaus lytis gali keistis kelis kartus per dieną ir visas lytis turime pripažinti ir gyventi tokioje visuomenėje.

Šito bandoma siekti. Dėl to tikrai yra baugu, kad tokių kvailysčių galėtume pripažinti čia gyvendami kartu“, – Stambulo konvenciją kritikavo jis.

Kokie tarybos įgaliojimai?

Praeitą trečiadienį Socialinių reikalų ir darbo komitetas patvirtino Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį. Šeimos stiprinimo įstatymas buvo priimtas 2017 metų spalį. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kuriais sudarytas teisinis pagrindas Nacionalinei šeimos tarybai įsteigti.

Įstatyme teigiama, kad Nacionalinė šeimos taryba yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.

Taryba dalyvaus formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus, palaikys ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuos jų lūkesčius, teiks Seimui ir Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo.

Numatoma, kad taryba taip pat rengs ir kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pristatys pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį, vertins numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt